- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Plaukų sruoga, pasak kai kurių istorikų, priklausanti Leonardo da Vinci (Leonardui da Vinčiui), ketvirtadienį, minint šio menininko, išradėjo, inžinieriaus ir architekto mirties 500-ąsias metines, pradėta eksponuoti jo gimtinėje Italijos Toskanos regione veikiančiame muziejuje.
Mokslininkai tikisi, kad jiems pavyks išskirti iš šios sruogos DNR ir nustatyti, ar ji tikrai priklauso Renesanso grandui.
Pristatydamas šią "relikviją" Leonardo bibliotekoje Vinčio miestelyje meno istorikas Alessandro Vezzosi (Alesandras Vecozis) naujienų agentūrai AFP sakė, kad žilų plaukų sruoga ilgą laiką buvo nežinoma.
"Ši sruoga ilgą laiką išliko nežinoma, kol prieš trejus atradome ją Jungtinėse Valstijose, - aiškino jis. - Ji leis mums atlikti Leonardo DNR tyrimus."
"Po 40 metų trukusių Da Vinci genealogijos tyrimų 2016-aisiais pristatėme 35 tebegyvenančius šio meistro palikuonius. Kiek vėliau su manimi susisiekė vienas kolekcininkas, kuriam priklauso [minėtoji sruoga], ir sutiko ją parodyti."
Leonardo da Vinci gimė 1452 metų balandžio 15-ąją Vinčyje, esančiame į šiaurės vakarus nuo Florencijos. Jis buvo turtingo žemvaldžio ir paauglės valstietės neteisėtas sūnus.
Renesanso genijus mirė 1519 metų gegužės 2 dieną vidurio Prancūzijos mieste Ambuaze, kur gyveno kaip karaliaus Pranciškaus I svečias.
Pats Leonardo vaikų nesusilaukė, bet turėjo tuziną netikrų brolių ir seserų iš tėvo ir dar kelis - iš motinos pusės.
Praėjus mažiau kaip dešimtmečiui po Leonardo mirties jo globėjas karalius išvyko iš Luaros slėnio gyventi Paryžiuje ir Fontenblo. Nors Ambuazo pilis vėliau dar buvo tapusi karališkąja rezidenciją, ilgainiui ji buvo apleista.
A. Vezzosi pasirinko simbolinę L. da Vinci mirties 500 metų sukaktį, kad pademonstruotų jo plaukų sruogą kartu su su parodos "Gyvasis Leonardo" kuratore Agnese Sabato (Anjėze Sabato).
Prie sruogos yra pridėtas popieriaus lapelis su prancūzišku užrašu "Leonardo da Vinci plaukai", taip pat bronzinis žiedas, kurį, kaip nurodoma dokumentuose, mūvėjo šis Florencijos menininkas.
Tebegyvenantys palikuoniai
"Nesame 100 procentų įsitikinę, kad šie plaukai jo - sakome, kad naudojantis genealoginiais tyrimais įmanoma palyginti DNR genetinę medžiagą su turima Leonardo gyvųjų palikuonių, kuriuos esame suradę Toskanoje", - aiškino A. Vezzosi.
Taip pat ketinama ištirti mėginius, paimtus iš kapų Prancūzijoje ir Ispanijoje, pridūrė Renesanso specialistas.
Vis dėlto Florencijoje esančios Uffizi (Uficių) galerijos darbuotojas Eike Schmidtas (Eikė Šmitas) sakė abejojantis, ar plaukai yra autentiški.
"Jos specialistas taip negalvoja, ir labai maža tikimybė, kad Leonardo plaukų sruoga būtų galėjusi atsidurti amerikiečio kolekcijoje", - jis ketvirtadienį sakė Italijos žiniasklaidai.
"Įžymių žmonijų plaukų sruogų kolekcionavimo tradicija tesiekia romantizmo laikotarpį XIX amžiuje", - pabrėžė E. Schmidtas.
A. Vezzosi savo ruožtu sakė, kad Vinčyje eksponuojamos relikvijos priklausė prancūzų rašytojui Arsene'ui Houssaye (Arsenui Husė) - muziejaus direktoriui, per 1863 metais vykdytus kasinėjimus Ambuazo karališkojoje pilyje Luaros slėnyje aptikusiam akmeninį karstą.
Viduje jis rado griaučius, kurių dešinė ranka buvo padėta po galva. Karste buvo akmeninių nuolaužų su raidėmis -EO -AR -DUS -VINC-, taip pat prancūziškų ir itališkų medalių, datuojamų Pranciškaus I valdymo pradžios laikotarpiu.
Ten taip pat buvo barzdos likučių ir kelios žilų plaukų sruogos.
Paskutiniuosius trejus gyvenimo metus Leonardo praleido Prancūzijoje, kur buvo globojamas Prancūzijos karaliaus – menų mecenato, susižavėjusio italų meistro įvairialypiais talentais.
Renesanso meistras mirė būdamas 67 metų. Vykdant jo testamentą, L. da Vinci buvo palaidotas pilies koplyčioje, bet ši buvo nugriauta 1807 metais, tuometei valdžiai akivaizdžiai nežinant, jog ten palaidotas garsusis menininkas.
Neatpažinti kaulai, rasti per A. Houssaye kasinėjimus, 1874 metais buvo palaidoti Šv. Huberto koplyčioje. Ant šio kapo prancūzų ir italų kalbomis užrašyta, kad jame yra Renesanso grando "numanomi palaikai".
Kol kas šių palaikų tyrinėti neketinama, kol ekspertai nuspręs, ar atsiradusi plaukų sruoga yra tikra. Priešingu atveju palaikų pajudinimas "gali būti laikomas išniekinimu", aiškino A. Vezzosi.
"Esant tebegyvenančių palikuonių ir palikuonių kapų galime atlikti palyginimų netrikdydami [Leonardo] kapo, kurio istorinę ir simbolinę reikšmę privalu gerbti", - pabrėžė istorikas.
A. Vezzosi planuoja DNR tyrimų rezultatus paskelbti po kelių mėnesių.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
2025-ieji – Čiurlionio, Baroko literatūros ir Lietuvos aviacijos kūrėjų metai
Siekiant pažymėti Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-ąsias gimimo metines, Seimas 2025-uosius metus yra paskelbęs šio kompozitoriaus, dailininko metais. Šios sukakties proga taip pat priimtas sprendimas nuo ateinančių metų pradžios Vi...
-
Sausį planuojama skelbti naują konkursą į Kalbos inspekcijos vadovo pareigas
Sausį planuojama skelbti naują konkursą Valstybinės kalbos inspekcijos vadovo pareigoms eiti. ...
-
Obelynės sodyboje Kūčių vakarą vyks eglutės įžiebimo šventė ir Kalėdų sutiktuvės8
Tado Ivanausko Obelynės sodyboje antradienio vakarą vyks penktus metus iš eilės rengiama eglutės įžiebimo šventė ir Kalėdų sutiktuvės. ...
-
Mirė rašytojas ir vertėjas Četrauskas1
Eidamas 81-uosius pirmadienį mirė Lietuvos rašytojas ir vertėjas Teodoras Četrauskas. ...
-
Ukrainoje apdovanojimas „Už intelektinę drąsą“ įteiktas istorikui, muziejininkui Dolinskui1
Ukrainoje, Lvivo Potockių rūmuose, istorikui, Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės generaliniam direktoriui dr. Vydui Dolinskui įteiktas prestižinis nepriklausomo kultūrologinio žurnalo „Ï“ apdovanojimas &n...
-
Romoje netrukus prasidės šventieji Jubiliejaus metai
Popiežius Pranciškus antradienį oficialiai pradės 2025-uosius Šventuosius metus, atgaivindamas seną bažnytinę tradiciją, skatinančią tikinčiųjų piligrimines keliones į Romą. ...
-
Kalėdinių giesmių festivalis Klaipėdoje: giedokime Lietuvą iš širdies į širdį
Gruodžio 28 d. Klaipėdos miesto chorinė bendrija „Aukuras“ kartu su Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčia organizuoja tradicinį Vakarų Lietuvos krašto bažnytinių chorų Kalėdinių giesmių festivalį. ...
-
Žagarėje vėl kvepia meduoliais: iškeptos net penkios pilys
Žagarės regioninio parko lankytojų centro meduolių pasaka nukelia atgal į praeitį, XIII amžių. Ant piliakalnių ten stūkso net penkios iš sausainių sulipdytos to amžiaus pilys. ...
-
Šventiškai pasipuošusiems verslams ir įstaigoms Vilnius padėkojo choro kalėdinėmis dainomis
Prieš šventes kitų metų Europos Kalėdų sostinės titulą iškovojęs Vilnius nepraleido progos padėkoti verslams ir įstaigoms, mieste kuriantiems ypatingą Kalėdų atmosferą. Išskirtinai pasipuošusias ar šventin...
-
Pasijuto lyg Vienoje: Mocarto orkestras pavergė žiūrovų širdis1
Šeštadienio vakarą Vilnius trumpam tapo Austrijos sostine – „Twinsbet“ arenoje savo trejų koncertų turą Lietuvoje pradėjo Vienos Mocarto orkestras, sužavėjęs žiūrovus gražiausia klasikine muzika bei istoriniais XVII a...