Tokioms byloms priskiriamos ypatingą reikšmę ir visuomenės susidomėjimą sulaukusios bylos.

Kauno apygardos teismas politiko bylą su skundu perdavė Apeliaciniam teismui ir nustatė nagrinėjimo datą – pirmąjį posėdį buvo numatyta surengti lapkričio 20 dieną.

„Apeliacinis teismas nustatys kitą datą, mes ją tikrai pradėsime nagrinėti greičiau, bus kita data, kol kas ji nepaskirta, byla yra pripažinta greičiau nagrinėtina“, – Eltai antradienį sakė Lietuvos apeliacinio teismo atstovė Venta Valčackienė.

Į Seimą kandidatuojantis M. Sinkevičius kaltu yra pripažintas Kauno apygardos teismo nuosprendžiu, bet jis neįsiteisėjo, nes politiko advokatas jį apskundė aukštesnės instancijos teismui.

Rinkimai į Seimą vyks spalio 13 dieną.

Kaip skelbta anksčiau, galimu būsimu premjeru anskčiau įvardytas M. Sinkevičius Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) narių buvo išreitinguotas pirmuoju numeriu kandidatų sąraše. Tačiau politikas sulaukė nepalankaus teismo sprendimo ir buvo pripažintas kaltu dėl piktnaudžiavimo, dokumentų klastojimo, turto pasisavinimo. Po pirmos instancijos teismo sprendimo LSDP lyderė Vilija Blinkevičiūtė patikino, kad M. Sinkevičiaus nebus partijos kandidatų į Seimą sąraše.

Galiausiai sąrašo paskutinėje – 141 – vietoje atsidūręs M. Sinkevičius akcentuoja, kad teismo sprendimas yra apskųstas apeliacine tvarka. Todėl, pasak politiko, jo buvimas sąraše nekelia grėsmės socialdemokratų rinkimų rezultatams.

ELTA primena, kad gegužės 27 dieną Kauno apygardos teismas Jonavos merui skirta 12,5 tūkst. eurų bauda, trejiems metams atimta galimybę dirbti valstybės tarnyboje. Meras savo kaltės nepripažino.

„Prašome visiškai išteisinti ir nuosprendį panaikinti. Teismas neatskleidė bylos esmės, selektyviai nagrinėjo byloje surinktus duomenis. Teismo kai kurios išvados akivaizdžiai prieštarauja bylos medžiagai“, – Eltai sakė mero advokatas Arūnas Petrauskas.

Prokuroras Darius Valkavičius siūlė teismui skirti beveik dvigubai griežtesnę bausmę – 30 tūkstančių eurų dydžio baudą, o teisę būti išrinktam ir paskirtam į savivaldybės ar valstybės institucijų renkamas, skiriamas pareigas atėmimą skirti penkerių metų laikotarpiui. Prokuroras Eltai teigė, kad su nuosprendžiu sutinka ir jo neskųs.

Kauno apygardos teismas teigė, kad bausmė skirta mažesnė todėl, kad nuteistasis atlygino žalą, anksčiau nebuvo teistas, charakterizuojamas teigiamai, augina du mažamečius vaikus, dirba ir gauna pajamas. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta.

Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų pagrindu M. Sinkevičiui pateikti kaltinimai dėl 2019–2023 m. Jonavos rajono savivaldybės administracijai galimai padarytos 1 tūkst. 487 eurų turtinės žalos.

Kaip teisme anksčiau paskelbė prokuroras D. Valkavičius, siekdamas išvengti asmeninių lėšų panaudojimo, tarybos narys M. Sinkevičius suklastojo 16 vienetų finansinių apskaitų, pateikė jas Jonavos rajono savivaldybės administracijai, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, padarė didelę neturtinę žalą savivaldybei, nes buvo pakirstas pasitikėjimas šia institucija.

Bylos duomenimis, į avanso apskaitas buvo įtrauktas mėnesinis mokestis už „Telia Lietuva“ suteiktas ryšių paslaugas, susijusias su sutuoktinės realiai naudoto abonentinio numerio išlaidas, mėnesinis mokestis už „Telia Play“ internetinės televizijos išlaidas ir mėnesinis mokestis už savo asmeninėms reikmėms įsigytos įrangos – televizoriaus „Samsung“ – išlaidas. Minėti dokumentai buvo pateikti Jonavos rajono administracijai, siekiant pagrįsti avansu gautą išmoką, skirtą išlaidoms, susijusioms su tarybos nario veikla, kurios negalėjo būti atlyginamos.

Jonavos meras M. Sinkevičius, pernai kilus įtarimams dėl savivaldybės tarybos nario veiklai skirtų lėšų panaudojimo skaidrumo, paskelbė stabdantis narystę Lietuvos socialdemokratų partijoje. Lietuvos savivaldybių asociacija yra laikinai sustabdžiusi M. Sinkevičiaus vadovo šioje asociacijoje pareigas.

ELTA primena, kad visuomenininkui Andriui Tapinui inicijavus savivaldos politikų lėšų įsisavinimo tyrimą „Skaidrinam“ ir dėl to kilus skandalui dėl galimo politikų piktnaudžiavimo kanceliarinėmis lėšomis, į teisėsaugos akiratį pakliuvo daugybė savivaldybių.

G. Bartkus: tam tikra prasme yra ir bausmė rinkėjams

Vilniaus universiteto Teisės fakulteto partnerystės docento Gintauto Bartkaus manymu, Apeliacinio teismo sprendimas M. Sinkevičiaus bylą priskirti prioritetinėms, yra labai teisingas sprendimas, nes šio politiko, mero klausimą reikėtų išnagrinėti iki Seimo rinkimų.

Gintautas Bartkus (I. Gelūno/BNS nuotr.)

„Nebūtų gerai palikti klaustuką ir tik po rinkimų sulaukti vienokio ar kitokio atsakymo. Tikrai gerai, kad byla bus išnagrinėta greitai, nes ji turės įtakos ir kitiems panašiems atvejams“, – teigė G. Bartkus. Jo nuomone, galutinį tašką padės ne Apeliacinis, o Lietuvos aukščiausiasis teismas – bus einama iki jo. Tačiau svarbu, kad Apeliacinio teismo sprendimas, koks jis nebūtų, įsigalios.

Kauno apygardos teismo sprendimas, kuriuo M. Sinkevičius pripažintas kaltu, neįsiteisėjo, nes buvo apskųstas būtent Apeliaciniam teismui.

G. Bartkus siūlo atkreipti dėmesį į vieną svarbų šios bylos akcentą – teismo sprendimą pritaikyti draudimą užimti renkamas pareigas. „Teismai turėtų labai konkrečiai įvardyti, kurių pareigų asmuo negali atlikti, o ne abstrakčiai nurodyti, kad negali užimti bet kokių renkamų pareigų. Kita vertus, tai yra labai pavojingi precedentai mums, kaip rinkėjams. Tokiu būdu iš rinkėjų atimama teisė rinkti tą žmogų, kurį rinkėjas mato, kaip tinkamiausią savo atstovą. Tai labai rimtas klausimas. Būtent todėl ir sakau, kad ši byla nukeliaus iki Aukščiausiojo teismo“, – sakė docentas.

Tokiu būdu iš rinkėjų atimama teisė rinkti tą žmogų, kurį rinkėjas mato, kaip tinkamiausią savo atstovą.

Jeigu žmogui uždraudžiama būti renkamam, iš vienos pusės, įvardijo pašnekovas, tai yra bausmė asmeniui. Iš kitos pusės – tai tam tikra prasme yra ir bausmė rinkėjams. „Socialdemokratai, įtraukdami M. Sinkevičių į sąrašą ir leisdami spręsti rinkėjams, elgiasi nuosekliai“, – teigiamai įvertino tokį partijos žingsnį.

„Čekučių“ skandalas įtraukė nemažai savivaldos politikų. Jeigu visiems jiems būtų iškeltos bylos ir būtų uždrausta būti renkamiems, anot G. Bartkaus, būtų ženkliai sumažinamos rinkėjų pasirinkimo galimybės.