- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vokietijos dešrelių muziejus atsisakė kontroversiškų planų persikelti į vieną buvusios nacių Buchenvaldo koncentracijos stovyklos priestatą, o tokį sprendimą antradienį pasveikino žydų bendruomenė.
Turingijos dešrelių draugais pasivadinusi organizacija praėjusią savaitę išprovokavo visuomenės pasipiktinimą, kai paskelbė planus perkelti Dešrelių muziejų iš Holchauzeno į Miulhauzeną, kur taip pat ketino pastatyti teatrą ir viešbutį.
„Sveikinu faktą, kas buvo nuspręsta paieškoti naujos vietovės muziejui“, – Berlyno dienraščiui „Tagesspiegel“ sakė Centrinės žydų tarybos Vokietijoje pirmininkas Josefas Schusteris (Jozefas Šusteris).
Tuo metu Buchenvaldo memorialo fondo atstovas Rikola-Gunnaras Luettgenau (Rikola Gunaras Liutgenau) kiek anksčiau pareiškė, kad rekonstrukcijos planuose atsispindi „jautrumo“ ir „istorinio suvokimo“ stygius.
Muziejus savo svetainėje atsiprašė už tai, kad ketino paversti turistinių pramogų kompleksu vietovę, susijusią su „Vokietijos istorijos tamsiuoju skyriumi“.
„Atsiprašome visų, kas mūsų veiksmuose įžvelgė nacizmo nusikaltimų menkinimą ar iškraipymą, taip pat žmonių, kuriuos įskaudinome ideologiniu ar religiniu požiūriu“, – sakoma pranešime.
Šiuo metu kaimyniniame Holchauzene įsikūrusį Dešrelių muziejų kasmet lanko apie 50 tūkst. žmonių, kuriuos pasitinka dvi neįprastos medinės skulptūros: viena iš jų vaizduoja didžiulę dešrelę bandelėje, o kita – dešrelę patrankoje.
Anksčiau Miulhauzenas priklausė Buchenvaldo koncentracijos stovyklos kompleksui, kur 1937–1945 metais naciai kalino beveik ketvirtį milijono žmonių.
Šioje atokioje vietoje buvo laikoma maždaug 700 žydžių, verčiamų dirbti netoliese esančioje ginklų gamykloje.
Buchenvaldo koncentracijos stovykloje mirė 56 tūkst. žmonių. Jie buvo nužudyti nacių arba neišgyveno dėl ligų, bado ir šalčio.
Dauguma žuvusiųjų buvo žydai, taip pat romai, nacių politiniai oponentai, gėjai ir sovietų karo belaisviai.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Populiariausias pasaulyje Luvro muziejus atsidūrė apgailėtinoje padėtyje
Luvro direktorė perspėjo Prancūzijos vyriausybę, kad vienas garsiausių pasaulyje muziejų Paryžiuje yra perpildytas, pralaidus vandeniui, maitinimas ir tualetai neatitinka kokybės standartų. ...
-
Tautiečiai atranda Pažaislį: užsieniečius keičia lietuviai
Po pandemijos, kai viskas užsidarė ir tautiečiai ėmė keliauti po Lietuvą, išpopuliarėjo Pažaislis. Pasak gidės Liudos Vitkienės, ši tendencija nenuslopsta. ...
-
Simonas Kairys: Birutis nusprendė būti gudrutis
Buvęs kultūros ministras Simonas Kairys nesutinka su naujojo ministerijos vadovo Šarūno Biručio kritika neva jis yra iš dalies kaltas dėl „Keistuolių teatrui“ gresiančių finansinių nesklandumų už prieš keletą metų ...
-
Radiniai Arkikatedros požemiuose: atradimo džiaugsmą temdo intrigos
Neįtikėtina istorija dėl karališkų insignijų atradimo Arkikatedros požemiuose dar nesibaigė. Kultūros ministras Šarūnas Birutis pasikvietė arkivyskupijos atstovus pasiaiškinti, kodėl jie slaptavietę atvėrė be Kultūros paveld...
-
„Keistuolių teatrui“ gresia bankrotas
Kultūros ministras Šarūnas Birutis teigia, kad „Keistuolių teatrui“ gresia finansiniai nuostoliai dėl prieš keletą metų vykdytos teatro rekonstrukcijos. Pasak jo, dėl laiku neapmokėtų sąskaitų ir neapsidraudusio rangovo, Ce...
-
Rašyti dviese – smagiau
Rašytojos Aistės Šopienės-Šopos ir jos sūnaus Leonardo knyga: su paauglišku maištu, netekties jausmu ir svarbia žinute visuomenei – žmogui reikia žmogaus. ...
-
Pamatyti miesto kasdienybės triukšmą
Nacionalinio Kauno dramos teatro Didžiosios scenos fojė veikia jaunosios kartos tapytojos Lauros Slavinskaitės paroda „Mano (?) melodijos“. ...
-
Šimtmečius atlaikę radiniai – Kauno rajono istorija
Raudondvario pilyje įsikūrusiame Kauno rajono muziejuje rengiamasi parodai „Šimtmečius menantys Radikių archeologiniai radiniai“. Tai jau antroji iš aštuonių planuojamų Pakaunės krašto archeologijos radinių, kuri...
-
Bažnyčios ankstyvuoju tarpukariu: vizijos ir realybė
Kaip katalikų maldos namų stygiaus klausimas spręstas tarpukario Kaune? Kokių meninių idėjų turėjo ir kaip jas realizavo bažnyčių architektai ir inžinieriai? Atsakymų į šiuos klausimus paieškų rezultatais sakralinio meno paveldo ty...
-
Meninė veikla: saviraiškai ar pragyvenimui?
20 proc. šalies meno kūrėjų gali išgyventi vien iš meninės veiklos – tokius duomenis atskleidė prieš trejus metus pristatytas plačios apimties Menininkų socialinės ir kūrybinės būklės vertinimas. Išanalizavu...