R.Požerskio fotoparodoje Gargžduose – Lietuvos išsivadavimo istorija

Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Romualdo Požerskio fotodarbų parodoje „Lietuva 1988-1993“ – ryžtinga mūsų šalies kova už nepriklausomybę nuo pirmųjų žingsnių iki pergalingo išsivadavimo. Lietuvoje tai vienintelis toks fotometraštis, kuris iki kovo 22 d. eksponuojamas Gargždų kultūros centre. Paroda skirta Sąjūdžio 25-mečiui.

Dokumentavo istorijai

30-yje fotografijų, kurias autorius atrinko parodai iš 18 tūkst. kadrų archyvo – svarbiausi įvykiai nuo pirmųjų mitingų Kaune iki Rusijos kariuomenės išvedimo iš Lietuvos. Nuotraukose įamžinti ekologiniai žygiai, didieji Sąjūdžio mitingai, pirmasis paminklas partizanams Varniuose, pirmasis Vasario 16-osios minėjimas, Trispalvės pakėlimas, Laisvės paminklo ir Nežinomo kareivio kapo atstatymas Kaune, tremtinių palaikų parvežimas, Baltijos kelias, Sausio 13-oji, parlamento gynimas bei okupacinės kariuomenės išvedimas iš Lietuvos.

„Tai buvo istorinis lūžis su laiminga pabaiga, skirtingai nei 1940-aisiais. Man Sąjūdis atėjo pačiu laiku: po serijos „Atlaidai“ buvau jam subrendęs ir profesionaliai, ir dvasiškai. Dokumentuoti viską, kas tada dėjosi, mane skatino Lietuvos valstybės idėja ir jausmas, kad esu jos sūnus, jos pilietis“, – dienraščiui „Kauno diena“ atskleidė R.Požerskis.

Susidomėjo Vakarai

R.Požerskio unikalios istorinės nuotraukos svarbios ir kaip dokumentinis šaltinis, papasakojęs pasauliui apie lietuvių kovą už laisvę. Nufotografuotos 1991-ųjų sausio 13-ąją žuvusiųjų prie Televizijos bokšto šautinės žaizdos paneigė sovietų versiją, kad Vilniuje aukų nebuvo.

Fotografo darbais susidomėjo ir Vakarų Europa. Nuotraukas apie tautinio atgimimo judėjimą Lietuvoje publikavo vokiečių naujienų agentūros „Stern“ ir „Merian“, žuvusiųjų nuotraukos skelbtos šveicarų išleistame albume, 1991 m. šios fotofrafijos buvo rodytos Italijoje, o 2002 m. – R.Požerskio paroda „Atgimimo kelias“ buvo atidaryta Vokietijoje, Burghauseno fotografijos muziejuje. Fotografijos apkeliavo ir kitas šalis.

Šie R.Požerskio fotodarbai sulaukė dėmesio ir Lietuvoje.„Šviesos“ leidykla keletą fotografijų išspausdino Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 20-mečiui dedikuotoje knygoje „Kelias į Nepriklausomybę: Lietuvos Sąjūdis 1988-1991“. Sąjūdžio nuotraukų kolekciją nupirko Lietuvos nacionalinis muziejus. Kai kurios fotografijos pateko į mokyklinius vadovėlius.

Premija – kelias į laisvę

1991 m. R.Požerskis įvertintas Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija. 2004 m. už indėlį į Europos kultūros paveldo puoselėjimą ir saugojimą Vienos universitete Austrijoje jam įteikta mecenato iš Hamburgo Alfredo Toepferio premija. 2005 m. fotografas apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi, 2006 m.  – Lenkijos prezidento Auksiniu Kryžiumi už nuopelnus plėtojant Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimą.

Fotografas prisipažino, kad prie apdovanojimų jau yra įpratęs, tačiau Nacionalinė kultūros ir meno premija jam yra svarbi

„Ją gavau už „Atlaidų“ seriją, kurią fotografavau nuo 1974-ųjų. Apie ją žinojo tik keli mano kolegos, kadangi tuo metu negalėjau eksponuoti religinių motyvų. Apdovanojimas man suteikė savotišką laivę: svaresnių apdovanojimų jau nebėra, o menininkui svarbiausia vidinė laisvė ir drąsa. Savicenzūra – tai menininko mirtis. Tarp kitko, užsienio fotografijos specialistams, galerijų vadovams ir festivalių organizatoriams šis apdovanojimas neturi beveik jokios reikšmės. Jie tiesiog žiūri į darbus ir taip renkasi autorius pristatymui. Jeigu fotografija jiems patinka – tada viskas gerai“, – mintimis dalijosi fotografijos darbų parodos „Lietuva 1988–1993“ autorius R.Požerskis.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių