Atidaryme dalyvavo Lietuvos susisiekimo ministras Marius Skuodis, Lietuvos aplinkos apsaugos viceministrė Raminta Radavičienė, Lietuvos vandens kelių direkcijos generalinis direktorius Vladimiras Vinokurovas, Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega ir Atlantą pats vienas laiveliu įveikęs keliautojas Aurimas Valujavičius.

Pramoginių laivų paroda, vandens pramogos, plaukiojimai, kuršių gyvenimo stiliaus ir istorijos pristatymai, koncertai, menininkų pasirodymai Svencelėje vyks nuo penktadienio iki sekmadienio popietės.

Svarbiausiu penktadienio akcentu festivalyje tapo Lietuvos susisiekimo ministerijos ir pramoginės laivybos industrijos asociacijos „LitBOAT“ surengta surengta konferencija „Gamtos apsaugos ir vandens infrastruktūros plėtros sinergija: galimybės, perspektyvos, iššūkiai“, kurią pradėjo A. Valujavičius, su festivalio dalyviais ir svečiais pasidalijęs savo plaukimo per Atlantą patirtimis. „Atlantas – ne kuršmarės ar Baltijos jūra, turi tokiam plaukimui pasiruošti. Dvejus metus ruošiausi, kad tapčiau trečiuoju žmogumi pasaulyje, įveikusiu šį maršrutą. Po 120 dienų, kai pamatai krantą, užplūsta geras jausmas, nes tavo svajonė tampa realybe, o tu ne tik perplaukei Atlantą, bet ir daug išmokai“, – konferencijoje kalbėjo A. Valujavičius, pridūręs, kad anksčiau ar vėliau ateina laikas, kai svetimkūniu gamtoje besijaučiantis žmogus, atradęs bendrą ritmą ir rutiną su gamta, tampa neatskiriama jos dalimi.

Lietuvos susisiekimo ministras M. Skuodis įsitikinęs, kad gamtos apsaugos ir vandens infrastruktūros plėtros dermė yra įmanoma. „Turime dvi didžiules upes, matydami, kas vyksta Svencelėje, tikiu, kad esame pradiniame laivybos renesanso taške, netrukus pamatysime proveržį, reikia labai nedaug, kad gniūžtė nuo kalno pajudėtų“, – konferencijoje kalbėjo ministras M. Skuodis.

Ministrui pritarė ir Lietuvos vidaus vandens kelių direkcijos vadovas V. Vinokurovas. Jis konferencijoje kalbėjo apie tai, kad iš 877 kilometrų vandens kelių Lietuvoje eksploatuojama tik pusė. „Sovietmečiu mes atitolome nuo vandens transporto ir keleivinės laivybos“, – jis sakė ir pridūrė, kad būtų visiškai realu Vilniuje įlipti į laivą ir išlipti Svencelėje. Vis dėlto biurokratizmas šioje srityje yra sunkiai suvokiamas, derinimai dažnai užtrunka po keletą metų.

Vidaus vandens kelių direkcijos vadovas konferencijoje pristatė ir ambicingą direkcijos tikslą – vidaus vandenyse sukurti elektrinį laivyną.

Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas M. Vaščega neabejoja, kad tai, kas vyksta Lietuvoje, aiškiai parodo, jog vidaus vandenys neatsiejami nuo jūros ekonomikos. „Štai kodėl mums į vandenis reikia integralaus požiūrio, kuris skatintų mėlynąją ekonomiką“, – sakė M. Vaščega.

„Vis dažniau kaip turiningo laisvalaikio forma pasirenkamos vandens pramogos – plaukiojimas burinėmis jachtomis, baidarėmis, kanojomis, vandens dviračiais, kajakais, katamaranais; vis populiaresnis plaukiojimas vandenlentėmis, vandens slidėmis, irklentėmis, vandens telkiniuose daugėja įrengiamų vandens batutų parkų ar gyvenamosios paskirties objektų. Kartu turime puoselėti ir gamtinio karkaso išsaugojimą, biologinė įvairovė taip pat turi būti apsaugota“, – neabejoja aplinkos apsaugos viceministrė R. Radavičienė, konferencijoje aiškiai išdėsčiusi ministerijos poziciją: plaukiojantys, pramogaujantys ir infrastruktūrą kuriantys žmonės privalo užtikrinti, kad šios priemonės neterštų vandens, neardytų krantų, negadintų hidrotechninių statinių ir komunikacijų, nekeltų pavojaus žmonėms ir aplinkai.

Ypatingos atsargos priemonių reikėtų imtis rekreacijai naudojamuose telkiniuose, kurie yra saugomose teritorijose. Štai todėl ministerijos prioritetas visada bus netaršios plaukiojimo priemonės – nesavaeigės ir elektros varikliais varomos, taip pat lėtaeigės, negalinčios pasiekti didelio greičio ir kurių neigiamas poveikis aplinkai santykinai nedidelis. Ministerija tikisi specialios infrastruktūros, kuri užtikrintų saugų plaukiojimo priemonių iškėlimą iš vandens. Ministrė įsitikinusi, kad laivybos taisyklių laikymasis yra labai reikšmingas veiksnys.

Nors į konferenciją susirinko laivybos, gamtos apsaugos specialistai, festivalis „Boat and house show 2023“ skirtas ne tik laivybos ir vandens pramogų entuziastams. Jo organizatoriai parengė daugybę vasaros pramogų šeimai – bus galima paplaukioti tradiciniu senoviniu laivu „Dreverna“, per LRT televiziją matytu nacionalinės ekspedicijos laivu „Vytis“, pramoginiais kateriais, vandens motociklais, baidarėmis, irklentėmis, išmėginti jėgos aitvarus. Vaikams rengiamos buriavimo pamokėlės mažosiomis sportinėmis jachtomis „Optimist“.

Festivalio dalyviai turės unikalią, vienintelę Baltijos šalyse galimybę išmėginti F2 vandens formulę. Kartu su formulės pilotu vandenyje drąsuoliai kviečiami pajusti 200 km/h greitį.

Festivalio dalyviams siūloma apžiūrėti laivus, paskraidyti vandens skraidykle – jetboard’u, kirsti improvizuotą Rytų Prūsijos muitinę, pažinti kuršių gyvenimo būdą, Mažosios Lietuvos amatus, pasigaminti vėtrungę, pasidirbinti mažytį laivelį, pašmekioti tradicinių Pamario patiekalų, o ypač kafijos su keksu.

Vakariniai koncertai ir teatrų pasirodymai, speciali grilio zona, virtuozas šefas ir grilio patiekalų degustacijos, uždegantis Vido Bareikio koncertas šeštadienį, – Svencelė parodys viską, ką turi geriausio. Visą festivalio programą rasite – https://boatandhouseshow.lt/