- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Įspūdis: spektaklio vizualiniai sprendimai sustiprina įtaigų baleto artistų šokį ir R.Wagnerio muziką -
Įspūdis: spektaklio vizualiniai sprendimai sustiprina įtaigų baleto artistų šokį ir R.Wagnerio muziką -
Įspūdis: spektaklio vizualiniai sprendimai sustiprina įtaigų baleto artistų šokį ir R.Wagnerio muziką -
Įspūdis: spektaklio vizualiniai sprendimai sustiprina įtaigų baleto artistų šokį ir R.Wagnerio muziką -
Sprendimas: spektaklyje klasikinės choreografijos leksika jungiama su moderniojo šokio elementais ir šešėlių teatru -
Įspūdis: spektaklio vizualiniai sprendimai sustiprina įtaigų baleto artistų šokį ir R.Wagnerio muziką -
Įspūdis: spektaklio vizualiniai sprendimai sustiprina įtaigų baleto artistų šokį ir R.Wagnerio muziką
Prieš keletą savaičių žiūrovų itin šiltai Nacionaliniame Kauno dramos teatre sutiktas Charkivo nacionalinis akademinis operos ir baleto teatras sugrįžta. Publikos laukia išraiškingas baletas pagal Richardo Wagnerio muziką „Pandoros misterijos“
Pasirodymo metu choreografiniai sprendimai, masinės scenos, atlikėjų ir solo šokių numeriai klasikinės choreografijos leksiką sujungia su moderniojo šokio elementais ir net šešėlių teatru. Akį traukia kostiumai, tarsi atkeliavę tiesiai iš Hieronimo Boscho (Hieronymus Bosch) paveikslų, reprezentuojantys tikrą baisiausių košmarų inkarnaciją.
Pasirodymo metu naudojamos vaizdo projekcijos sukuria ypatingą postapokaliptinio pasaulio atmosferą. Būtent todėl pasirodymo autoriai ir režisieriai šį žanrą vadina baletu-pranašyste.
Mito siužetas apie gražiąją Pandorą, jos atidarytą skrynią ir ištikusius siaubingus įvykius yra puikiai žinomas. Baleto režisieriai pateikia savitas šios istorijos versijas pagal žymiojo vokiečių kompozitoriaus muziką, kuri tobulai tiko šiam pastatymui, ypač dėl to, kad kompozitoriaus kūriniai paremti filosofiniais mitologiniais siužetais.
Pandoros mitas nuo senovės laikų nepraranda aktualumo, tad tai įrodo, kad žmonija negeba pasimokyti iš savo pačios klaidų. Vis dėlto pasirodymo kūrėjai į ateitį žiūri pozityviai ir teigia, kad viltis (ją simbolizuoja pagrindinis veikėjas Elpis, drąsusis Pandoros mylimasis) visada išlieka.
Spektaklio kūrėjai: choreografė, režisierė, libreto autorė Antonina Vasylieva, dirigentas, režisierius Dmytro Morozovas, scenografas, režisierius Oleksandras Lapinas, vaizdo projekcijų autorė Daria Pushankina, dramaturgijos konsultantas Oleksandras Chepalovas, dirigentas, muzikinės kompozicijos autorius Pavlo Bahinskyi.
Sprendimas: spektaklyje klasikinės choreografijos leksika jungiama su moderniojo šokio elementais ir šešėlių teatru / A. Šachmatovo nuotr.
Pagrindiniai veikėjai ir atlikėjai: Pandora – Karyna Shatkovska, Dzeusas – Dmytro Vasylievas, Elpis – Denysas Panchenko, Hefaistas – Artemas Riazanovas (Denysas Onufriichukas), Hektoras – Tarasas Kovshunas, Hektoro draugė – Antonina Vasylieva.
Visos už bilietus surinktos lėšos skiriamos Charkivo nacionalinio operos ir baleto teatrui. Renginio metu bus galimybė teatrą paremti individualiai.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Galerijos
-
Vilniaus centre iš Neries i...
-
2024-ųjų Seimo rinkimai: Ž....
-
2024-ųjų Seimo rinkimai: J. ...
-
2024-ųjų Seimo rinkimai: Lai...
-
2024-ųjų Seimo rinkimai: R. ...
-
2024-ųjų Seimo rinkimai: V. ...
-
2024-ųjų Seimo rinkimai: S. ...
-
2024-ųjų Seimo rinkimai: I. ...
-
2024-ųjų Seimo rinkimai: R. ...
-
2024-ųjų Seimo rinkimai: V. ...
-
Kultūros ir sporto renginiai Kauno rajone spalio 14–20 d.Spalio 14 d. Liučiūnų laisvalaikio salė: 12.00 val. neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi projekto „Adatėlė devyndarbė” vilnos vėlimo užsiėmimai: „Vilnos vėlimas sausuoju ir šlapiuoju būdu&rdquo...
-
Nuotraukos sujungė tris šalis2Vytauto Didžiojo karo muziejuje – Bastilijos aikštė, Rambuteau gatvės, Beaumarchais bulvaras ir Ukrainos karo pabėgėlių mitingai, kurių epicentre atsidūrė prancūzas Philippe Lecourtier. ...
-
Repeticija, trunkanti pusę gyvenimo„Žiūrovai dažnai nepagalvoja arba nežino, kad tam, kad šoktum scenoje, ruošiesi daugiau nei pusę savo gyvenimo“, – pasakoja šokėjas Mantas Ūsas. Savo profesiniame kelyje dirbęs su dešimtimis Lietuvos ir u...
-
Taškas, kuris išėjo pasivaikščioti, atklydo į galeriją2Tai istorija ne apie tašką, kuris stebuklingai susirado batus ir išėjo pasivaikščioti, – apie tašką drobėje, kuris verčia mus akimis keliauti per darbus, ieškoti naujo požiūrio (arba galvoti, kaip prikelti sen...
-
Apie Motinos ir Kūrėjos archetipus tapyboje1„Girstučio“ kultūros centre vyksta tapytojos Akvilės Linkevičienės paroda „Mėgaukis tyla / Enjoy the silence“. Vieta ne pati patogiausia lankyti, bet buvau pakviestas asmeniškai, tad gavau progą pabendrauti su autore, pama...
-
G. Varno „Kartoteka“: tragikomedijos ir absurdo puokštė2Spalio 18–20 d. Nacionaliniame Kauno dramos teatre (NKDT) vyks režisieriaus Gintaro Varno premjera pagal lenkų dramaturgo Tadeuszo Różewicziaus pjesę „Kartoteka“. Pjesės autorius – vienas svarbiausių Rytų Europos XX a. dra...
-
Slapti teatro grimuotojų apžavai1Įėjusi į Nacionalinio Kauno dramos teatro (NKDT) grimo kambarį pasijuntu tarsi patekusi į visiškai kitą pasaulį, kuriame vyksta ne iki galo suprasta, bet neabejotinai stebuklinga magija. Grimo kambarys – paskutinis aktoriaus sustojimas prie...
-
Fotografijos ir medijų festivalyje – tai, kas rūpi šiandien„Matydama kaip gausiai lankoma M. Žilinsko dailės galerija, iš naujo pradedu tikėti, kad fotografija ir medijos yra labai svarbios mūsų šalyje“, – sako antrą kartą vykstančio Tarptautinio fotografijos ir medijų meno fes...
-
Kvapni dedikacija M. K. Čiurlioniui4Lietuvai ruošiantis kitąmet iškilmingai paminėti 150-asias Mikalojaus Konstantino Čiurlionio gimimo metines, nepamirštas ir 149-asis didžio menininko gimtadienis. Viename iš renginių menininkė Eglė Jonaitytė pristatė a&scar...
-
Kaune – seniausio Estijos menininkų kolektyvo parodaGalerija „Meno parkas“ kartu su Vilniaus dailės akademijos (VDA) Kauno fakulteto galerija kviečia į seniausiai Estijoje veikiančios menininkų grupės „Kursi koolkond“ parodą. „Ši paroda – tarsi mažas stebuklas&...