- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Alytiškis mokytojas praėjusiais mokslo metais tebedirbo katalikiškoje gimnazijoje, nors dar pernai vasarą pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu dėl vaikų seksualinio prievartavimo. Kaip gali nutikti, kad mokykloje su vaikais dirbtų teismo ir ekspertų pripažintas pedofilas, LNK žurnalistas kalbėjosi su Vaiko teisių apsaugos kontroliere Edita Žiobiene.
– Ar jūs turite paaiškinimą šiam atvejui, kodėl pirmosios instancijos teismo ir net medicinos ekspertų pripažintas pedofilu asmuo dirbo vienoje iš Alytaus gimnazijų?
– Na, iš tikrųjų, įstatymas įpareigoja kiekvieną švietimo, sveikatos, bet kurią kitą įstaigą, kuri dirba su vaikais, tikrinti savo darbuotojus, savanorius nuteistųjų registre. Tas yra privaloma ir čia ne tik seksualiniai, bet ir įvairūs kiti sunkūs nusikaltimai. Visais tais atvejais žmonės neturi teisės dirbti su vaikais. Šiuo atveju yra tokia specifinė situacija, kad to žmogaus teismo nuosprendis nėra įsiteisėjęs. Bet, kita vertus, visada, kada yra tokio pobūdžio byla, teismas turi teisę nušalinti žmogų nuo pareigų, siekiant apsaugoti jį nuo kitų nusikaltimų, siekiant apsaugoti aukas nuo galimų nusikaltimų. Tai teismas, turintis informacijos, kad žmogus dirba mokykloje… Ir kitas dalykas, jeigu mokyklos vadovė jau žinojo, tai čia yra visiškai nepateisinama. Suprantu, yra rizika, nes jeigu žmogaus nenuteistų, tada jam reikėtų gražinti atlyginimą, bet tai nėra tokia didelė rizika, kai rizikuojama vaikais.
– Bet teismai apie savo sprendimus neinformuoja mokymo įstaigų, nes, kaip jie teigia, kad teisės aktai tokios pareigos nenumato. O gal kaip tik reikėtų, na, ne tik teismams, bet bendrai teisėsaugos institucijoms tokio įpareigojimo – pranešti ne tik apie teismo sprendimus, bet net įtarimus, kad bent jau laikinai tas žmogus, kol teismas iki galo išsiaiškins, negalėtų dirbti su vaikais.
– Tai čia šiuo atveju teismas galėjo pats priimti tokį sprendimą ir neleisti dirbti žmogui. Kitas dalykas, darbdavys turi teisę tą patį padaryti, bet vėlgi reikia tam gauti informaciją. Ir dar čia yra giliau – jei byloje yra nukentėję vaikai, tai vadinasi vaiko teisių tarnyba žinojo apie byla ir žinojo, kur tas žmogus dirba. Aš net neabejoju, kad į bylą turėjo būti pateikta žmogaus charakteristika, kur jis dirba, ką veikia. Taigi visiems buvo akivaizdu, visoms byloms šalims buvo akivaizdu.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Tai tik vienas iš tokių atvejų. Mes vis apie tokias situacijas išgirstam, nes tokių situacijų būta ir anksčiau. Gal tai yra kažkokia didelė sisteminė problema, kad iki šiol tokie įvykiai nėra pažabojami?
– Matot, aš manau, kad nėra. Aišku, galima visiškai kiekvieną atvejį apsirašyti teisės aktuose, bet vis tiek atsiras spraga tam tikra, nes ne viską numatysi. Aš sakyčiau, kad priemonės yra, yra žmonių, pareigūnų, specialistų, kurie su tuo dirba budrumas, teisėjų atsakomybė, prokuroro, kuris nagrinėja bylą, mokyklos vadovo, Vaiko teisių tarnybos. Taigi visi žino apie bylą. Tai jeigu žino apie bylą, tai reikia priimti sprendimus.
– Bet kai tiek daug atsakingų žmonių ir nėra kažkokio kraštinio žmogaus, kuris turėtų pasirūpinti, kad tokia informacija pasiektų ugdymo įstaigas, tada kyla klausimas – o kam kelti atsakomybę šiuo atveju?
– Na, kai reikia kelti atsakomybę, tada iškyla klausimas kam iš jų. Bet aš sakyčiau, net ir prokurorui, kuris palaiko kaltinimą. Jeigu jis jau turi ekspertizės išvadas, kur akivaizdu, kad dar ir liga yra žmogui. Tai bet kurią dieną bet kuris vaikas gali būti jo nauja auka. Tai čia akivaizdu, kad jis negali dirbti švietimo įstaigoje.
– Tai jūsų vertinimu, kas turėtų būti tas žmogus, kuris pirmiausiai turėtų informuoti ugdymo įstaigą?
– Manau, kad tiek teisėsaugos pareigūnai, kurie nagrinėjo bylą, tiek ir Vaiko teisių specialistai, tiek ir teismas galų gale priimdamas vienokį ar kitokį nuosprendį.
Nes kai pradedam kalbėt tik apie registrą, man kartais atrodo, kad mes „užsiliūliuojam“, atsiranda toks iškreiptas saugumo jausmas – turėsim registrą ir tada nieko daryt nereikės.
– Jeigu mes kalbėtume ne tik apie ugdymo įstaigas, bet ir, tarkime, kitas įmones, kuriose dažnai lankose vaikai, pavyzdžiui, tai gali būti įvairūs meno kolektyvai, atrakcionų parkai ar kokių kitų pramogų parkai. Kaip tada, pavyzdžiui, va tokių įstaigų darbuotojai tikrinami? Ar kol kas mes kalbame tik apie ugdymo įstaigas, tačiau negalvojame apie kitas įmones, kurių yra labai daug? Ir čia mes jau ateinam prie to klausimo – ar mums reikalingas viešasis tokių nusikaltusių asmenų registras?
– Iš tikrųjų šiandieną yra valstybėje visų nusikaltimų registras, informatikos ryšių departamentas jį valdo ir visi darbdaviai privalo kreiptis ir susirinkti duomenis apie darbuotoją. Šiandieną vyksta nemažai diskusijų ir Seime, ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje dėl to, kaip pakeisti tą straipsnį, kad ir atsakomybė už jo nevykdymą būtų tam tikra ir ką padaryti ypatingai su tais, kurie dirba patys sau, apie save nerenka informacijos.
– Tai pažiūrėkim į lenkus. Lenkai turi viešą tokių nusikaltusių asmenų registrą, kuris yra prieinamas viešai. Lietuvoje diskutuojama, kad galbūt jis bus kažkiek apribotas. Ar neturėtų būti vaiko teisė į saugų ugdymą, saugų gyvenimą aukštesnė už nusikaltusio asmens anonimiškumą?
– Jeigu žiūrėt iš vaiko teisių perspektyvos, žinoma, kad mes vaikus pirmiausia turim apsaugoti. Tai yra akivaizdu ir niekam čia nekyla diskusijų. Bet mums atrodo, kad jeigu bus registras, to užteks. Tačiau mes pirmiausia turėtume kalbėt apie lytinį vaikų švietimą, apie visas kitas priemones. Nes kai pradedam kalbėt tik apie registrą, man kartais atrodo, kad mes „užsiliūliuojam“, atsiranda toks iškreiptas saugumo jausmas – turėsim registrą ir tada nieko daryt nereikės. Reikės daryt labai daug, nes vis tiek reikia visuomenę paruošti.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Ministerija diasporos atstovams pristatė konsultacijų centrą „Grįžtu LT“
Užsienio reikalų ministerija (URM) trečiadienį diasporos atstovams pristatė konsultacijų centrą „Grįžtu LT“. ...
-
LRTK ragina iš „YouTube“ pašalinti Rusijos atlikėjų paskyras7
Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) šią savaitę kreipėsi į „Google“ ir „YouTube“ atstovus, reikalaudama panaikinti asmenų, įtrauktų į Europos Sąjungos (ES) sankcijų sąrašą, oficialias paskyras. ...
-
Vyriausybė patvirtino kariuomenės plėtrai svarbiausios įrangos ir ginkluotės sąrašą1
Vyriausybė patvirtino prioritetiniams Lietuvos kariuomenės pajėgumams būtiną karinės įrangos ir ginkluotės sąrašą, kuris gynybos pramonei leistų išsigryninti, į kurių karinių technologijų, įrangos vystymą jai investuoti. ...
-
E. Dobrowolska įvardijo daugiau detalių apie pareigūno užpuolimą Pravieniškių kalėjime12
Teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska tvirtina, kad praėjusią savaitę Pravieniškių kalėjime įvykęs incidentas, kai buvo sužalotas pareigūnas, susijęs su sudėtingu nuteistuoju, kalinamu kitokiomis nei kiti nuteistieji sąlygomis. ...
-
S. Rudėnaitė apie pavėlintą teismų reformą: esu įsitikinusi, kad tai neatitinka Konstitucijos1
Teisėjų tarybos pirmininkė Sigita Rudėnaitė neslepia kritiškai vertinanti praėjusią savaitę Seimo priimtą sprendimo pavėlinti teismų reformos įgyvendinimą. Jos įsitikinimu, tokie veiksmai kertasi su Konstitucija, atsakingo valdymo principa...
-
Ukrainiečiai konsultuos lietuvius dėl kontrmobilumo priemonių įsigijimo, parkų įrengimo4
Su Ukrainos kariuomenės Paramos pajėgų vadu generolu majoru Dmitro Hereha trečiadienį susitikęs krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas sutarė įkurti bendrą šalių karinių ekspertų darbo grupę, siekiant perimti Ukrainos patirt...
-
VDU vyks tarptautinė konferencija, skirta Kauno geto likvidavimo 80-osioms metinėms paminėti9
Liepos 8–9 d. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Senato salėje (S. Daukanto g. 28, Kaunas) vyks tarptautinė konferencija „Mąstyti istoriją, suprasti atmintį“ (ang. „Considering History, Understanding Memory“), skirta Kauno ...
-
Kaip prasilenkti su mamyte?6
Kai kurios problemos kyla ne tik iš nežinojimo, bet ir dėl perdėto susireikšminimo ar paprasčiausio mandagumo stokos. Brandaus amžiaus klaipėdietė dalijosi patirtimi bendraujant su supermamyte paplūdimyje. ...
-
„Blue/Yellow“ kartu su D. Grybauskaite pradėjo lietuviškų dronų akciją Ukrainai
„Blue/Yellow“ organizacija kartu su prezidente Dalia Grybauskaite pradėjo naują paramos akciją Ukrainai „Linkėjimai iš Lietuvos“. Jos metu siekiama nupirkti ir į Ukrainos frontą nusiųsti kuo daugiau Lietuvoje pagamintų ar...
-
Orai Lietuvoje: įvardijo, kur lijo daugiausia ir ko tikėtis artimiausiu metu
Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba pasidalijo artimiausių dienų orų prognozėmis. ...