- Pranešimas spaudai
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
„Bado Meistras“ – paskutinė galimybė išvysti legendinio režisieriaus E. Nekrošiaus spektaklį
-
„Bado Meistras“ – paskutinė galimybė išvysti legendinio režisieriaus E. Nekrošiaus spektaklį
-
„Bado Meistras“ – paskutinė galimybė išvysti legendinio režisieriaus E. Nekrošiaus spektaklį
-
„Bado Meistras“ – paskutinė galimybė išvysti legendinio režisieriaus E. Nekrošiaus spektaklį
-
„Bado Meistras“ – paskutinė galimybė išvysti legendinio režisieriaus E. Nekrošiaus spektaklį
Šiais metais Lietuvos žiūrovus kviečiame į Eimunto Nekrošiaus režisuotą spektaklį „Bado Meistras“, kuris bus rodomas vasario 22 d. ir balandžio 26 d. Vilniuje, Meno forte, kovo 9 d. Alytaus miesto teatre, kovo 23 d. Kauno kultūros centro Girstučio padalinyje, balandžio 12 d. Valstybiniame Šiaulių dramos teatre ir balandžio 18 d. Panevėžio kultūros centre. Teatro genijumi vadinamas režisierius publikos pripažinimą pelnė tokiais spektakliais kaip „Kvadratas“, „Pirosmani, Pirosmani“, „Meilė ir mirtis Veronoje“, „Ilga kaip šimtmečiai diena“, „Dėdė Vania“ bei „Hamletas“, kuriame pagrindinį vaidmenį atliko dainininkas Andrius Mamontovas.
Spektaklis „Bado Meistras“ pastatytas pagal vieną paskutiniųjų garsiojo austrų prozininko Franco Kafkos apsakymų „Badautojas“. Šis kūrinys apibendrina visą rašytojo kūrybą, jo etines ir estetines nuostatas bei požiūrį į gyvenimą. Apsakyme pasakojama apie nykstančią badavimo meno rūšį ir menininką, kuris geba badauti neįtikėtinai ilgai ir demonstruodamas šį meną suburia minias susižavėjusių žiūrovų. Tačiau publikos pomėgiai nenuspėjami tarsi oras ir galiausiai Bado Meistras, nors ir pasiekęs savo meno viršūnę, miršta cirko užkulisiuose vienišas ir visų užmirštas. Kaip ir visi kiti žymiausio XX amžiaus austrų rašytojo kūriniai, „Badautojas“ yra labai asmeniškas ir subjektyvus pasakojimas, atskleidžiantis paties autoriaus paslaptingiausias pasąmonės gelmes.
„Bado meistras“. D. Matvejevo nuotr.
Eimunto Nekrošiaus „Bado Meistras“ neleis žiūrovams likti abejingais
E. Nekrošius žavėjosi Kafka, ir lygiai kaip ir rašytojas buvo reiklus savo darbui. „Bado Meistras“ atspindi vėlyvąją režisieriaus kūrybą ir yra tiek jo paties, tiek ir spektaklyje vaidinančių aktorių improvizacijos Kafkos apsakymo tema išraiška.
Pats režisierius apie Kafkos kūrybą yra pasakęs: „Kai knygyne ar bibliotekoje akimis klaidžioji per knygų nugarėles, pavadinimus, autorius, visada norom nenorom stabteli ties Franco Kafkos knygomis. Tai – kaip refleksas: būtinai norisi jo knygas bent paimti į rankas, palaikyti, pavartyti. Ta nežinomybė taip ir traukia, neleidžia ramiai praeiti pro šalį. Manau, taip yra daugeliui. Kažkodėl taip nėra su daugeliu kitų puikių rašytojų – Dostojevskiu ar Dikensu. Traukia pati Kafkos asmenybė. Ji įvedė tam tikrą atskaitos tašką: „rašo kaip Kafka“, „kafkiška situacija, nuotaika...“ Tai jau tapo bendrinėmis sąvokomis ir literatūroje, ir kine, ir dailėje.
„Bado meistras“. D. Matvejevo nuotr.
Man asmeniškai Kafkos kūryba – tai įstabus kūrybos, paslapties, intelekto ir... nuojautos derinys. Kaip įėjus į didelį nepažįstamą kambarį norisi, pradžioje nedrąsiai, viską apžiūrėti, paliesti. Taip ir literatūroje. Iš pradžių jo pasaulis atrodo svetimas, bet tuoj pat Kafka primeta savo matymą, įtraukia su dideliu įtaigumu. Ir tai yra taip savita, kad visos meno rūšys gali tik pavydėti tokio išskirtinumo. Tokių dalykų neišmoksi, tai įgimta ir tai yra Kafka.”
„Bado meistras“. D. Matvejevo nuotr.
E. Nekrošius buvo tikras teatro genijus, sugebantis sugauti ir nepraleisti nė vienos prasmingos minties, frazės, žodžio. Savo spektakliuose jis įtaigiai ir atvirai teatrinėmis priemonėmis aktorius panardindavo į pačią istorijos esmę, o publikai leisdavo visa siela pajusti, ką išgyvena kūrėjas savo šlovės valandomis, kaip jis kovoja už savo idėją su jo nesuprantančiais žiūrovais ir jo kūryba manipuliuojančiu impresarijumi. Kaip ir apsakyme „Badautojas“, E. Nekrošiaus spektaklyje „Bado Meistras“ – nemaža autoironijos, šypseną keliančio subtilaus ir intelektualaus humoro, kurie tikrai neleis žiūrovams likti abejingais.
„Bado meistras“. D. Matvejevo nuotr.
Bado Meistro vaidmuo patikėtas moteriai
Pagrindinį Bado Meistro vaidmenį E. Nekrošius atidavė Viktorijai Kuodytei, kuri režisieriaus spektakliuose vaidino nuo 1994 m. Jai talkina ir šmaikščiai menininko aplinkos personažus kuria Vaidas Vilius, Vygandas Vadeiša ir Genadijus Virkovskis. Taigi lapkričio 3 d. Klaipėdos Žvejų rūmai laukia meną ir kultūrą mėgstančios publikos.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Mirė skulptorius J. Lebednykas
Antradienį mirė lietuvių skulptorius Juozas Lebednykas. Jam buvo 77-eri. ...
-
Klaipėdoje gimė nauja legenda: meno kūrinys ir personažas – greta
Klaipėdoje gimė nauja legenda – prie pastato sieną puošiančios freskos dažną dieną stovi jos herojus ir drauge su savo augintiniais atkartoja meno kūrinio siužetą. Taip klaipėdiečiai susipažįsta su režisieriumi Virginijumi Vy&scaron...
-
Vilniuje atidarytas pirmasis kultūrinis baras
Vilniuje antradienį atidarytas pirmasis kultūrinei veiklai skirtas baras-dainykla „Estradà“, vakare čia vyks diskusija apie įstaigos veiklą ir nemokamas koncertas. ...
-
Naujajame Vilniaus senojo teatro sezone – daugiakalbiai spektakliai, žanrų įvairovė
Naujajame Vilniaus senojo teatro sezone daugės lietuvių ir kitų kalbų, atsiras operos ir šokio spektaklių. ...
-
Septintasis festivalis „Camino de Fluxus“: nuo Parodos gatvės Kaune iki Atlanto gelmių4
Nuo ką tik gimusio Jurgio klyksmo pro Parodos g. 1 namų langus, pirmųjų FLUXUS manifesto žodžių iki į Atlanto vandenyno gelmes nugrimzdusių Jurgio pelenų – rugsėjo 18–21 dienomis Kauno menininkų namų (KMN) organizuojamas artisti&scaron...
-
Mirė žymus libaniečių rašytojas E. Khoury, jam buvo 76-eri1
Sekmadienį Beirute mirė žymus Libano rašytojas ir dėstytojas Eliasas Khoury, garsėjęs kaip palestiniečių teisių gynėjas, pranešė Libano žiniasklaida. Jam buvo 76-eri. ...
-
Nacionalinio muziejaus vadovė: Europos meno institucijos domisi K. Varnelio eksponavimu
Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorė Rūta Kačkutė sako, kad pristačius lietuvių išeivijos kūrėjo Kazio Varnelio kūrybą Pompidou centre Paryžiuje, kiti Europos muziejai domisi galimybėmis eksponuoti šio menininko darbus. ...
-
Seime – aistros dėl balandžio 15 d.: siūlo minėti ne Kultūros, o Pasaulinę meno dieną2
Seimas svarstys Atmintinų dienų įstatymo pataisas, siūlančias balandžio 15-ąją minėti Pasaulinę meno dieną. ...
-
Sostinėje – tarptautinis romų kultūros festivalis9
Vilniuje sekmadienį vyksta tarptautinis romų kultūros festivalis „Gypsy fest“. ...
-
Pompidou direktorius mato Rytų grėsmę, tačiau pažymi istorinį Rusijos ir Ukrainos artumą
Pompidou meno ir kultūros centro direktorius Xavieras Rey (Ksavjeras Rė) sako, kad prancūzų jausmai Rusijai negali būti tokie patys kaip su ja besiribojančių valstybių, tačiau visai Europai kylanti grėsme yra „giliai įsisąmoninta“. ...