Teismas išteisino epidemiologę L. Ašoklienę ir sūnų: kaltu dėl turto iššvaistymo pripažino vyrą

Buvusi vyriausioji Lietuvos epidemiologė Loreta Ašoklienė išteisinta dėl disponavimo suklastotu dokumentu – 48 metų moteris buvo kaltinama tuo, kad turėjo netikrą, specialiai jai pagamintą Utenos pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) darbo pažymėjimą, nors faktiškai šioje gydymo įstaigoje nedirbo.

Teismas pažymėjo, kad byloje nėra patikimų ir neginčijamų įrodymų, pagrindžiančių šį kaltinimą.

Ji išteisinta kaip nepadariusi veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Valstybė, atstovaujama Generalinės prokuratūros, išteisintajai L. Ašoklienei turės sumokėti 2,4 tūkst. eurų už jai suteiktą teisinę pagalbą. Lietuvoje galioja įstatymo norma, pagal ją išteisintiems asmenims valstybė atlygina advokato ir kitas per tyrimą patirtas išlaidas.

L. Ašoklienei ir jos artimiesiems penktadienį nuosprendį paskelbė Panevėžio apygardos teismas. Kartu su L. Ašokliene išteisintas ir jos sūnus Kazimieras Ašoklis. Jam taip pat priteista 2,4 tūkst. eurų už teisinę pagalbą.

Tuo metu L. Ašoklienės sutuoktinis, buvęs Utenos pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) direktorius Edvinas Ašoklis pripažintas kaltu dėl dviejų kaltinimų, jam skirta 20 tūkst. eurų bauda, jam ketverius metus atimta dirbti valstybės tarnautoju.

Dėl suklastoto dokumento pagaminimo (dėl darbo pažymėjimo pagaminimo savo žmonai ) ir kuro kortelės perdavimo sūnui, E. Ašoklis buvo išteisintas, kaip nepadaręs šių veikų.

Nuosprendis nėra galutinis ir dar gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.

Kaip anksčiau skelbė teisėsauga, teismui perduotoje ir išnagrinėtoje baudžiamoje byloje kaltinimai nusikalstamomis veikomis pateikti buvusiam Utenos pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) direktoriui E. Ašokliui, jo žmonai, buvusiai Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos departamento vieno iš skyrių vedėjai ir vyriausiajai šalies epidemiologei L. Ašoklienei, jų sūnui bei Utenos pirminės sveikatos priežiūros centro darbuotojui Aimučiui Tumalavičiui. A. Tumalavičiui, kaip padėjusiam E. Ašokliui piktnaudžiauti, iššvaistyti svetimą turtą, skirta 10 tūkst. eurų bauda.

Nuteistieji, E. Ašoklis ir A. Tumalavičius, Utenos PSPC turės sumokėti daugiau nei 1,1 tūkst. eurų.

Utenos PSPC direktorius E. Ašoklis buvo kaltinamas, kad 2020–2021 metais, veikdamas kartu su jam pavaldžiu šio centro darbuotoju A. Tumalavičiumi, siekdamas asmeninės naudos sau ir savo šeimos nariams, padarė tyčinius nusikaltimus – neteisėtai perdavė elektroninę mokėjimo priemonę, pagamino netikrą dokumentą bei iššvaistė jam patikėtą svetimą – Utenos PSPC – turtą.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, E. Ašokliui susitarus su pavaldiniu A. Tumalavičiumi, autoservise buvo remontuojami direktoriaus sūnaus automobiliai, bet, suklastojus dokumentus, nurodyta, kad remontuoti Utenos PSPC tarnybiniai automobiliai ir sąskaitos apmokėtos šios gydymo įstaigos lėšomis.

Anot prokuratūros, į E. Ašoklio sūnaus K. Ašoklio automobilius ne kartą buvo pilamas kuras, už kurį taip pat buvo apmokama Utenos PSPC lėšomis, suklastotuose dokumentuose nurodant, kad kurą sunaudojo šio centro transportas. Tyrimo duomenimis, į direktoriaus sūnaus automobilius kurą pylė šio centro darbuotojai ir pats K. Ašoklis, neteisėtai naudodamasis Utenos PSPC priklausančia elektroninio mokėjimo priemone – degalų pirkimo kortele.

Teismas išteisino ir Ašoklių sūnų K. Ašoklį, kuris buvo kaltinamas tuo, kad degalus į savo transportą pylėsi galimai neteisėtai naudodamasis Utenos PSPC priklausančia degalų pirkimo kortele.

Teismas konstatavo, kad nors K. Ašoklis neabejotinai suvokė, jog disponuoja jam svetima kortele ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenimis, pakankamais finansinei operacijai inicijuoti – PIN kodu, tačiau tokių jo veiksmų negalima laikyti neteisėtais. Pagal įstatymą neteisėtu veikimu pripažįstami tik tokie veiksmai, kuomet kortele ir jos PIN kodu naudojamasi be mokėjimo priemonės savininko ar naudotojo sutikimo. K. Ašoklis degalų pirkimo kortele ir jos PIN kodu naudojosi su tėvo E. Ašoklio, kuris buvo teisėtas kortelės naudotojas, žinia.

Teisėsauga skelbė nustačiusi, kad 2020 metų gruodį, kai Lietuvoje dėl COVID-19 pandemijos buvo paskelbtas karantinas ir ribojamas vykimas iš vienos savivaldybės į kitą, E. Ašoklis, susitaręs su žmona, jai pagamino žinomai netikrą dokumentą – Utenos PSPC darbo pažymėjimą, nors L. Ašoklienė šioje įstaigoje nedirbo. Manoma, kad šis dokumentas buvo pagamintas, kad ji galėtų iš Vilniaus, kur gyvena, atvykti į Uteną pas sutuoktinį. L. Ašoklienei buvo pareikšti kaltinimai dėl disponavimo žinomai suklastotu dokumentu.

E. Ašoklis teisme teigė, kad sutuoktinė, kaip savanorė, norėjo jam padėti jam per COVID-19 pandemiją, tuo metu L. Ašoklienė teigė, kad ji pati tokio pažymėjimo neprašė. Išteisindamas epizode dėl netikro pažymėjimo pagaminimo ir laikymo, teismas pažymėjo, kad šis netikras dokumentas negalėjo sukelti reikšmingesnių padarinių, L. Ašoklienei tokio pažymėjimo nereikėjo, ji toje įstaigoje nedirbo, pagal tuo metu užimamas pareigas ji galėjo laisviau judėti, bet to, atvykti į Uteną, nepažeisdama įstatymų, galėjo kaip Utenos kolegijos studentė ir Utenos PSPC pacientė.

Tuo metu bylą perdavusi prokuratūra manė priešingai.

„Pažymėtina, kad, tuo metu užimdama šalies vyriausiosios epidemiologės pareigas, L. Ašoklienė kaip niekas kitas puikiai žinojo apie COVID-19 pandemijos keliamas grėsmes ir karantino priemones, skirtas kovai su šia pandemija, tarp jų – ir draudimą vykti iš vienos savivaldybės į kitą be pateisinamos priežasties. Todėl tokiame kontekste bandymas klastojant dokumentus apeiti pandeminius ribojimus – itin ciniškas“, – yra sakęs ikiteisminiam tyrimui vadovavęs prokuroras Mantas Jurkėnas.

Anot teisėsaugos, dėl E. Ašoklio veiksmų beveik 1200 eurų dydžio turtinę žalą ir didelę neturtinę žalą patyrė Utenos PSPC ir Sveikatos apsaugos ministerija, nes jis, būdamas šios gydymo įstaigos vadovu, esą siekdamas asmeninės naudos sau ir šeimos nariams, galimai sistemingai piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir įtraukė į nusikalstamą veiką jam pavaldų A. Tumalavičių, kuris suklastojo dokumentus.



NAUJAUSI KOMENTARAI

kaip dl lanzbergio ?

kaip dl lanzbergio ? portretas
klaipedos uosta visai baigia uzraukt... prekyba su kinija suvare.... ir nieko...gerojus

Kur čia teismų sprendimai?

Kur čia teismų sprendimai? portretas
Tai kad seimo konservatiniai ir kiti veikėjai, iš sandėlių ir pirkimais grobstydami įvairias prekes, padarė kelis kart didesnę turtinę žalą, o valstybei milžinišką moralinį nuostolį.
VISI KOMENTARAI 2

Galerijos

Daugiau straipsnių