- LNK inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vilniuje vyksta atsisveikinimas su vienu žymiausiu režisieriumi Rimu Tuminu. Urna buvo nešama iš Lietuvos teatro ir muzikos akademijos – link Mažojo teatro. Ten visi norintys galėjo atsisveikinti su režisieriumi. Trečiadienį popiet jis bus palaidotas Antakalnio kapinėse, Menininkų kalnelyje.
Režisierius mirė kovo šeštą dieną Italijoje, kur pastaruoju metu dirbo, statė spektaklį.
„Buvau vyresniame kurse ir į jaunesnius nežiūrėdavau. Man Rimas – kaip vaikas. Kai jis pasiūlė pereiti iš akademinio teatro, paėmiau ir išėjau. Niekada nesigailėjau, todėl, kad buvo Rimas. Tai buvo stebuklas. Buvau laiminga, kad buvau kartu su juo, jog dirbome“, – dalijosi prisiminimais aktorė Eglė Gabrėnaitė, atsakydama į teiginį, kad buvo viena mylimiausių R. Tumino aktorių.
Aktorė, į klausimą, koks R. Tuminas buvo režisierius, kokį santykį jis turėjo su aktoriais, atsakė: „Visoks. Kai „Vyšnių sode“ repetavome, kaip dabar atsimenu, jis sakė: „Egle, nesuprantu šių bobų, būk gera, pati susigalvok, ką nors“. Tai buvo visiškas pasitikėjimas vienas kitu. Kas bebūtų, tai būna labai retai, kai vaidini, repetuoji, o jis žiūri į tave ir sako: padaryk, padaryk. Rimas tą turėjo“.
E. Gabrėnaitė teigė, kad aktoriaus pasakymas: „Numirti, nemirštant“ buvo jo svajonė ir jis tai įvykdė. Pašnekovė pabrėžė, kad tai žmogus, kuris iki paskutiniųjų statė genialius spektaklius, kai sirgdamas užbėgdavo į mažąją salę, jo akys degdavo kaip pas 18-metį.
„Galvoju, čia – duotybė, neįmanoma paprastam žmogui to pasiekti“, – įsitikinusi pašnekovė.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Paklausus E. Gabrėnaitės, koks buvo R. Tuminas, koks jis liks atmintyje, atsakė: „Suprantantis. Man toks įspūdis, kad jis kiekvieną suprato savaip. Aš negirdėjau jo rėkiant. Visą laiką, kiek jį prisiminsiu, tai „Vyšnių sodo“ tekstas: „Po šalto, darganoto rudens ir šaltos žiemos, todėl jaunas, dangaus angelai tą apleido“.
„Laikas bėga – kai buvau jaunas, ši frazė skambėdavo. Kai buvau jaunas ir kažkas sakydavo „oi, vaikeli, kaip greit laikas bėga“, atrodė, kad tas žmogus senas. Tiesiog, tie žodžiai eidavo ir nueidavo“, – šnekėjo aktorius, lektorius Andrius Žebrauskas.
Į klausimą, kokie prisiminimai kyla apie šį režisierių, koks buvo ryšys, kokie liko prisiminimai, frazės, kurios skamba galvoje R. Tumino balsu, atsakė: „Ryšys buvo labai stiprus. Kai buvau studentas, neįsivaizdavau savęs teatre be jo, jeigu ne jis, būčiau išėjęs antrame kurse iš teatro, nes man pasirodė neįdomu“.
Anot A. Žebrausko, R. Tuminas buvo labai linksmas, kantrus, įžvalgus, mėgavosi procesu.
„Jeigu jam būdavo sunku, niekada neparodydavo, ar skauda galvą, ar dar ką nors. Pasinerdavo į darbą, darbas buvo energingas ir kupinas tokių gyvenimiškų syvų“, – pasakojo jis.
Žinote, mes jį labai mylėjome, beatodairiškai.
Aktorė Larisa Kalpokaitė teigė, kad R. Tuminą atsimena jauną, gražų. „Jis man buvo labai gražus“, – teigė ji.
„Pirmą kartą jį pamačiau pas dėstytoją. Galvoju, Dieve, koks gražus žmogus, juodos akys, plaukai. Po to pripratau, to grožio nemačiau, o mačiau režisierių, paskui kurį ėjai negalvodamas apie nieką“, – sakė aktorė.
L. Kalpokaitė, paklausta, koks R. Tumino santykis buvo su aktoriais, kokį turėjo ryšį, sakė: „Žinote, mes jį labai mylėjome, beatodairiškai. Apie nieką negalvojome, ėjome paskui, mums buvo tas pats, ar bus alga, ar nebus algos. Tikėjome, kad bus gerai“.
„Gal meilė, žinote, ta jaunystės meilė. Noras kažką pakeisti, noras mylėti žmogų“, – paklausta, kokios savybės įkvėpė sekti paskui, atsakė L. Kalpokaitė.
„Ryte su vyru atsikeliame ir nuotaika labai gera, kadangi žinai, kad pamatysi Rimą. Mes iš visko juokdavomės, labai ilgai šnekėdavome, daug kavos gerdavome. Galėjome labai ilgai repetuoti ir plepėti, po to pasivaikščioti po sceną ir vėl plepėti“, – pasakojo L. Kalpokaitė.
Anot jos, tai atrodė prasminga ir reikalinga.
„Jaunystė yra jaunystė. Prieš dvejus trejus metus jis visus mus, tuos senius pirmuosius, surinko ir pakvietė į sodybą. Turėjome nuostabų vakarą. Pridariau daug nuotraukų ir gailiuosi, kad nepadaviau jų, kai sėdėjome jo sodyboje per Kalėdas. Vėliau jis dar kvietė mus per Kalėdas, bet su vyru turėjome važiuoti kitur. Padėkojome, kaip gaila, kad turėjome kitų planų“, – sakė L. Kalpokaitė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Puccini „Bohema“ – opera apie meilės ilgesį
Kauno valstybinis muzikinis teatras lapkričio 23 d. išleidžia antrąją sezono premjerą – Giacomo Puccini operą „Bohema“. ...
-
V. Benkunskas: Nacionalinė koncertų salė Vilniuje taps svarbiu miesto simboliu5
Vilniuje, ant Tauro kalno, pradėjus Nacionalinės koncertų salės statybas, miesto meras sako, kad ji taps dar vienu svarbiu Vilniaus simboliu. ...
-
50-metį švenčianti Meno mokykla plečia skyrius
Nacionaliniame Kauno dramos teatre finišavo Kauno rajono meno mokyklos (KRMM) 50-mečio renginių ciklas, kurį sudarė parodos, dabartinių ir buvusių mokinių, mokytojų koncertai, o paskutinis – viską apibendrinantis ir sujungiantis pasirodym...
-
Vilniuje – antrasis Lietuvos Kalėdų senelių sąskrydis2
Vilniuje pirmadienį rengiamas antrasis Lietuvos Kalėdų senelių sąskrydis. ...
-
Šalies vadovai ir kultūros ministras reiškia užuojautą dėl A. Kulikausko mirties
Lietuvos vadovai ir kultūros ministras Simonas Kairys reiškia užuojautą dėl kompozitoriaus ir muzikanto Andriaus Kulikausko mirties. ...
-
Vilniuje pradedama Nacionalinės koncertų salės statyba
Vilniuje, ant Tauro kalno, pirmadienį skelbiama Nacionalinės koncertų salės statybų pradžia – bus įkasta kapsulė ateities kartoms. ...
-
Apie A. Kulikauską: jis iš tiesų gyveno muzikoje1
Eidamas 74 metus mirė kompozitorius ir muzikantas Andrius Kulikauskas. Užuojautą dėl kūrėjo mirties pareiškė prezidentas Gitanas Nausėda bei jį pažinojusieji menininkai ir kūrėjai. ...
-
Mirė kompozitorius ir muzikantas A. Kulikauskas10
Eidamas 74 metus mirė kompozitorius ir muzikantas Andrius Kulikauskas. ...
-
IX forto muziejus ieško rangovo antram renovacijos etapui, ruošia ekspozicijos projektą8
Kauno IX forto muziejus iki gruodžio laukia rangovų paraiškų antro etapo renovacijai, tuo pačiu ruošia ekspozicijos projektą. ...
-
Etnokultūros puoselėtojams – premija: jūs esate tokie vieninteliai Lietuvoje
Daugiau nei 30-metį gyvuojantis Klaipėdos etnokultūros centras (KEC) šiemet apdovanotas Kultūros ministerijos Kultūros centrų premija už pastarųjų penkerių metų aktyvią veiklą. Tad šiandien, lapkričio 16-ąją, klaipėdiečiai buvo ...