Į posėdžius nevaikšto

Antradienį vykusiame teismo posėdyje I. Šakalienė, jos vyras Egidijus Šakalys ir dukterys Imantė ir Mažvydė Šakalytės nepasirodė. Civilinėje byloje atsakovų statusą turinčiai žinomai uostamiesčio šeimai atstovavo tik advokatas.

Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė Violeta Šulčytė teismo prašė, kad būtų kreiptasi į antstolius dėl faktinių aplinkybių fiksavimo statybvietėje.

Šiuo metu K. Donelaičio g. 12 pažymėtame sklype vykstančias statybas savininkai įvardija kaip seno pastato rekonstrukciją.

Siekiama pripažinti negaliojančiomis žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis.

V. Šulčytė akcentavo, kad prokurorai negali įžengti į privačią nuosavybę, tai gali padaryti tik antstolis. Prokurorei kilo klausimas, ar šiame sklype vykdoma nauja statyba, ar priestato rekonstrukcija?

Tačiau teismas tokio prašymo netenkino, antstolio paslaugų nuspręsta neprašyti.

Reikalauja restitucijos

Be reikalavimo panaikinti statybos leidimą, Generalinė prokuratūra teisme kelia klausimą, kodėl I. Šakalienei ir jos dukroms lengvatinėmis sąlygomis ir neskelbiant aukciono buvo parduota valstybinė žemė.

Iš viso šiuo metu uostamiestyje žinoma šeima valdo 12,71 aro sklypą prie pat Skulptūrų parko.

Pagal nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitas, prieš metus šio sklypo vertė siekė 250 tūkst. eurų. Beveik trijų šimtų kvadratinių metrų ploto apleistas daugiabutis tebuvo vertas 50 tūkst. eurų.

"Siekiama pripažinti negaliojančiomis žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis. Iš dalies pripažinti negaliojančiomis akcijų perleidimo sutartis, kuriomis ginčo žemės sklypas, kaip turtinis įnašas, atsakovų buvo perduotas įmonei "Donelaičio namai", – prokuratūros ieškinius paaiškino Generalinės prokuratūros prokurorė V. Šulčytė.

Iš tiesų tokio sandorio būta. 2018 m. rudenį I.Šakalienė buvo užsakiusi jos šeimos valdomo turto vertinimo ataskaitą.

Joje pažymėta, kad I. Šakalienė su dukromis 300 tūkst. eurų vertės turtą numatė perduoti kaip nepiniginį įnašą įmonei "Donelaičio namai" kaip įstatinį kapitalą. Buvo numatyta įsigyti 12 tūkst. įmonės akcijų po 25 eurus už vienetą.

Prokuratūra ne tik ginčija šio turto perleidimą įmonei, bet ir siekia, jog būtų panaikintas statybos leidimas.

"Siekiama nugriauti statinį, kuris, mūsų vertinimu, pastatytas toje sklypo dalyje, kurios atsakovai neturėjo teisės įgyti lengvatinėmis sąlygomis", – paaiškino prokurorė V. Šulčytė.

Po dviejų parengiamųjų teismo posėdžių bylos iš esmės taip ir nepavyko pradėti nagrinėti. Kitas teismo posėdis turėtų vykti vasario pradžioje.

Atsakovai: I. Šakalienės šeimai teisme atstovavo advokatas Rimvydas Paulauskas (kairėje). Taip pat atsakovais šioje byloje pripažinta Klaipėdos miesto savivaldybė, Nacionalinė žemės tarnyba. (Vytauto Liaudanskio nuotr.)

Supirko visą daugiabutį

Istorija, kai miesto centre esantis pastatas perėjo į I. Šakalienės šeimos rankas, prasidėjo 1994 m. Tuo metu žemės sklypas su trimis statiniais priklausė Klaipėdos miesto valdybai.

Pirmiausia I. Šakalienė daugiabutyje iš savivaldybės įsigijo 53,53 kv. m kūrybines dirbtuves, nors niekas savivaldybėje nepamena, jog ši valdininkė anuomet būtų buvusi meno kūrėja.

Po šio sandorio 1996 m. I. Šakalienė iš gyventojo nupirko 46,23 kv. m ploto butą. 2003-iųjų liepą jau perkamas 51,39 kv. m ploto butas.

Po trejų metų I. Šakalienė įsigijo 32 šimtąsias kito buto iš privataus asmens. 2007 m. I. Šakalienė įsigijo dar vieną 18,86 kv. m ploto butą. 2010 m. nuperkamas ir 39,41 kv. m ploto butas pirmajame aukšte.

Septintojo sandorio istorija daugiausia kelia klausimų Seimo nariui Valerijui Simulik, kuris teikė Generalinei prokuratūrai skundus, jog šie sandoriai būtų ištirti.

2011 m. balandžio 14 d. I. Šakalienė iš Klaipėdos savivaldybės įsigijo 68 šimtąsias buto dalis.

Tai reiškia, jog iš 61,1 kv. m ploto moteris pirko 44 kv. m.

I. Šakalienei šis sandoris atsiėjo 24 tūkst. litų (beveik 7 tūkst. eurų).

Seimo narys V.Simulik viso šio buto privatizavimą formaliai laiko teisėtu, tačiau akcentuoja,kad buto dalis, 44 kv. m, buvo parduota už gerokai mažesnę nei rinkos kainą.

V. Simulik įsitikinęs, kad toks butas galėjo būti vertas 93 tūkst. litų.

Ginčas dėl žemės

Tačiau didžiausias ginčas yra kilęs dėl žemės sklypo. Prokuratūra teisme sieks įrodyti, jog I. Šakalienės šeimai galėjo būti parduota tik tiek žemės, kiek reikalinga daugiabučio eksploatacijai.

Savivaldybė valdininkei 2008 m. leido privatizuoti buvusią skalbyklą. Tačiau objektas privatizuotas be žemės, nugriovimui.

Esą atskiro sklypo savivaldybė negalėjo suformuoti savo turtui, nes skalbykla stovėjo daugiabučio kieme, o įvažai į kiemą yra nustatytas servitutas.

Vis dėlto skalbyklai buvo priskirtas beveik 3,8 aro sklypas.

Šiuo metu savivaldybės valdininkės šeima iš viso valdo 12,71 aro sklypą.

Seimo narys V. Simulik įsitikinęs, jog valstybei gali būti padaryta 192 tūkst. eurų suma įvertintina žala.