Košmaras ligoninėje: vyras mirtinai uždaužė kitą ligonį

Užmušė mūsų Kostą, uždaužė miegantį su lašelinės stovu. Taip apie Jurbarko ligoninėje įvykusią tragediją pasakoja žvėriškai sudaužyto, o vėliau mirusio vyro žmona. Moteris tikina, kad jos sutuoktinis netrukus turėjo būti išrašytas iš ligoninės, tačiau jį nužudė kartu palatoje gulėjęs ir psichikos liga sirgęs pacientas. Įvykį tiek ligoninė, tiek teisėsauga galimai bandė slėpti nuo visuomenės, o artimieji iki šiol iš nei iš ligoninės, nei iš rajono vadovų nėra sulaukę nei užuojautos, nei atsiprašymo už prarastą gyvybę.

Palatoje – kraujo klanai

Tragedija įvyko gegužės 31-ąją apie 1 val. nakties trečiajame ligoninės aukšte, kur yra įkurdintas Psichosomatinis skyrius ir Vidaus ligų skyriaus neurologijos-terapijos lovos. Vienoje palatų tuomet buvo paguldyti trys vyrai, kurių vienas – 77-erių jurbarkietis Kostas. Vyras ligoninėje jau buvo praleidęs maždaug du mėnesius ir netrukus turėjo būti išrašytas.

Policija šį įvykį registravo ir nurodo, kad 1963 m. gimęs pacientas sužalojo 1946 m. gimusį pacientą. Dėl įvykio teisėsaugininkai pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal Baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d. Kitaip tariant – dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo.

Kiek žinome, palata buvo visa krauju aptaškyta, atrodė, kaip iš siaubo filmų.

O Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė Justė Vasiliauskienė redakciją patikino, kad, pirminiais duomenimis, nukentėjęs asmuo vėliau mirė ne dėl patirtų sužalojimų.

Tačiau prie policijos versijos ir klausimų keliančio elgesio dar grįšime. Būtent šios institucijos sprendimai lėmė, kad visuomenei svarbus nutikimas ilgai liko paslaptyje.

„Paguldė Kostą dėl ligos, paskui buvo įvairių komplikacijų. Jis pragulėjo du mėnesius, tačiau per porą dienų turėjo būti išrašytas. Maždaug savaitę iki tragedijos į Kosto palatą paguldė psichinį ligonį. Jo elgesys buvo akivaizdžiai neadekvatus. Nuolat lakstė, buvo neramus, naktimis tai pirmyn, tai atgal duodavosi, pats sakydavo, kad miega tik po porą valandų per parą.

„Jurbarko šviesos“ nuotr. 

Man buvo keista, kad jį paguldė su slaugos ligoniais. Kai lankydavau vyrą, tas psichinis ligonis man nuolat pasakodavo, kad esą yra trečias brolis, kvailelis, serga ir lankosi pas nervų daktarą“, – pasakojo Kosto žmona.

Moteris sako, kad pacientas jai kėlė nerimą, tačiau, kad griebsis smurto – nesitikėjo. Juolab kad konfliktų jokių su Kostu nebuvo. Tačiau klydo. Gegužės 31-osios naktį vyras čiupo tarp lovų stovėjusį metalinį lašelinės stovą ir puolė juo daužyti miegantį Kostą. Išgirdęs didžiulį triukšmą ir riksmus atsibudo trečias palatos pacientas. Supratęs, kas vyksta, nevaikštantis vyras pradėjo šauktis pagalbos. Nežinia, kiek laiko truko, kol riksmus išgirdo budėjusi slaugė, kuri atbėgusi ir pamačiusi, kas vyksta, iškvietė policiją.

Tačiau smurtautojui užteko laiko, kad strypu sutrupintų Kosto žastikaulį ir perskeltų kaukolę. Vyras taip pat patyrė stiprius daugybinius sumušimus.

„Kiek žinome, palata buvo visa krauju aptaškyta, atrodė, kaip iš siaubo filmų. O kaip kitaip, jei su lašelinės stovu jam ranką beveik nukirto, galvą suskaldė. Išvežė tada Kostą į Tauragę, paskui į Klaipėdą, operavo. Bet tokio amžiaus ir tokios traumos, narkozė, operacijos – garantuota mirtis. Taip ir nutiko – mirė Kostas, kai jį parvežė į Jurbarką“, – ašarų neslėpė moteris.

Prieš parvežant sužalotą vyrą ir tėvą šeima turėjo išgyventi dar vieną košmarą. Su Jurbarko ligonine susisiekęs sūnus išgirdo, kad už ligoninėje sudaužyto artimojo parvežimą tam pritaikytu transportu dar reiks ir susimokėti. Įstaiga už šią paslaugą pareikalavo 350 eurų.

„Negalėjau patikėti tuo, ką ligoninė sako, todėl paskambinau į Sveikatos apsaugos ministeriją. Jie pašiurpo tiek nuo fakto, kad mano tėtis buvo sudaužytas ligoninėje, tiek nuo fakto, kad Jurbarko ligoninė drįso prašyti pinigų už jo parvežimą. O juk įstatymas toks, kad ta gydymo įstaiga, kuri išveža ligonį, ta ir parveža. Tai kai sužinojo, kad kalbėjau su ministerija, parvežė nemokamai“, – apmaudo ligoninės elgesiu neslėpė vyras.

Į Jurbarko ligoninę pargabentas Kostas netrukus mirė. Pasak velionio sūnaus, mirties liudijime įrašyta, kad mirties priežastis – kaukolės trauma. Tačiau velionį sudaužęs vyras dėl to prieš teismą nestos. Praėjus keletui dienų po išpuolio jis taip pat mirė.

„Mano Kostukas, kad ir nevaikščiojo, bet neabejoju, kad dar keletą metų būtų su manimi pagyvenęs. O dabar – širdis plyšta“, – didžiulio skausmo net nebandė slėpti moteris.

Mato ligoninės kaltę

Velionio artimieji įsitikinę, kad jų artimąjį sudaužiusio vyro mirtis negali būti istorijos pabaiga. Jų manymu, dėl tragedijos didžiulė atsakomybė tenka būtent Jurbarko ligoninei. Todėl šeima kreipėsi į teisininkus ir ruošiasi teisminiams procesams.

Nors įvykis yra ne tik tragedija mūsų šeimai, bet ir sukrėtimas visai medicinos sistemai, kai paaiškėja, kad net ligoninėje nėra saugu, kad čia tave tiesiog užmušti gali.

„Teisininkai susirinks reikiamus dokumentus, juos įvertins ir spręsime tolesnius žingsnius. Kyla daugybė klausimų dėl ligoninės. Pirmiausia, akivaizdu tai, kad pacientas gydymo įstaigoje turi būti saugus. Taip pat – kodėl su tokiais ligoniais, kaip velionis tėtis, yra guldomi psichinėmis ligomis sergantys pacientai? Kodėl juos gydantys medikai teisingai neįvertina tokių pacientų būklės ir galimų agresijos priepuolių? Klausimų yra ir gerokai daugiau, o už visų jų neabejotinai stovi tam tikrą atsakomybę turintys asmenys – nuo ligoninės vadovės iki kito personalo. Jie gali sakyti ką nori, bet niekada nebuvo ir niekada nebus normalu, kad ligoninėje mirtinai žmogų sudaužytų. Mes įžvelgiame ne vieną įstaigos ir medikų klaidą“, – kalbėjo Kosto sūnus.

Vyras taip pat atviravo, kad šeimą sukrėtė ne tik mirtis, bet ligoninės elgesys po įvykusios tragedijos – jie nesulaukė jokio dėmesio, jokios užuojautos iš gydymo įstaigos vadovės Rūtos Lukšienės ar kito personalo.

„Mums nei užuojauta buvo pareikšta, nei atsiprašyta – nieko. Nors įvykis yra ne tik tragedija mūsų šeimai, bet ir sukrėtimas visai medicinos sistemai, kai paaiškėja, kad net ligoninėje nėra saugu, kad čia tave tiesiog užmušti gali. Nesulaukėme ir rajono mero Skirmanto Mockevičiaus dėmesio, o juk jis yra tiesioginis ligoninės vadovės viršininkas, todėl ši istorija yra ir jo atsakomybė“, – kalbėjo sūnus.

Pasirinko, į ką atsakyti

Komentaro dėl tragedijos redakcija kreipėsi į Jurbarko ligoninę. Pastarosios vadovė Rūta Lukšienė pasirinko atsakyti tik į dalį, argumentuodama asmens duomenų apsauga. Taip elgtis ji nusprendė nepaisydama to, kad ligoninė yra viešoji įstaiga, o tai reiškia, kad visas jos personalas – vieši asmenys.

Rūta Lukšienė / Jurbarko ligoninės nuotr. 

„Jūsų nurodoma situacija yra glaudžiai susijusi su paciento bei darbuotojų asmens duomenimis, pacientui teiktomis sveikatos priežiūros paslaugomis ir tai laikoma konfidencialia informacija.

Įstaiga itin atsakingai žiūri į jai, kaip duomenų valdytojui, tenkančią pareigą asmens duomenis tvarkyti laikantis 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – Reglamentas) nuostatų, todėl atsižvelgiant į tai, kad asmens interesai ir gerovė yra svarbesni už visuomenės interesus, bei į tai, jog dėl Jūsų nurodyto įvykio VšĮ Jurbarko ligoninė (toliau – Įstaiga) informaciją yra perdavusi policijai, taip pat vyksta vidinis Įstaigos auditas, t. y. šis įvykis yra vis dar yra tiriamas ir iki šios dienos tyrimo išvadų Įstaiga neturi, todėl siekiant nepakenkti tyrimui ir nepažeisti Reglamento nuostatų, Įstaiga atsakys tik į bendro pobūdžio klausimus“, – rašoma vadovės atsakyme.

Pasak R. Lukšienės, psichinius sutrikimus turintys pacientai dėl įvairių susirgimų yra gydomi daugumoje šalies ligoninių įvairių profilių skyriuose. Saugumo klausimai gali kilti bet kurio profilio skyriuje, nes psichikos sutrikimai gali pasireikšti staiga ir nenumatant iš anksto sergant bet kuria kita vidaus organų sistemų ar chirurginio profilio liga.

Gydymas specializuotose ligoninėse pacientams taikomas tik esant psichomotoriniam sujaudinimui, suicido rizikai, homocidinėms mintims.

„Įstaigoje turime Psichosomatinį skyrių, kuriame gydomi pacientai dėl įvairių psichikos susirgimų be agresijos požymių“, – teigia R.Lukšienė. 

Pasak vyr. gydytojos, budėjimo metu psichosomatiniame ir vidaus ligų skyriuose dirba trys žmonės. Toks skaičius esą yra pakankamas pacientų stebėjimui. R. Lukšienė taip pat tikina, kad šiemet ir pernai dėl psichologinio ar fizinio smurto prieš pacientus, medikus ar kitą ligoninės personalą pradėta nebuvo. 

Jurbarko r. meras S. Mockevičius, kurio pavaldinė yra R. Lukšienė, įvykusios tragedijos taip pat nekomentavo. „Dėl Jūsų minimo įvykio įstaigos vadovės iniciatyva yra inicijuotas vidaus auditas, jo išvadų dar nėra, todėl išsamiau situacijos negaliu pakomentuoti“, – rašoma rajono vadovo atsakyme. 

Įvykį nutylėjo

Dėl įvykusios tragedijos teisėsauga atlieka tyrimą. Tačiau apie įvykį viešose policijos suvestinėse paskelbta nebuvo. Informaciją Marijampolės AVPK atstovė redakcijai suteikė tik po užklausos. 

Įprastai policijos suvestinėse skelbiama apie daugumą pradėtų ikiteisminių tyrimų. Ir fizinio smurto atvejai, per kuriuos nesunkiai sutrikdoma sveikata, nėra jokia išimtis. Tačiau įvykis ligoninėje pateko po paslapties skraiste. 

„Tiek Marijampolės, tiek kitose apskrityse, nėra skelbiami visi įvykiai. Kartais būna tik renkama tyrimo medžiaga, o ikiteisminiai tyrimai pradedami vėliau, kartais įvykiuose minimi nepilnamečiai, psichinę negalią turintys asmenys ar yra kitos aplinkybės, dėl kurių įvykiai nėra skelbiami suvestinėse“, – teigiama atsakyme. 

Kiek toks atsakymas įtikina – spręsti skaitytojams. Juolab kad policija savo įvykių suvestinėse pastaruoju metu nuolat skelbia kito asmens, galimai turinčio psichinę negalią, daromus nusikaltimus. Stebinti, kaip ir klaidinti, neturėtų tai, kad policija po įvykio pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo. Tai – visiškai įprasta praktika, kai tyrimai pradedami pagal šį arba panašius Baudžiamojo kodekso straipsnius, o vėliau, kai sulaukiama ekspertų išvadų dėl sužalojimų, perkvalifikuojami. Todėl nesunkus kūno sužalojimas netrukus gali virsti ir įtarimais žmogžudyste. 

Pasak J. Vasiliauskienės, šiais metais policija gavo trylika pranešimų iš Jurbarko ligoninės, kai pareigūnams teko vykti tramdyti pacientus. 



NAUJAUSI KOMENTARAI

Laimis

Laimis portretas
Tikriausiai Kostukas knarkė kaip tankas.

AliBABA

AliBABA portretas
Taip gali būti tik Lietuvoje arba kitoje neišsivysčiusioje šalyje!

Nu

Nu portretas
Dabar praktiškai nėra nei vieno psicho kuris kartu dar nebūtų narkomanu. Pirmas gydomasis žingsnis prasideda nuo nusodinimo nuo narkotikų o tik po to gydoma dar ir galva.
VISI KOMENTARAI 44

Galerijos

Daugiau straipsnių