Sprendimo neskųs

„Prokuroras, įvertinęs keletą aspektų šioje byloje, t. y. užsitęsusį procesą, nes nuo nusikaltimo padarymo praėjo beveik ketveri metai, ir tai, kad per šį laikotarpį nuteistasis nepadarė naujų nusikalstamų veikų. Paskutiniu teismo sprendimu jam buvo paskirta didesnė galutinė laisvės atėmimo bausmė. Nukentėjusioji ir nuteistasis susitarė dėl padarytos žalos atlyginimo“, – portalui kauno.diena.lt penktadienį sakė Klaipėdos apygardos prokuratūros atstovė Viktorija Raštutytė.

Taip pat, teigė ji, buvo atsižvelgta ir į teismo patvirtintą nuteistojo susitarimą su nukentėjusiaisiais (mergina ir jos tėvu – aut. past.). „Nukentėjusiosios ir jos atstovo pozicija buvo tokia, kad nuteistasis dėl kaltinimų prisipažino ir nuoširdžiai gailisi. Jie nereikalauja paskirtos laisvės atėmimo bausmės realaus vykdymo pataisos įstaigoje. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, teisinio pagrindo kreiptis į Aukščiausiąjį Teismą nėra“, – detalizavo prokuratūros atstovė.

Klaipėdos apygardos teismas kovo 17 d. nuteistajam paskyrė penkerių metų laisvės atėmimo bausmę jos vykdymą atidedant trejiems metams. Prokuratūra pažymėjo, jei per trejų metų laikotarpį nuteistasis nevykdys numatytų probacijos sąlygų, ar padarys naujas nusikalstamas veikas, bus laikoma, kad jis šias sąlygas pažeidė ir turės atlikti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, teisinio pagrindo kreiptis į Aukščiausiąjį Teismą nėra.

Ar tai reiškia, jei, tarkime, jurbarkietės skriaudėjas nusikals po šio trejų metų termino, jam už tai nieko nebus? – pasiteiravome. „Šioje byloje, teoriškai, ne. Tuomet prasidėtų kitas teisminis procesas“, – aiškino V. Raštutytė.

Atvertė iš naujo

Pirmos instancijos teismas, išnagrinėjęs šią bylą, kaltu dėl pasikėsinimo išžaginti nepilnametę, seksualinio prievartavimo bei sveikatos sutrikdymo pripažino tuo metu dar nepilnamečiu buvusį vaikiną.

Įvertinęs įvykdytus nusikaltimus bei vaikino asmenybę teismas nuteistajam skyrė galutinę trejų metų ir keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant trejiems metams. Be to, teismo sprendimu, nuteistasis turėjo atlyginti 7 tūkst. eurų neturtinę ir beveik 4,5 tūkst. eurų turtinę žalą nukentėjusiajai.

Toks teismo sprendimas buvo skundžiamas prokuroro bei nukentėjusiosios, prašant atsakomybės sugriežtinimo nuteistajam.

Klaipėdos apygardos teismas rezonansinę bylą dėl 2019 metų įvykių kaimo turizmo sodyboje, Tauragės rajone, pakartotinai nagrinėjo po to, kai LAT 2021 metų gegužę nutartimi konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, nesant teisinio pagrindo, nutarė atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Nebenorėjo siųsti už grotų

Praėjusių metų gruodžio 21-ąją, kai Klaipėdos apygardos teisme per nuotolį buvo apklausti trys paskutiniai liudytojai ir nuteistasis, jurbarkietės skriaudėjo advokatas Osvaldas Martinkus portalo kauno.diena.lt žurnalistams teigė, kad jo ginamasis davė parodymus, paaiškinimus, pripažino kaltę. Jis užsiminė, kad nuteistas vaikinas ir nukentėjusieji (mergina ir jos tėvas – aut. past.) jau kiek anksčiau yra pasiekę susitarimą.

„Yra pasiektas susitarimas, pagal kurį nukentėjusieji sutinka nereikalauti realios laisvės atėmimo bausmės. Manau, kad tai yra esminis naujas dalykas šioje byloje. (...) Laikas eina, žmonės kažkiek atsigauna, naujai viską įvertina ir pasiekė susitarimą, kuriame nukentėjusioji neprieštarauja, kad bausmė būtų paskirta lygtiniu laisvės atėmimu. Tačiau teismas ir prokuroras gali priimti visai kitokį sprendimą“, – sakė nuteistojo gynėjas.

O. Martinkus pridūrė, kad, žvelgiant teisine prasme, mergina nebuvo išžaginta, o tik pasikėsinta išžaginti. Pasikėsinimas, jo žodžiais tariant, taip pat yra nusikaltimas, bet švelnesnis nei baigtas nusikaltimas. „Teismų praktika yra suformuota tokia: nepilnamečiai, kurie prisipažino padarę nusikaltimą, baudžiami lygtinai. Ypač, jei teisiami pirmą kartą, gerai charakterizuojami. (...) Manau, kad treji metai padarė didelį poveikį (jurbarkietės skriaudėjo teigiamam pasikeitimui – aut. past.). (...) Niekas nukentėjusiajai poveikio nedarė, o tai, kad ji bando kažkaip sušvelninti poziciją, tai yra natūralu“, – aiškino pašnekovas.

Nukentėjusios merginos advokatas M. Vasiliauskas žinią dėl įvykusio susitarimo aiškino kiek kitaip.

„Tiesiog yra pasiektas susitarimas dėl žalos atlyginimo, o joks kitoks susitarimas, mano žiniomis, tikrai nėra pasirašytas ir jis yra sunkiai įmanomas. Akivaizdu, jei kaltinamasis pripažįsta ir sutinka atlyginti žalą, tai faktas, kad pasiektas kompromisas tarp nukentėjusiojo ir kaltininko. Nukentėjusioji palieka teismui spręsti, kokia yra teisinga bausmė. Tokia pozicija“, – sakė pašnekovas ir pridūrė: „Mes nemanome, kad tik reali laisvės atėmimo bausmė būtų tinkama šiuo atveju. Ką nuspręs teismas, tai mus ir tenkins.“

Tuo tarpu portalui delfi.lt jurbarkietės gynėjas pateikė dar kitokį komentarą. „Tai buvo pačios merginos pozicija, sprendimą lėmė ir kaltinamojo pozicija – jis visiškai pripažino kaltę, sutiko su žalos atlyginu, nors daugiausia įtakos tokiam sprendimui turėjo ilgas ir varginantis procesas“, – portalui gruodį teigė M. Vasiliauskas.

Padidino laisvės atėmimo bausmę

Šių metų kovo 17 dieną Klaipėdos apygardos teismas paskelbė nuosprendį, kuriuo nuteistajam skirta laisvės atėmimo bausmė buvo padidinta. Teismo sprendimu, vaikinui paskirta penkerių metų laisvės atėmimo bausmė, tačiau jos vykdymas atidėtas trejiems metams.

Jaunuoliui teismas taip pat paskyrė auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 12 mėnesių, per šį laikotarpį įpareigojo mokytis arba dirbti, uždraudė be institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą, įpareigojo nevartoti alkoholinių gėrimų. Teismas patvirtino nukentėjusiųjų ir nuteistojo susitarimą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Nelaimė, suluošinusi gyvenimą

Visuomenę sukrėtusi istorija, kai per vakarėlį Tauragės rajone, kaimo turizmo sodyboje, buvo sumušta ir mėginta išžaginti jurbarkietė, įvyko 2019 metų gegužės 26 dieną. Nukentėjusioji iš pradžių buvo gydoma Kauno klinikose. Po to iškart nuvežta gydymui į reabilitacijos kliniką. Pasak specialistų, dieną, kai įvykdytas nusikaltimas, jai buvo sukeltas ne tik fizinis skausmas – sulaužytas žandikaulis, išmušti dantys, bet ir potrauminis stresas.

Skriaudėjas buvo neblaivus – po nusikaltimo jam nustatytas 1,12 promilės girtumas. Pasak prokuratūros, byloje merginos patirti sužalojimai kvalifikuoti kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes tokią išvadą pateikė teismo medicinos ekspertai, įvertinę patirtus sužalojimus ir dėl jų kilusias pasekmes sveikatai. Įtariamasis savo kaltę pripažino ne iš karto, o tik baigiant tirti nusikaltimus – po maždaug 30 liudytojų ir aukos apklausų.

Daugumoje apklausų dalyvavo psichologas, atlikta ne viena ekspertizė, surinkti ir išanalizuoti būtinieji duomenys.