- Indrė Kiseliovaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Šiemet uostamiestyje nemažai keturkojų patyrė saulės smūgį. Žūties atvejų pavyko išvengti, tačiau kai kuriuos teko reanimuoti.
Manoma, kad didžiausia problema – šeimininkų nesupratimas, kad ne tik jų keturkojams, bet ir patiems žmonėms per ilgai kaitintis saulėje – pavojinga sveikatai.
„Klaipėdos paplūdimių“ direktoriaus pavaduotojas Aleksandras Siakki šią vasarą ne kartą minėjo, kad į paplūdimius atsivestiems keturkojams prireikė medikų pagalbos.
„Nesuprantu, kai lauke plius 30, žmonės atsiveda į paplūdimius naminius gyvūnus. Jau ne vienas žmogus kreipėsi į medikus dėl šunų, gavusių šilumos smūgius“, – neseniai pasakojo A. Siakki.
Veterinarijos gydytojas Linas Varanauskas atkreipė dėmesį, kad ne tik paplūdimiuose šunys perkaista. Taip nutinka ir tiems, kurie per ilgai būna lauke, kieme.
Žmonės paprasčiausiai nepagalvoja, kad šunims degintis nereikia.
Be to, esant prie jūros perkaista mažiau, nes šiek tiek atsivėsina įbrisdami į vandenį.
„Žmonės paprasčiausiai nepagalvoja, kad šunims degintis nereikia. Daugiausia būna tamsių spalvų šunys, kurie kiaurą dieną 35 laipsnių karštyje pažaidę su šeimininkais, atvažami pas mus su traukuliais. Nugaišusių šiemet nepamenu, bet reanimacijos buvo prireikę tikrai ne vienam šuniui“, – pažymėjo specialistas.
Kiek konkrečiai laiko sveika keturkojui praleisti saulėje, nėra nurodyta, tačiau patariama išvesti ryte ir vakare.
Būnant gamtoje, geriausia nusivesti į pavėsį, o esant galimybei, užkloti drėgnu rankšluosčiu.
L. Varanauskas pasakojo, kad keli šunys gavo šilumos smūgį dėl to, kad buvo palikti uždaryti automobilyje.
„Šeimininkai išbėgo neva kelioms minutėms ir grįžę šunį rado perkaitusį“, – teigė veterinarijos gydytojas.
Dėl kačių sveikatos – situacija geresnė.
„Katės truputį protingesnės, su šeimininku pažaisti į kiemą neina. Tos, kurios gyvena kieme, susiranda sau vietą, kuri nėra tokia karšta. Jos išvis šilumą labiau mėgsta, tad mažiau problemų joms būna su perkaitimu“, – teigė L. Varanauskas.
Pirmieji šilumos smūgio simptomai, dėl kurių vertėtų sunerimti – neurologiniai reiškiniai, tokie kaip galvos svyravimas, dehidratacija, kada šuo laka per daug skysčių arba per mažai, negeba atsistoti, taip pat primerkti akių vokai.
„Klaipėdoje gydyklų tikrai yra labai daug. Problema, kad nakties metu dirbančių klinikų šiai dienai nėra, dėl to siūlau, kad jeigu dienos metu kažkas atsitiko, nelaukite nakties, užsukite į bet kurią kliniką, kuri dar dirba, ir tada bus galima kažkiek padėti“, – priminė L. Varanauskas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Klaipėdoje gyventojams pristatyta Stariškių kvartalo galimybių studija
Klaipėdos miesto savivaldybė pradeda Stariškių pietinio pocentrio urbanistinę plėtrą. Savivaldybės teigimu, apie 100 hektarų ploto teritorijoje ketinama sukurti modernią ir gyventojų poreikius atitinkančią erdvę. ...
-
Puošniam uostamiesčiui – komplimentai iš Orijaus Gasanovo
Prieš pat šventes uostamiesčio Teatro aikštėje miestiečiai turėjo galimybę susitikti su vienu populiariausių kelionių žurnalistų – Orijumi Gasanovu. Klaipėdiečiai, nepabūgę stipraus vėjo ir krušos, ne tik susipa...
-
Šventiniame renginyje – dėmesys ne tik žmogui
Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Klaipėdos fakultete šurmuliavo šventinis vakaras, kurio metu ne tik skambėjo sveikinimai, koncertas, bet ir įvyko Klaipėdos Rotary įsteigto „Vėtrungės“ apdovanojimo ceremonija. Renginiu tai...
-
Skelbs iškiliausių idėjų sąrašą Klaipėdoje
Šiemet dalyvaujamajam biudžetui buvo pateikta 18 idėjų, tačiau tik septynios įveikė bendruomenių balsavimo barjerą. Iš tų septynių šiandien bus paskelbtos keturios, kurių įgyvendinimui bus skirta savivaldybės biudžeto pinig...
-
Klaipėdiečiai neabejingi – fiksuoja miesto problemas
Šiemet klaipėdiečiai uostamiesčio savivaldybėje jau užregistravo gerokai daugiau nei tūkstantį pastebėtų problemų. Dažniausiai pranešama apie nenugenėtas medžių šakas ir paliktus be priežiūros automobilius. ...
-
Neringa didina rinkliavas už įvažiavimą: vairuotojus kurorto apetitas glumina15
Didėja rinkliava už įvažiavimą į Neringą. Vasarą per patį turistų piką du mėnesius teks mokėti 50 eurų. Buvo 30 eurų. Susimokėti, nors ir perpus pigiau, bet teks ir elektromobiliams. ...
-
KRATC metai: naujovių daug, o pagrindinis klausimas – rinkliava už atliekas
Prabėgę metai Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui (KRATC) buvo kupini ambicingų projektų, įvykių ir iššūkių. Ar viskas pavyko, kaip ir kada gali keistis mokesčiai už atliekas, kalbiname KRATC direktorę Romą Budrienę. ...
-
Tarpušvenčiu lietuviai plūsta į Palangą: kiek čia kainuoja šventės?9
Palangos verslininkai pastebi, kad į kurortą daugiausia svečių atvyksta tarpušvenčiu, o itin daug – sutikti Naujųjų metų. Šią tendenciją rodo viešbučių ir privačių būstų užimtumas. ...
-
Eglutės žaisliukai – gyvenimo atspindys: kokias istorijas jie pasakoja?
Žiemos sode pastatyta Kalėdų eglutė antrus metus gaivina primirštą, bet prieš šimtmetį gyvavusią tradiciją. Mat grafai Tiškevičiai savo Kretingos rezidencijos Kalėdų eglę visuomet puošdavo Žiemos sode. Po ja dova...
-
Be jų neįsivaizduojamos Kalėdos, o toks čempionatas – vienintelis pasaulyje?2
Kretingoje pakvipo mandarinais. Čia surengtos pirmosios mandarinų valgymo varžybos. ...