„Labai džiaugiuosi šia komanda, kad prisijungia Mantas, Jovita ir kiti, pirmas įspūdis tikrai pozityvus ir jaučiu, kad tais žmonėmis galiu pasitikėti. Matau, kokios geros režisieriaus Kęstučio Jakšto akys. Apskritai man labai svarbu saugumo jausmas ir pasitikėjimas. Tai visiškai nauja patirtis, man teatro metodikos nepažįstamos, mokausi įeiti į vaidmenį, nuo pirmų repeticijų į visas patirtis leidžiuosi atvira širdimi ir su pasiryžimu mokytis. Laukiu rezultato“, – sakė Monika Liu, įkūnysianti grafaitę E. Pliaterytę.

Muzikinėje dramoje Emilijos pusbrolio Cezario vaidmenį atliks M. Zemleckas, adjutante Marija taps J. Jankelaitytė, Emilijos motiną Ana fon Mol įkūnys Ilona Pliavgo, grafą Mykolą Pliaterį – Donatas Kaikaris, tėvas Pranciškus Ksaveras Broel-Pliateris – Zenius Sakalauskas ir kunigas Vaidas Bartušas. Kitus spektaklio personažus įkūnys valstybinio ansamblio „Lietuva“ choras, šokėjų trupė, orkestro muzikantai ir kviestiniai atlikėjai. Vėliau bus atskleistos likusios pavardės.

Pagrindinei trijulei – nauji patyrimai 

Trys herojai – Emilija, Marija ir Cezaris – išbandymams ruošiasi ne tik spektaklio siužete, bet ir tikrame gyvenime – šių vaidmenų kūrėjai debiutuoja muzikiniame teatre. Pirmiausiai Monika Liu, o vėliau ir kiti solistai apsidžiaugė sulaukę kvietimo prisijungti.

„Reakcijos smagios, patinka, kai mane kviečia dirbti iki tol pamačius konkrečius mano darbus. Jaučiu pasitikėjimą, tai įkvepia mane patį. Miuziklas toks žanras, kurį visada norėjau išbandyti, be to, tema pasirodė ypač įdomi ir kartu jautri – savo vaidmenyje vesti lietuvius į sukilimą. Kova už laisvę apskritai mane lydi nuo jaunystės. Projektą labai gražiai pristatė ansamblio „Lietuva“ vadovė Edita Klaunauskaitė, komunikavo, kad tai bus šiuolaikiška, dar sužinojau, kad pagrindinį vaidmenį atliks Monika Liu. Tiesiog nebeliko jokių kitų pasirinkimų, kaip tik sutikti. Pajutau, kad širdis dega šiuo projektu ir noriu būti jo dalis. Faina, kad ansamblis imasi įvairesnių projektų“, – prisiminė M. Zemleckas, teatro ir kino aktorius, grupės „Kamanių šilelis“ narys. 2022 m. kaip geriausias aktorius pelnė „Auksinį scenos kryžių“ už Doriano vaidmenį spektaklyje „Dorianas“, 2019 m. nominuotas už Kitelio vaidmenį spektaklyje „Getas“.

„Mantas buvo pirmasis, kurį pakvietė. Mes važiavome su juo po vieno kartu vaidinto spektaklio ir jis pasidalijo, kad gavo tokį pasiūlymą. Kai mane pakvietė, sureagavau taip pat pozityviai – wow! Sutikau iškart. Naujas išbandymas, neišminti takai ir pirmasis miuziklas, kuo labai džiaugiuosi ir jaučiuosi smalsi visam šiam kūrybiniam procese, nors dar tik pradžia. Pirmasis darbas su Kęstučiu, kaip režisieriumi. Labai mėgstu dainuoti, tad smagu, kad vaidmuo kursis per balsą, manau, kad tame labai daug tikrumo, tiesos. Bus adrenalino, tačiau komanda nuostabi, tai suteikia daug jėgų ir vilčių, kažkaip nebaisu rizikuoti. Susiklostė, kad ansamblyje turėsiu du projektus iš eilės – gruodį vaidinsiu muzikiniame spektaklyje vaikams „Pelėda Drūlija“, – pasakojo J. Jankelaitytė, teatro ir kino aktorė, Už Chajos vaidmenį spektaklyje „Getas“ pelniusi „Fortūnos“ statulėlę (2018 m.), Auksinį scenos kryžių (2019 m.) ir Kultūros ministerijos jaunojo kūrėjo premiją (2020 m.).

Jovita ir Mantas – scenos partneriai ir puikūs bičiuliai. Žiūrovams užsimenama ir apie ruošiamą Marijos ir Cezario meilės duetą.

„Meilės linija su Jovita yra visada geras dalykas (šypsosi). Mes ne pirmą kartą vaidinam kartu, bet šiame spektaklyje bus tikra, nuoširdi meilė. Supratau, kad teatre aš asmeniškai mažai vaidinęs tokių tyrų meilės scenų, gal daugiau kine. Su Jovita vienas kitą labai gerai pažįstame, kartu bus jauku kurti ir nebaisu klysti“, – teigė Mantas.

„Pajuokausiu, kad ir pyktis nebaisu! Man smagu, kad aš galiu būti šioje partnerystėje su Mantu tikra, visu šimtu procentų ir sakyti taip, kaip galvoju“, – antrino Jovita.

T. Kaunecko nuotr.

Rezonuoja temos, personažai ir stereotipai

„Cezaris Pliateris, Emilijos pusbrolis yra labai dėkingas vaidmuo. Toks romantiškas herojus, nebijantis numirti dėl savo idėjos, dėl tėvynės laisvės. Pavyzdžiui, istorijoje buvo tokie dekabristai, intelektualūs maištininkai, apskritai lietuvių kova už laisvę yra leitmotyvas nuo neatmenamų laikų. Atrodo, visą laiką priešinamės ir kovojame, tie patys partizanai, ar šio spektaklio sukilėliai, kas mane patį uždega viduje. Nesinori nuvilti tų visų žmonių, kurie praeityje atidavė savo gyvybes, stengsiuosi atiduoti kiek galiu daugiausiai“, – apie būsimą vaidmenį „Emilijoje“ pasakojo M. Zemleckas.

„Prisipažinsiu, kol kas esu ieškojimų etape. Palyginimui, Kristina Sabaliauskaitė kažkada pasakojo apie tai, kaip kūrė „Silva Rerum“: apie pirminį etapą, kai renkama ir narpliojama istorinė medžiaga, kaip senovinės vazos sudėliojimas, suklijavimas gabaliukas po gabaliuko. Tuomet gerai įsižiūri į ją ir sudaužai, o jau tada pradedi savo vazą kurti. Patiko metafora, tik ji buvo rašymui panaudota, o mano atveju – personažo kūrimui. Marija Prušinskaitė, Emilijos Pliaterytės adjutantė, yra istorinė asmenybė, tikras žmogus, kuris jautė, kvėpavo ir išgyveno. Daugiau atsakomybės įsipučia, norisi pamažu kaip dėlionę dėlioti ir pradžioje bandyt išsiaiškinti istoriškai, kiek apie ją žinoma. Jau žinau, kad buvo dvi adjutantės Marijos, aš viena jų“, – atskleidė J. Jankelaitytė.

Projekto solistus stebina, kaip muzikinė drama „Emilija“ laužo stereotipus – moterų lyderystės, stipriosios-silpnosios lyties ar kitus, kurie atsiskleis per skirtingas scenas ir personažus.

„Stebina jaunystė, toje jaunystėje atsiradusi milžiniška branda, drąsa ir žinojimas, už ką tu turi kovoti ir kokioje pusėje esi. Marija tokiame jauname amžiuje beprotiškai žavi mane, 29 metų moterį. Labai svarbu kalbėti apie moteris, kurios aukojo savo gyvenimus ir kurios buvo pasišventusios. Skaičiau apie Emiliją ir jos adjutantes, visus tuos mūšius, žygius ir jų išgyvenimus, tai tikrai sunku suvokti, kad jie tai patyrė, o suvokus apima didelis pasididžiavimo ir žavėjimosi pojūtis. Tada savęs klausi – ar aš taip galėčiau, ar išdrįsčiau, ar manyje atsirastų tiek jėgos, kaip pas tas jaunas merginas? Ypač šiandien, gyvenant keistais laikais, kai karas kvėpuoja kažkur į nugaras“, – svarstė Jovita. 

Istorija patrauklesnė muzikinio teatro scenoje

Istoriniai įvykiai bus perteikiami šiuolaikiniais scenos meno sprendimais – scenografija, kostiumais, šokiu ir muzika. Net keturi kompozitoriai – Jievaras Jasinskis, Jonas Jurkūnas, Gintautas Venislovas ir Rytas Svilainis spektakliui kuria muziką, pritaikytą nacionaliniams instrumentams, styginiams ir elektronikai.

Narsi, emancipuota išsišokėlė ar trapi, daug netekčių išgyvenusi mergina, į mūšį ėjusi iš desperacijos? „Emilija“ – paminklas mūsų krašto Žanai d’Ark, simbolinis abiejų tautų karžygės įamžinimas, nes, anot istorikų, E. Pliaterytė (lenk. Emilia Plater) yra didvyrė tiek lietuvių, tiek ir lenkų. Tai pirmoji 1830–1831 m. Lenkijos ir Lietuvos kapitonė ir sukilimo dalyvė, pasipriešinusi Rusijos imperijai. Jos pėdomis vėliau sekė kitos moterys lyderės, kovojusios už lygias teises. Todėl muzikinės istorijos siužetas kuriamas remiantis tikrais įvykiais, kartu gilinantis į jaunos moters vidinius išgyvenimus dėl meilės savo žmonėms, vyrui, mamai, tėvui.

Režisierius ir dramaturgas – Kęstutis Stasys Jakštas, kuris su ansambliu „Lietuva“ režisavo koliažinę operą „Mažvydas“. Režisieriaus asistentė Giedrė Kriaučionytė-Vosylienė, scenarijaus ir libreto autorė Sandra Bernotaitė, scenografijos dailininkas Gintaras Makarevičius, kostiumų dailininkė Olga Filatova-Kontrimienė, choreografė Aušra Krasauskaitė, vyr. dirigentas Egidijus Kaveckas, šviesų dailininkas Eugenijus Sabaliauskas.

Miuziklo „Emilija“ premjera įvyks spalio 25 d. Vilniaus „Twinsbet“ arenoje, lapkričio 8 d. Klaipėdos „Švyturio“ arenoje, lapkričio 15 d. Panevėžio „Kalnapilio“ arenoje, lapkričio 22 d. Šiaulių arenoje ir lapkričio 26 d. Kauno „Žalgirio“ arenoje.