Tarp medžių – lūženos

Netrukus klaipėdiečiai imsis švarinti miestą.

Miesto savivaldybės darbuotojai jau skelbia plotų, kuriuose reikėtų pasidarbuoti, sąrašą.

Tarp jų minima ir P.Lideikio gatvė, kurios pakraščiai byloja apie jaunų vairuotojų nesėkmes.

Arčiau Melnragės žiedo visai šalia kelio mėtosi BMW lango stiklas, daugybė plastikinių detalių nuolaužų, šiukšlės iš sudužusio automobilio.

Įvairios mašinos nuolaužos ir atliekos plačiai pasklidusios aplink medžius.

Apie vėlų vasario 13-osios vakarą čia sudužusį automobilį byloja ir gilios smėlėtoje pakelėje ratų paliktos vėžės.

Tądien automobilis BMW nuslydo nuo kelio ir patyrė avariją.

Tikėtina, kad vairuotojas tąsyk nepasirinko saugaus greičio. Naktį pradėjo šalti, gatvės buvo slidžios ir nepabarstytos.

34 m. klaipėdietis nesuvaldė galiniais ratais varomo automobilio, nuslydo nuo važiuojamosios kelio dalies ir įlėkė į mišką.

Mašiną vairavęs jaunas vyras liko sveikas. Drauge važiavusiam 36 m. jo bendrakeleiviui buvo sumušta galva, patempta čiurna, bet ir jis ligoninėje negulėjo.

Medikai tik apžiūrėjo šį vyrą, suteikė pirmąją pagalbą ir išleido gydytis ambulatoriškai.

Sumaitotą BMW matę žmonės stebėjosi, kad vairuotojas ir jo draugas išliko gyvi.

Mašina virto metalo laužo krūva, kuri galiausiai buvo išvežta į laužyną.

Tačiau automobilio nuolaužos ir iš jo iškritę daiktai liko gulėti miške.

Kai į įvykio vietą atskubėjo policijos patruliai, blaivus sudaužyto automobilio vairuotojas paaiškino, kad eismo nelaimė atsitiko dėl slidaus kelio.

Internete pasipylus komentarams, atsirado vairuotoją pažįstančių klaipėdiečių, kurie prasitarė, kad tai – ne pirma panaši šio žmogaus patirta avarija.

Komentatoriai teigė, esą vyras mėgsta važinėti neatsargiai.

Kovo 30-osios naktį toje pačioje P.Lideikio gatvėje, arčiau sankryžos su Šiaurės prospektu ir Herkaus Manto gatve, įvyko dar vienas eismo įvykis.

Jaunas vairuotojas nuvažiavo nuo kelio ir rėžėsi į netoli gatvės augančias pušis. Vaikinas žuvo.

Dabar čia žybsi gedulo žvakės.

Nelaimės vietą nesunku pažinti ne tik iš nubraižytų pušų, bet ir daugybės sudaužyto automobilio nuolaužų.

Po pusantros savaitės toje vietoje neliko tik dviejų dalykų – veidrodėlio, kuris galėjo sudominti vaikus, ir akumuliatoriaus.

Šis, matyt, sudomino metalo laužo vertę išmanančius asmenis.

Visi kiti daiktai ir jų dalys vis dar plačiai pasklidę po miško pakraštį.

Reikalauja atlyginti žalą

"Patys avarijos dalyviai galėtų sutvarkyti sudaužytų automobilių liekanas. Tačiau tokio veiksmo iš jų išreikalauti nelabai pavyksta. Už švarą ir tvarką mieste turi atsakyti savivaldybės Miesto tvarkymo skyrius, o jeigu tai yra miškas, tai jo valdytojas – parko arba urėdijos atstovai. Tačiau informaciją apie tokius avarijų padarinius kas nors jiems turi pateikti, jeigu avarijos dalyviai ar jų artimieji patys nesutvarko aplinkos. Turėtų veikti tokia sistema, bet ji nelabai veikia, jei net mūsų pareigūnai perduoda informaciją. Jie praneša apie apgadintus medžius, kelio ženklus, atitvarus, stulpelius ir stulpus tų objektų šeimininkams. Šios įstaigos regreso būdu išsireikalauja žalos atlyginimo iš ją sukėlusio asmens", – dėstė Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos viršininkas Mindaugas Džermeika.

Jeigu avarijos metu žala miesto nuosavybei nebuvo padaryta, o vairuotojas sudaužė tik savo transporto priemonę, kelių policininkai informacijos apie tai miesto tvarkytojams neteikia.

M.Džermeika svarstė, kad aplinkos tvarkymo darbų išlaidas tvarkytojai turėtų išsireikalauti iš sudužusios mašinos savininko ar jo giminaičių.

"Tokios išlaidos turėtų būti paskaičiuotos ir atsiunčiamos mums, kelių policijai, kad šias išlaidas pridėtume prie medžiagos. Jos vėliau būtų išreikalautos iš žmogaus. Kitas atvejis – savivaldybė galėtų kreiptis į mus, prašydama nurodyti eismo įvykio kaltininką. Jam bus pateikta sąskaita už išlieto tepalo, kitų skysčių surinkimą bei aplinkos sutvarkymą. Mums dažnai tenka nustatyti žalos dydį, nuo jo priklauso vairuotojui mūsų taikoma sankcija. Bet dažniausiai tai būna dėl sugadintų atitvarų, kelio ženklų, stulpų, gėlynų. Kol kas reikalavimo apmokėti už avarijos metu pažirusių šiukšlių rinkimą nesame turėję", – tikino kelių policijos vadovas.

Informacija pasiklysta

Po eismo nelaimės į įvykio vietą dažniausiai skuba ir ugniagesiai. Jie ne tik išvaduoja žmones iš sumaitotų mašinų, bet ir pašalina nuo važiuojamosios kelio dalies nuolaužas, surenka išbėgusius skysčius.

Tačiau ugniagesiai lūženų iš pakelių nerenka, o rastąsias ant gatvės ne išveža, o sudeda pakelėse ir praneša apie tai tą teritoriją tvarkyti apsiėmusiai bendrovei.

Kelių policininkai išsigabena tik avarijos tyrimui reikšmingas detales.

Mes didžiuotumėmės tokiu piliečiu, kuriam nepasisekė, bet būdamas garbingas žmogus jis susirinktų visas liekanas.

Dažniausiai tai būna transporto priemonės ratai, kėbulo nuolaužos, kurios gali padėti atskleisti tyrimui reikšmingus duomenis.

"Tvarkyti avarijos vietos mes neturime. Gal ugniagesiai gelbėtojai, likvidavę avarijos pasekmes ant važiuojamosios kelio dalies, turėtų informuoti savivaldybės Miesto tvarkymo skyrių, – svarstė M.Džermeika. – Sutvarkyti nelaimės vietą turėtų pats avariją patyręs žmogus. Mes didžiuotumėmės tokiu piliečiu, kuriam nepasisekė, bet būdamas garbingas žmogus jis susirinktų visas liekanas. Tai yra žmogaus moralės klausimas. Gaila, bet kol kas tokių pavyzdžių nematome. Panašiai automobilių nuolaužomis nusėtų vietų mieste yra ir daugiau."

Ugniagesiai paprastai automobilių skysčius pabarsto pjuvenomis, kai jos sugeria tepalus ir degalus, sušluoja ir sudeda į maišus.