- Margarita Alper, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Tęsiame pažintį su šių metų nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatais. Vasario 16-ąją nacionalinė kultūros ir meno premija už viso gyvenimo nuopelnus bei už sceninio charakterio ryškumą ir profesinį maksimalizmą bus įteikta aktorei Eglei Gabrėnaitei.
„Mano pirmasis išėjimas buvo šitam senajam teatre, šitas dabar naujasis, man atrodo arba bent girdėjau. Senajam teatre išdirbau metus. Čia kur scena, buvo žiūrovai, man taip sakė, visas šitas plotas. Aš puikiai atsimenu, įėjau čia 1972 m. rugpjūčio mėnesį. Dieve, kaip seniai“, – pasakojo E. Gabrėnaitė.
Aktorė tuomečiame Valstybiniame akademiniame dramos teatre, dabar Nacionaliniame, pradėjo dirbti iš karto po studijų konservatorijoje. Aktorinio meistriškumo ji mokėsi pas Ireną Vaišytę, o į šį teatrą aktorę pakvietė režisierius Henrikas Vancevičius. Pirmąjį vaidmenį, sukurtą šiame teatre aktorė prisimena nenoriai.
„O, dieve, baisu prisiminti teatre taip? Genialus pavadinimas: „Karaliui šalta“. Estų pjesė, mano debiutas, po kurio aš kokius trejus metus apart bitutės, kurią suvaidinau K. Kubilinsko pasakoje, ir ežienės, nevaidinau nieko. Todėl, kad „Karaliui šalta“ buvo šalta ne tik karaliui, bet šalta ir žiūrovams. Tas spektaklis ėjo, garsūs aktoriai vaidino, bet tai buvo kažkoks košmaras, todėl, kad šitas estas mokėjo rusiškai tik pasakyt: aukščiau, aukščiau, žemiau, žemiau, buvo dvi pastabos, net nenoriu prisiminti šito spektaklio, nes tai buvo visiškas fiasko, pradėjau aš labai ne kaip“, – atviravo E. Gabrėnaitė.
Svarbiausi aktorės vaidmenys susiję su režisiere Irena Bučiene, ją aktorė įvardija kaip pirmąją savo režisierę, kuri asmeniškai E. Gabrėnaitei rado pjesę ir pasiūlė vaidmenį.
„Pirmas režisierius buvo Bučienė, kuriai lenkiu galvą. Tai buvo pirmasis režisierius, kuris atnešė man asmeniškai pjesę, man ir Adomaičiui. Jaunam žmogui suvaidint keturias beveik valandas su Regimantu Adomaičiu, mes buvom dviese, tai buvo tokia mokykla didžiulė. Tai buvo „Antigonė“, tie vaidmenys, kurie davė kažkokį nedidelį užtikrintumą“, – kalbėjo E. Gabrėnaitė.
Akademiniame teatre E. Gabrėnaite dirbo beveik 20 metų iki 1990-ųjų, tada išėjo į Mažąjį teatrą, kurį iki šiol vadina savo namais. Čia sukūrė vieną garsiausių savo vaidmenų – Ranevskają „Vyšnių sode“.
Nacionaline premija aktorė įvertinta už viso gyvenimo nuopelnus bei už sceninio charakterio ryškumą ir profesinį maksimalizmą. Sako, ši savybė jai ir trukdo, ir padeda. Nes ji pati sako, kad sklando anekdotai apie aktorę, kad ji dažnai pabėga iš repeticijų, pajutusi, kad nebenori toliau dirbti.
„Atsimenu, kentėjau mėnesį ir staiga išdrįsau pasakyti „viso gero“. Atsimenu, atidarau duris, o ten – gegužės mėnuo, tokie medžiai, oras. Dieve. Mėnesį kankinausi, kaip košmare, dažniausiai tai – laisvės pojūtis. Čia – dvi nuomonės, jei esi aktorius, privalai viską vaidint. Aš nesu tokia gera aktorė, kad galėčiau viską“, – sakė E. Gabrėnaitė.
Ketvirtadienį aktorę E. Gabrėnaitę galima išvysti nacionalinio dramos teatro spektaklyje „Didvyrių aikštė“, kuriame ji kuria ponios Citel vaidmenį, už kurį buvo apdovanota „Auksiniu scenos kryžiumi“ kaip geriausia aktorė. Kuriant šį vaidmenį „Didvyrių aikštėje“ aktorę galima išvysti penktadienį.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Išrinktos penkios 2025-ųjų mažosios kultūros sostinės, tarp jų – Švėkšna, Dreverna1
Išrinktos penkios kitų metų Lietuvos mažosios kultūros sostinės, kurios atstovauja kiekvienam etnografiniam regionui, penktadienį paskelbė Kultūros ministerija. ...
-
Režisierius G. Varnas: teatras turi sakyti tiesą
Teatro ir tikrovės santykis nuo seno buvo ir vis dar yra vienas labiausiai teatro teoretikus ir praktikus dominančių aspektų. Dažnai ten, kur teatras sąmoningai priartėja prie tikrovės, tyčia ar ne įsipainioja politinės temos, teatro kūrėjų gvild...
-
Lietuvos ekslibriso paroda grįžo į Kauną
Knygų ir meno gerbėjai šią vasarą turi kuo pasidžiaugti – į Kauną atkeliavo jubiliejinė 25-oji Lietuvos ekslibriso paroda. Ji eksponuojama labai simboliškoje erdvėje – Nacionalinio M. K. Čiurlionio muziejaus Galaunių namuos...
-
Biografija – daugiau nei vieno žmogaus istorija
Šiuolaikinio cirko festivalis „Cirkuliacija“ jau ne pirmi metai vis labiau plečia savo geografiją. Šiųmetis renginys apėmė platų lokacijų spektrą – Vilnių, Kauną, Šiaulius, Tauragę, Elektrėnus. Kruopš...
-
Išskirtinis menas sužavėjo pasaulį: moteris plastiką surenka greičiau nei šiukšliavežės1
Plastiko atliekos gali virsti menu. Jį kuria Čekijoje gyvenanti moteris. Nors jos darbai kiek keistoki, menininkė jau atidarė parodas įvairiose pasaulio šalyse. ...
-
Pažaislio muzikos festivalyje – du išskirtiniai koncertai1
Artėjantį savaitgalį Pažaislio muzikos festivalis papuoš muzikinę Lietuvos padangę dviem neeiliniais koncertais. Pirmasis, atstovaujantis kamerinei muzikai, nuskambės liepos 13 d. jaukiajame Birštono kurhauze, o antrasis, pristatantis didi...
-
Dirigentas M. Staškus: visų mėnulio paslapčių, kaip ir „A la lunos“, atskleisti neįmanoma
Rugpjūčio 10 d. Klaipėdos festivalio gerbėjai mėgausis muzikos, šviesų ir istorijų šou „A la luna“, kuris apjungs žinomos dainininkės Sarah’os Brightman kūrinius ir populiarios klasikinės muzikos perliukus. ...
-
Neįtikėtinas vaizdas: menininko dovana olimpinėms žaidynėms – laukuose išartas Eifelio bokštas
Naujas žemės ūkio menas papuošė Veronos kraštą. Italas menininkas šįkart laukuose išarė Eifelio bokštą. Jį skyrė artėjančioms Paryžiaus olimpinėms žaidynėms, kurios prasidės jau liepos 26 dieną. ...
-
M. K. Čiurlionio 150-ųjų metinių plane – nauja gėlių rūšis, kūrinių transliacija kosmose1
Vyriausybė trečiadienį patvirtino 150-ųjų kompozitoriaus ir dailininko Mikalojaus Konstantino Čiurlionio gimimo metinių minėjimo planą 2024–2026 metais. ...
-
Satyrinio trilerio „Geltonveidė“ autorė R. F. Kuang: leidybos pasaulyje yra tiek daug Džunių
Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla išleido labai lauktą amerikiečių bestselerių autorės Rebeccos F. Kuang satyrinį trilerį „Geltonveidė“ (iš anglų kalbos vertė Inga Čepulienė). Siūlome paskaityti Helenos Li poka...