- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus rankraštyne aptiktos iki šiol niekam nežinomos 29 lietuvių kompozitoriaus Juozo Naujalio bažnytinės kompozicijos – motetai.
Juos rado muzikologė Živilė Tamaševičienė, norėjusi iš rankraščių leidybai parengti žinomuosius kompozitoriaus motetus, skirtus Didžiosios savaitės liturgijai, mat išleistuose prieš tris dešimtmečius būta netikslumų, juos norėta pataisyti, teigiama Lietuvos muzikos ir teatro akademijos pranešime.
Muziejuje tikrindama J. Naujalio fondo dokumentus, muzikologė aptiko sąsiuvinį su kompozitoriaus rankraščiais ir nežinomais jo motetais.
„Užplūdo daug emocijų – ir džiaugsmo, ir abejonių – buvo sunku patikėti, kad tai gali būti Naujalio rankraščiai“, – sakė Ž. Tamaševičienė.
Anot jos, dauguma kūrinių nebuvo paminėti anksčiau muzikos istorikų sudarytuose J. Naujalio kūrinių sąrašuose.
„Nors į šių giesmių sukūrimo kontekstą galima dar gilintis, abejonių dėl J. Naujalio autorystės nekyla“, – tvirtino muzikologė.
Anot pranešimo, tai – vienas reikšmingiausių pastarojo meto atradimų lietuvių muzikos istorijoje.
„Jis atskleidžia J. Naujalio darbą Žemaičių kunigų seminarijoje, į kurią dirbti jis buvo pakviestas 1894 metais, grįžęs iš pusmetį trukusios stažuotės Rėgensburgo bažnytinės muzikos institute. Pradžioje dėstė bažnytinį giedojimą, vadovavo chorui, vėliau teorines disciplinas perleido kitiems, tačiau beveik tris dešimtmečius vadovavo seminaristų chorui. Kadangi choras kiekvieną sekmadienį ir per šventes giedodavo Kauno katedroje, dažnai prisijungdamas prie šios šventovės choro (jam irgi vadovavo J. Naujalis), jam reikėjo nuolatinio liturginio repertuaro. Taip ir buvo sukurta keliolika motetų pagal sekmadienių procesijų responsorijų tekstus, giesmių Didžiajai savaitei, Velykoms, kitoms svarbioms Bažnyčios šventėms“, – teigiama pranešime.
Nors daugumos motetų sukūrimo datos nenurodytos, manoma, kad jie sukurti XX amžiaus antrajame dešimtmetyje.
Atrastieji J. Naujalio motetai skirti seminaristams – jie sukurti trijų arba keturių balsų vyrų chorui. Tai lotyniškos kompozicijos, daugiausia homofoninės faktūros.
Naujai parengtame natų leidinyje „Juozas Naujalis. Motetta“ spausdinamos 57 kompozitoriaus lotyniškos giesmės mišriam ir vyrų (3 ar 4 balsų) chorui.
J. Naujalis (1869–1934) – lietuvių kompozitorius, vargonininkas, choro dirigentas, pedagogas, vienas iš profesionaliosios lietuvių muzikos pradininkų. Jis sukūrė apie 150 bažnytinės muzikos kūrinių, tarp jų – choro dainų, daugelis jų – „Lietuva brangi“, „Raseiniečių daina“, „Pavasaris“, „Vasaros naktys“, „Jaunimo giesmė“ – sukurtos pagal Maironio žodžius. Taip pat yra sukūręs simfoninę poemą „Ruduo“, pjesę „Svajonė“ styginių kvartetui, instrumentinių pjesių, kt.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Baltojo švyturio vieta ir Šiaurinio molo liekanos Klaipėdoje paskelbtos kultūriniu paveldu1
Baltojo švyturio vieta bei Šiaurinio molo liekanos Klaipėdoje įtraukti į kultūrinį paveldą. ...
-
Vilniaus Katedros aikštėje vyks jubiliejinės Jūrų šventės renginiai13
Minint Jūrų šventės 90-metį, sekmadienį sostinės Katedros aikštėje vyks įvairios su pajūrio regionu susijusios edukacijos, dirbtuvės, Klaipėdos atlikėjų muzikiniai pasirodymai. ...
-
Baltijos gitarų konkursą laimėjo lietuviai R. Jurkus ir M. Orvydaitė1
Pirmą kartą Baltijos gitarų konkurso istorijoje pagrindinį prizą tenka dalintis net dviem gitaristams. ...
-
KPD: Vilniaus likviduojamuose rašytojų muziejuose turėtų būti supažindinama su jų veikla
Kultūros paveldo departamentas (KPD) teigia, kad iš Vilniaus savivaldybės likviduojamų trijų rašytojų muziejų dviejuose nustatytos memorialinės vertingosios savybės, juose turėtų būti supažindinama su rašytojų biografijomis. ...
-
Ištrauka iš D. Grinkevičiūtės knygos „Lietuviai prie Laptevų jūros“
Tragiškų Lietuvai sukakčių dienomis – nedidelė ištrauka iš Dalios Grinkevičiūtės atsiminimų knygos „Lietuviai prie Laptevų jūros“. ...
-
Tarptautiniam teatro festivaliui „TheAtrium“ pasibaigus – nauji sumanymai
Klaipėdos dramos teatre latvių spektaklis vainikavo tarptautinį teatro festivalį „TheAtrium“. Jau pamažu ruošiamasi kitiems metams – svarstoma apie būsimus spektaklius, teatrus bei režisierius, kurie sudomintų svečius tiek i&s...
-
Mecosopranas J. Gringytė: sukurti meilę muzikai galima tik pačiam ją mylint
Koncentruota dramaturgija, meistriškai sukurti personažų charakteriai ir nežemiško grožio muzika, – taip Jules’io Massenet operą „Teresė“ apibūdina Justina Gringytė. Operos solistė pasiūlė šį itin retai ...
-
Lietuviškai dainuos – ne tik lietuviais gimę17
Tarp keliolikos tūkstančių, šimtmečio Dainų šventėje trauksiančių „Lietuviais esame mes gimę“, bus ir kinų, prancūzų, kanadiečių, latvių, ir iš kitų šalių atvykusių lietuviškos dainos mylėtojų....
-
J. Cininas – menininkė tarp Lietuvos ir Australijos2
Gimusi Australijoje, grafikė Jazmina Cininas puikiai valdo savo protėvių kalbą. Veikiausiai dėl to jai nesunku prašnekinti ir mūzas, kurios įkvepia kūrybai. ...
-
Mažosios Lietuvos gėrimo tradiciją saugo ir puoselėja
Mažosios Lietuvos gėrimas – kafija – šiemet įtrauktas į Lietuvos nacionalinį nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą. Šią tradiciją kitą savaitę vyksiančio festivalio „Lauksnos“ metu klaipėdiečiams p...