Žaliojo vandenilio kelias: į Klaipėdos uostą užtikrintai žengia ateities technologijos

  • Teksto dydis:

Klaipėdos uoste įgyvendinamas žaliojo vandenilio gamybos projektas įgauna vis didesnį pagreitį. Jau užsakyta moderniausia įranga, kuri patikėta patyrusiems Italijos gamintojams. Planuojama, kad pagrindinis žaliojo vandenilio gamybos bazės elementas – elektrolizeris – Klaipėdą pasieks jau ateinančiais metais.

Pavyko išsiveržti į priekį

„Ne tik Lietuvoje, bet ir visoje rytinėje Baltijos pakrantėje esame pirmieji, įgyvendinantys tokio pobūdžio projektą. Lietuvoje būta įvairių bandymų, tarp jų – kurti vandenilio slėnius, ir jie, matyt, kažkada bus įsteigti, tačiau mums pavyko išsiveržti į priekį. Suprantama, kad kelias buvo sunkus ir kilo daug klausimų, todėl visada siekėme pasitelkti ekspertinę nuomonę“, – kalbėjo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.

Patirties kriterijus, kaip vienas svarbiausių, buvo akcentuojamas ir vandenilio gamybos bei stacionarios viešojo pildymo stotelės įrangos tiekimo konkurse. Jį laimėjusi lietuviško kapitalo įmonė „MT Group“ vertingos patirties yra sukaupusi tiek Lietuvos „Independence“ projekte, tiek Paldiskio (Estija) dujų terminale, tiek viename didžiausių Europoje Zebriugės (Belgija) dujų terminale.

Spalio viduryje pasirašyta sutartimi „MT Group“ įsipareigojo ne tik tiekti vandenilio gamybai ir pildymo stotelei skirtą įrangą, bet ir ją montuoti, atlikti visus paleidimo bei derinimo darbus.

Savo ruožtu siekdami susidaryti išsamią nuomonę apie pagrindinių įrenginių gamybą, Uosto direkcijos atstovai neseniai apsilankė Italijoje, kur Kaljaryje veikiančioje gamykloje „IMI Remosa“ nuodugniai susipažino su vandenilio gamybos technologija – polimerinių elektrolitų membranos (PEM) tipo elektrolizeriu. Būtent toks bus naudojamas vandenilio gamybai Klaipėdoje – per parą juo bus pagaminama apie 500 kg, o per metus – iki 127 t vandenilio.

Užtikrinti kokybę ir saugumą

Vandenilio technologijų srityje garsėjanti „IMI Remosa“ priklauso pasaulyje pirmaujančiai inžinerijos kompanijai „IMI“, kurios profesionalų komandą įvairiose šalyse sudaro 10 tūkst. darbuotojų. „IMI“ veikia įvairiuose sektoriuose, įskaitant energetiką, pramonę ir transportą, o viena svarbiausių veiklų – darbas su vandenilio technologijomis. Metinės koncerno pajamos viršija 2,6 mlrd. eurų.

„Daug dėmesio skiriame tam, kad vandenilio gamybos bazės įranga būtų saugi ir patikima, todėl buvo labai svarbu susipažinti su gamyklos vadovais ir iš arti pamatyti, kaip veikia jos gamybiniai cechai, kokia yra įmonės darbo kultūra, procesų organizavimo sąlygos ir kita. Bendras įspūdis labai geras, be to, teko įsitikinti, jog gamyboje nenaudojamos pigios komplektuojamosios trečiųjų šalių detalės. Tad neabejoju, kad „IMI Remosa“ pagaminta įranga bus kokybiška ir saugi“, – teigė Klaipėdos uosto vadovas A. Latakas.

Dar vienas Uosto direkcijos delegacijos vizitas buvo suplanuotas Bolonijoje veikiančioje  „Safe S.p.A“ įmonėje, gaminsiančioje vandenilio išpilstymo stotelių įrangą.

Algis Latakas. Partnerių nuotr.

Siekia mažinti CO2 išmetimus

A. Latako pastebėjimu, Italijoje įgyvendinama didelių užmojų vandenilio sektoriaus plėtros programa duoda akivaizdžių vaisių, o šios srities technologijos yra itin stipriai pažengusios.

„IMI Remosa“ gamykloje šiuo metu net 4 elektrolizeriai gaminami Venecijai, kuri perka 80 vandeniliu varomų autobusų. Taigi klimato kaitai, CO2 suvaldymui šalyje skiriamas didžiulis dėmesys“, – sakė pašnekovas.

Progresyvūs uostai pastaraisiais metais nepaprastai daug dėmesio skiria energijos transformacijai. Mes taip pat norime būti geriausiųjų klube.

Suprantama, kad Klaipėdos uosto veikla, kuriai reikalingi energetiniai ištekliai, taip pat neįsivaizduojama be šio ateities degalais įvardijamo šaltinio.

„2022 m. parengėme Žaliojo uosto koncepciją, kurioje numatytos kelios strateginės kryptys, įskaitant klimato kaitą ir CO2 suvaldymą. Turime suprasti, kad visi esame veikiami didelio priešo. Gausybė gamtos reiškinių rodo, kad būtina sustoti, kažką daryti. Ir pasaulis tikrai daro. Progresyvūs uostai pastaraisiais metais nepaprastai daug dėmesio skiria energijos transformacijai. Mes taip pat norime būti geriausiųjų klube, – kalbėjo Klaipėdos uosto vadovas. – Dirbame įvairiomis tvarumo kryptimis, siekdami prisidėti prie klimato kaitos mažinimo, o galėdami pasiūlyti žaliąjį koridorių pelnome ir konkurencinį pranašumą, nes tokie uostai tampa patrauklesni kai kurioms laivybos linijoms, taip pat prekių savininkams, kurie savo grandinėje ieško žalumo.“

Atvers naujų galimybių kitiems

Pradėti gaminti ir tiekti žaliąjį vandenilį Klaipėdos uoste planuojama 2026-aisiais. Šiuo metu vyksta teritorijos projektavimo darbai, artimiausiu metu bus pradėtos viešųjų pirkimų procedūros aikštelės, kurioje stovės vandenilio gamybos įranga, darbų rangovui parinkti. Poveikio aplinkai vertinimo procedūros baigtos gegužę. Aplinkos apsaugos agentūra pritarė projektui – įranga bus diegiama ir žaliasis vandenilis gaminamas Uosto direkcijos laivyno bazėje Nemuno gatvėje. Taip pat gautas pritarimas žaliųjų degalų (vandenilio) gamybos ir papildymo punktų Klaipėdos uoste projektiniams pasiūlymams.

A. Latako žodžiais, didieji Sizifo darbai šiandien faktiškai nuveikti, o bene didžiausio įdirbio pareikalavo planavimo dokumentai.

„Nepaprastai sudėtinga buvo gauti visus pritarimus, suderinimus. Tačiau sulaukėme tiek Susisiekimo, tiek Energetikos ministerijų palaikymo. Buvo patvirtintos Vandenilio sektoriaus plėtros Lietuvoje 2024–2030 m. gairės. Tad mūsų padaryta pradžia duos kelią visiems kitiems, kurie įsitraukia vėliau, – neabejoja A. Latakas. – Mūsų tikslas – parodyti, kad tai tikrai žalia, saugu, naudinga ir kad tuo gali naudotis tiek pramonė, tiek viešasis transportas, tiek žmonės.“

Verslas regi potencialą

Klaipėdoje pagamintas žaliasis vandenilis bus naudojamas įvairioms reikmėms. Jau kitais metais uostas parsiplukdys šiuo metu statomą pirmąjį žaliuoju vandeniliu varomą tanklaivį, kuris bus skirtas atliekoms iš laivų, atplaukiančių į uosto ir išplaukiančių iš jo, surinkti.

Likusia vandenilio dalimi bus galima pildyti kitas vandens, geležinkelio bei sausumos kelių transporto priemones, įskaitant ir asmeninius gyventojų automobilius.

„Esame pasirašę memorandumą su krovos bendrove, kuri vandenilį norėtų naudoti uosto teritorijoje vagonus gabenantiems lokomotyvams, projektu susidomėjo ir „Lietuvos geležinkeliai“, kurie šį produktą taip pat norėtų naudoti savo reikmėms“, – ateities poreikius įvardijo A. Latakas.

Žaliojo vandenilio gamybos ir pildymo juo stotelių projektai Klaipėdos uoste iš dalies finansuojami 2021–2027 m. ES investicijų programos ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ lėšomis.

Bendra vandenilio gamybos ir papildymo juo stotelių projektų vertė, planuojama, sieks apie 10,5 mln. eurų, ES lėšomis bus finansuojama apie 6 mln. eurų.


Faktai ir skaičiai

Per parą Klaipėdos uoste pagaminti 500 kg vandenilio prireiks maždaug 11 kub. m vandens. Įrangai dirbant visu pajėgumu ir per metus pagaminant apie 127 t vandenilio, vandens poreikis sieks apie 4,2 tūkst. kub. m.

Palyginti su standartine automobilių plovykla, žaliojo vandenilio gamyba uoste sunaudos maždaug 10 kartų mažesnį vandens kiekį.

Europoje šiandien veikia apie 200 papildymo vandeniliu stotelių. Juo varomos ne tik įvairios transporto priemonės – vandenilis testuojamas ir gyvenamiesiems namams šildyti.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Marijus

Marijus  portretas
Akujienas pinigų plovimo projektas... Žaliojo kurso debiliukai bent elementariuosius gamtos mokslų dėsnius nors skaitė?..
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

Daugiau straipsnių