„Virusas taip vadinamas bankinis trojanas, kuris gali pakenkti visiems vartotojams, kurie įsidiegs virusą, dažniausiai plinta SMS pagalba. Tai ne pats virusas keliauja SMS žinutėmis, o SMS žinutėse keliauja nuoroda, kuri prisidengia įvairiais metodais: gauta siunta. Šiuo metu šis virusas plinta Skandinavijos šalyse – balso pašto išklausymo, atsidarymo nuoroda. Ir esmė ta, kad vartotojas, paspaudęs, atsidaręs nuorodą patenka į tinklalapį, kuriame yra virusas ir turi būti atlikti tam tikri veiksmai“, – teigė Kibernetinio saugumo centro direktorius Rytis Rainys.

„Tarkime, kad gauti siuntą arba atsidaryti voice mail, spausti tas nuorodas, įsidiegti. Tada prašoma prieigos prie vartotojo duomenų, adresų, nustatymų. Ir jeigu vartotojas sutinka, o deja, dažniausiai taip nutinka, kad vartotojas spaudžia „okay“, ir virusas įsidiegiamas. Ir jis kelia žalą vartotojui dėl to, kad virusas siekia išgauti jautrius duomenis: elektroninės bankininkystės, kreditinių kortelių duomenis, jeigu yra telefone, ir kitus asmeninius duomenis, kuriuos paskui gali panaudoti. Ir, deja, sukčiai paskui ir panaudoja įvairiems sukčiavimo metodams“, – kalbėjo specialistas.

Virusas šiuo metu plinta Skandinavijoje, anksčiau plito Australijoje ir Naujojoje Zelandijoje. Taigi, ar Lietuvoje fiksuojama, kad šis virusas jau plinta? „Mūsų duomenimis, SMS žinučių šio viruso platinimo dar nėra užfiksuota. Tačiau esame Kibernetinio saugumo centre užfiksavę bent du interneto tinklalapius Lietuvos IP perimetre, kurie buvo apkrėsti šiuo virusu. Virusas iš tų tinklalapių šiuo metu išimtas“, – situaciją komentavo R. Rainys.