Veterinarų rankose – perkaitę šunys: kai kuriuos teko reanimuoti

Šiemet uostamiestyje nemažai keturkojų patyrė saulės smūgį. Žūties atvejų pavyko išvengti, tačiau kai kuriuos teko reanimuoti.

Manoma, kad didžiausia problema – šeimininkų nesupratimas, kad ne tik jų keturkojams, bet ir patiems žmonėms per ilgai kaitintis saulėje – pavojinga sveikatai.

„Klaipėdos paplūdimių“ direktoriaus pavaduotojas Aleksandras Siakki šią vasarą ne kartą minėjo, kad į paplūdimius atsivestiems keturkojams prireikė medikų pagalbos.

„Nesuprantu, kai lauke plius 30, žmonės atsiveda į paplūdimius naminius gyvūnus. Jau ne vienas žmogus kreipėsi į medikus dėl šunų, gavusių šilumos smūgius“, – neseniai pasakojo A. Siakki.

Veterinarijos gydytojas Linas Varanauskas atkreipė dėmesį, kad ne tik paplūdimiuose šunys perkaista. Taip nutinka ir tiems, kurie per ilgai būna lauke, kieme.

Žmonės paprasčiausiai nepagalvoja, kad šunims degintis nereikia.

Be to, esant prie jūros perkaista mažiau, nes šiek tiek atsivėsina įbrisdami į vandenį.

„Žmonės paprasčiausiai nepagalvoja, kad šunims degintis nereikia. Daugiausia būna tamsių spalvų šunys, kurie kiaurą dieną 35 laipsnių karštyje pažaidę su šeimininkais, atvažami pas mus su traukuliais. Nugaišusių šiemet nepamenu, bet reanimacijos buvo prireikę tikrai ne vienam šuniui“, – pažymėjo specialistas.

Kiek konkrečiai laiko sveika keturkojui praleisti saulėje, nėra nurodyta, tačiau patariama išvesti ryte ir vakare.

Būnant gamtoje, geriausia nusivesti į pavėsį, o esant galimybei, užkloti drėgnu rankšluosčiu.

L. Varanauskas pasakojo, kad keli šunys gavo šilumos smūgį dėl to, kad buvo palikti uždaryti automobilyje.

„Šeimininkai išbėgo neva kelioms minutėms ir grįžę šunį rado perkaitusį“, – teigė veterinarijos gydytojas.

Dėl kačių sveikatos – situacija geresnė.

„Katės truputį protingesnės, su šeimininku pažaisti į kiemą neina. Tos, kurios gyvena kieme, susiranda sau vietą, kuri nėra tokia karšta. Jos išvis šilumą labiau mėgsta, tad mažiau problemų joms būna su perkaitimu“, – teigė L. Varanauskas.

Pirmieji šilumos smūgio simptomai, dėl kurių vertėtų sunerimti – neurologiniai reiškiniai, tokie kaip galvos svyravimas, dehidratacija, kada šuo laka per daug skysčių arba per mažai, negeba atsistoti, taip pat primerkti akių vokai.

„Klaipėdoje gydyklų tikrai yra labai daug. Problema, kad nakties metu dirbančių klinikų šiai dienai nėra, dėl to siūlau, kad jeigu dienos metu kažkas atsitiko, nelaukite nakties, užsukite į bet kurią kliniką, kuri dar dirba, ir tada bus galima kažkiek padėti“, – priminė L. Varanauskas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

?????

????? portretas
Tai kodel neatidarote nors vienos vet.klinikos dirbancios nakti.Juk buna ir su gyvunais visko.Buna kad gimdo ir nesekmingai.Reikia pagalbos.Buvo man su korgiu kalyte.N.Metu nakti del fejerverku .Siaubingai bijojo.Pradejo gimdyti ir stop.Laime kad pas mus yra vet.gyd.Remeikaite kuri labai pagelbejo (gyvenu Alytuje) .Ji kaip greitojipagalba.vaziuoja I namus.O Klaipedos vet.gyd.miega kai kitiems beda?
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

Daugiau straipsnių