Kalti visi

Apeliacinio teismo sprendimu V. Grigaliūnas lieka pripažintas kaltu dėl mažamečio ir nepilnamečio asmens išžaginimo, seksualinio mažamečio asmens prievartavimo, tačiau išteisintas dėl pasikėsinimo išžaginti nepilnametį asmenį ir paliktas galioti pirmos instancijos teismo išteisinimas dėl mažamečio asmens tvirkinimo.

Kaip rašoma Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendyje, „galima sutikti su prokurorės apeliacinio skundo argumentu, kad šeimynos steigėjams ir dalyviams įstatymai kelia padidintus reikalavimus, susijusius su nebiologinių vaikų priežiūra, globa ir auklėjimu. Todėl nuteistojo išsirengimas iki nuogumo globotinių akivaizdoje ir maudymasis nuogam tokių reikalavimų neatitinka ir nėra pateisinamas moralės požiūriu, tačiau tokiame nuteistojo poelgyje nėra būtinų nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 153 straipsnyje („Mažamečio asmens tvirkinimas“), sudėties požymių.“

Šeimynos globėjai G. Grigaliūnienei dėl piktnaudžiavimo globėjo teisėmis ir pareigomis Lietuvos apeliacinis teismas skyrė šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmę su įpareigojimu atsiprašyti nukentėjusiosios.

Apeliacinės instancijos teismas šeimynos globėją viename epizode dėl piktnaudžiavimo išteisino. Teismas konstatavo, kad kaltinamosios požiūris į mergaičių, galimai nukentėjusių nuo jos sutuoktinio seksualinės prievartos, nusiskundimus, nereagavimas į sutuoktinio atliekamus seksualinio pobūdžio veiksmus prieš globotines negali būti pateisinamas, tačiau ne visais atvejais yra nusikalstamas, užtraukiantis baudžiamąją atsakomybę.

Po šią savaitę priimto Apeliacinio teismo verdikto nuosprendis įsiteisėjo. Šioje didelį atgarsį visuomenėje sukėlusioje byloje kartu su buvusiais šeimynos globėjais buvo teisiamas dar vienas vyras. Tačiau baudžiamąjį procesą jo atžvilgiu teismas nutraukė, teisiamajam mirus.

Vis dėlto teismas konstatavo, kad byloje surinktų ir aptartų įrodymų analizė leidžia daryti išvadą, kad minėtas asmuo ne tik žinojo, kad šeimynos globėjas priekabiauja prie globotinės, bet ir pats matė, kaip jis lytiškai santykiauja su mažamete ir ilgą laiką – iki pat ikiteisminio tyrimo pradžios, apie šį sunkų nusikaltimą nepranešė teisėsaugos pareigūnams.

Prabilo ne iš karto

„Kauno diena“ rašė, kad šioje skandalingoje byloje nukentėjusiomis buvo pripažintos buvusios šeimynos globotinės. Įtariama, kad jos, būdamos nepilnametės, o kai kurios – ir mažametės, seksualinę prievartą patyrė 2009–2016 m. Bylą išnagrinėjus neviešuose teismo posėdžiuose, 2022 m. lapkričio 24 d. Panevėžio apygardos teisme visiems trims teisiamiesiems paskelbtas apkaltinamasis nuosprendis.

Neturėtų stebinti tai, kad dėl patirtos prievartos nukentėjusiosios į teisėsaugą kreipėsi ne iš karto. Vaikai dažnai dėl to, kas jiems nutinka, yra linkę kaltinti save. Suvokimas, kad tai buvo nusikaltimas, ateina ne iš karto. Šiuo atveju psichologinės pagalbos paieška ir praregėjimas paskatino netylėti.

Šešios mergaitės nuo 2009 iki 2016 m. sistemingai buvo žaginamos ir prievartaujamos. Kaip rašoma Panevėžio teismo sprendime, „tiksliai nenustatytą kartą skaičių, bet ne mažiau kaip kartą per mėnesį, lytiškai santykiavo, t. y. išžagino. Šeimos tėvas V. Grigaliūnas teisme neigė jam pareikštus kaltinimus ir tvirtino, kad mergaitės siekia pasipelnyti.“

Tačiau tokie argumentai teismo neįtikino dar ir dėl to, kad apklausiamas pirmą kartą V. Grigaliūnas prisipažino smagindavęsis, tik aiškino tai daręs globotinėms sutikus. Nepilnamečių ir mažamečių globotinių sutikimo pakako septintą dešimtį perkopusiam globėjui.

Teisėsaugai pradėjus narplioti nukentėjusiųjų parodymais paremtas nusikaltimų aplinkybes, buvo sunku patikėti, kad pavyzdine laikytoje globėjų šeimynoje galėjo vykti tokie dalykai.

Būtent pavyzdinėje, nes Grigaliūnai ilgą laiką buvo laikomi pavyzdiniais globėjais, Panevėžio rajono savivaldybė 2014-aisiais G. Grigaliūnienei suteikė rajono garbės pilietės vardą.

1997 m. G. Grigaliūnienė buvo apdovanota Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi, šeimyną yra aplankęs tuometis prezidentas Algirdas Mykolas Brazauskas.

Demonstravo priešiškumą seksualinę prievartą patiriančioms mergaitėms, kaltino jas dėl patiriamos seksualinės prievartos, įžeidinėjo, vadino menkinančiais vardais „padla“, „kūtvela“, „psichine ligone“.

Kasdienė baimė

„Kauno diena“ anksčiau rašė apie Grigaliūnų bylą. Nukentėjusiųjų parodymai nuėmė Grigaliūnų kaukes, ilgus metus slėpusias tikruosius jų veidus.

Buvo naktis, kai V. Grigaliūnas įslinko į vienos iš nukentėjusiųjų kambarį. Mergaitė miegojo, bet pajuto, kai V.Grigaliūnas atsigulė į jos lovą, ėmė liesti, graibyti. Jautė, kad jis maunasi kelnes. Ji stūmė globėją nuo savęs, tačiau jis tęsė savo veiksmus, o viską baigęs apsimovė kelnes ir išėjo. Apimta baimės ir gėdos mergaitė nesišaukė pagalbos.

Tai buvo pirmas, bet ne paskutinis kartas. Sunku įsivaizduoti, kas dėjosi mergaičių galvose, kad jos ryžosi tapti prievartos akto liudytojomis. Būtent – savo noru, pasislėpus, stebėti V. Grigaliūno prievartą kitos atžvilgiu.

Jis sakydavo globotinėms, kad jūs esate durnelės, niekam nereikalingos ir jumis niekas nepatikės. Panašiai kalbėjo ir G. Grigaliūnienė. Greičiausiai taip ėmė galvoti ir pačios nukentėjusiosios: kas patikės durnelėmis – galima nujausti, kad tokie epitetai nuolat skambėjo, tad nenuostabu, kad patikėjo tokios esančios ir apie patiriamą prievartą kartkartėmis atvykstantiems Vaiko teisių apsaugos tarnybos (VTAT) specialistams neprasitarė.

Nukentėjusiųjų pasakojimu, draudžiamiems žaidimams su vaikais V. Grigaliūnas rinkosi jam patogias vietas – traktorių, garažą, poilsio kambarį, tvartą su šienu. Baimė buvo nuolatinis nukentėjusiųjų palydovas, kol jos gyveno Grigaliūnų šeimoje. Į bylą pateko mergaičių pasakojimai apie tai, kaip jos bijodavusios užmigti, kad senis neišprievartautų.

G. Grigaliūnienė žinojo apie sutuoktinio naudojamą seksualinę prievartą ir nieko nedarė. Teismo vertinimu, tuo ji šiurkščiai pažeidė vaiko poreikį būti pastebėtam ir mylimam, nereagavo į vaiką traumuojančią situaciją, nesiėmė jokių priemonių nutraukti sistemingus, nusikalstamus sutuoktinio veiksmus. Demonstravo priešiškumą seksualinę prievartą patiriančioms mergaitėms, kaltino jas dėl patiriamos seksualinės prievartos, įžeidinėjo, vadino menkinančiais vardais „padla“, „kūtvela“, „psichine ligone“.

Fasadas neužkliuvo

Grigaliūnų šeimynoje iš viso išaugo 50 vaikų. Kai prasidėjo ikiteisminis tyrimas dėl galimai seksualinių nusikaltimų prieš vaikus, visi vienuolika tuo metu pas Grigaliūnus gyvenusių vaikų buvo perkelti į vaikų globos namus.

Vaikai atvažiavo neturėdami elementarių higienos priemonių, net dantų šepetėlių, drabužių. Į akis krito mitybos įpročiai. Susidarė įspūdis, kad mėgstamiausias vaikų maistas yra batonas, sviestas, arbata, sumuštinis, šaldyti koldūnai. Tradicinių patiekalų pavadinimų vaikai net nežinojo. Vaikų globos namų darbuotojai girdėdavo paslapčia vaikus vienas kitą kviečiant valgyti čia pagaminto maisto, nes jis skanus.

Vaikų finansinis raštingumas buvo itin menkas, nors kai kuriems jau buvo septyniolika metų. Visi jie įsivaizdavo, kad gyvena iš mamos pensijos. Jie turėjo banko korteles, tačiau jos buvo pas G. Grigaliūnienę.

Beje, VTAT atstovų pastebėjimai apie Grigaliūnų šeimyną ir globojamus vaikus taip pat įdėti į bylą. Specialistų aktai, surašyti po apsilankymų Grigaliūnų šeimynoje paprastai kartą ar du kartus per metus ir tik tais atvejais, kai būdavo laikinai apgyvendinamas vaikas, piešė kone idealų paveikslą – vaikai saugūs, santykiai su globėjais geri, problemų dėl rūpybos nėra, specialistų pagalba nereikalinga.

Tačiau nukentėjusiosios atskleidė, kad prieš iš anksto sutartus VTAT specialistų vizitus visi globotiniai tris dienas iki atvykimo šveisdavo ir tvarkydavo namus.