„Tai mano kukli dovana Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio proga Asociacijai LATGA, kuri mane atstovauja visame pasaulyje“, – sako Lenkijoje gyvenantis vienas žymiausių šiuolaikinių Lietuvos menininkų, kurio darbai itin atpažįstami ir mėgstami, todėl kūriniai dažnai naudojami neteisėtai bei plagijuojami.

Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas S.Eidrigevičius nuo 1980-ųjų gyvena Lenkijos sostinėje Varšuvoje, tačiau kasmet bent kelis kartus įvairiomis progomis apsilanko gimtinėje. Jis – dažnas svečias ir Asociacijos LATGA būstinėje Vilniuje. Žinomas menininkas užsuka pasikonsultuoti įvairiais autorių teisių klausimais pas Vizualiųjų menų poskyrio vadovę Gabrielę Naprušienę.

Būtent ant šios specialistės kabineto sienos ir „apsigyveno“ S.Eidrigevičiaus sukurtas personažas –  ir rašytojo plunksna, ir dailininko teptuku „ginkluotas“ žmogeliukas, kurį rašyti ir piešti įkvepia šalia muzikuojantis smuikininkas.

Nuolat plagijuojamas

„Stasys Eidrigevičius – vienas iš tų autorių, kuris yra labai aktyvus, daug dirba, o tuo pačiu nuolat susiduria su autorių teisių pažeidimais. Ypač dažnai jo kūriniai neteisėtai naudojami Rusijoje, labai dažnai šioje šalyje šis autorius susiduria ir su savo kūrinių plagijavimo problema. Bėda ta, kad Rusijoje vizualinių menų kūrinių autoriai praktiškai nėra atstovaujami. Panaši situacija ir Lenkijoje – jų autorių teisių bendrija dailininkų neatstovauja, tad susidūrę su neteisėtu kūrinių naudojimu ir plagijavimo atvejais dailininkai, fotografai, skulptoriai ir kiti vizualiųjų menų atstovai yra priversti kreiptis į brangiai kainuojančius advokatus“, – paaiškina G.Naprušienė.

S.Eidrigevičius nuo 2002-ųjų yra Asociacijos LATGA narys, asociacijos specialistai ir teisininkai skuba suteikti jam pagalbą, kai tik jos prireikia. 

„Apie plagiatus sužinau iš meno kūrinių pirkėjų, kurie kreipiasi į mane įsitikinti, ar tikrai šis darbas yra mano kūrinys. Kartais plagiatus ar neteisėtus kūrinių naudojimo atvejus atrandu ir pats, naršydamas internete. Tada kreipiuosi į Asociaciją LATGA, kuri mano turtines teises atstovauja visame pasaulyje bendradarbiavimo sutarčių su užsienio bendrijomis pagrindu“, – pasakoja vienas žymiausių Lietuvos dailininkų.

Kodėl jo kūryba taip plačiai kopijuojama ir plagijuojama,  menininkas vienareikšmiško atsakymo neturi. „Aš tikrai negaliu atsakyti, kodėl taip dažnai tampu falsifikatorių auka. Kolegos juokauja, jog tai yra įrodymas, kad tapau klasiku. Bet man tai juokai menki, nes padirbinėtojai ir kopijuotojai atima potencialius pirkėjus – užuot nusipirkę originalą, jie nusiperka kopiją, plagiatą. Kol dar esu gyvas, galiu būti ekspertas ir pasakyti, ar tai – mano darbas, ar –  ne. O kas bus po to?“, – retoriškai klausia dailininkas.

Jis akcentuoja, kad neretai pasitaiko ir atvejų, kai internete aptinka pasiūlymų pasigaminti norimo dydžio atspaudus su savo darbais. „Tai jau kitas atvejis, bet esmė ta pati – kažkas naudojasi mano kūryba, siekdamas užsidirbti. Tokiais atvejais taip pat kreipiuosi į Asociaciją LATGA, kuri surašo pretenziją ir kreipiasi į tokių pasiūlymų autorius“, – paaiškina menininkas, šiuo metu besiruošiantis didelei parodai Strasbūre, kurioje bus eksponuojami 26 žymiausių šiuolaikinių pasaulio dailininkų kūriniai.

S.Eidrigevičius sako, kad jam yra didžiulė garbė atstovauti Lietuvai šioje, nuo kovo 15 d. iki gegužės 12 d. Médiathèque André Malraux centre veiksiančioje parodoje, todėl labai tikisi ir šiame mieste gyvenančių ir dirbančių tautiečių palaikymo.

Renka atlygį už kūrinių naudojimą

Šiuo metu Asociacijai LATGA priklauso 1090 vizualiųjų menų autorių, taip pat asociacija bendradarbiavimo su užsienio bendrijomis pagrindu atstovauja per 100 tūkstančių viso pasaulio dailininkų turtines teises. 

G.Naprušienė akcentuoja, kad Asociacija LATGA ne tik kovoja su neteisėtu kūrinių naudojimu, bet ir licencijuoja kūrinių panaudojimą bei renka autorinį atlyginimą vizualiųjų menų kūrinių autoriams.

Pasak jos, atlyginimas renkamas už kūrinių atgaminimą (knygose, periodiniuose leidiniuose), viešą skelbimą internete, viešą kūrinių rodymą, už kūrinių transliavimą per televiziją ir kabelinę televiziją. Taip pat vizualiųjų menų autoriai gauna kompensacinį atlyginimą už meno kūrinių perpardavimą aukcionuose, galerijose, už kūrinių panaudą bibliotekose (jei knygose yra dailininkų iliustracijos) ir už asmeninį kūrinių atgaminimą reprografijos būdu.

„Kiek sudėtingesnė situacija susiklostė dėl kompensacinio atlyginimo už kūrinių atgaminimą asmeniniais tikslais (dar vadinamo Tuščios laikmenos mokesčiu) – vizualiųjų menų kūrinių autoriams jis šiuo metu nėra mokamas dėl klaidingai suformuluoto straipsnio Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatyme. Bet labai tikimės, kad mums, Asociacijai LATGA, pavyks iškovoti, kad dalis per metus surenkamo kompensacinio atlyginimo bus paskirstyta ir vizualiųjų menų autoriams, kurių kūriniai taip pat yra gausiai kopijuojami, kaip parodė mūsų užsakymu atlikta šalies gyventojų apklausa“, – sako G.Naprušienė.