- Aušrelė Kargaudienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Ar žinote, kokia spalva buvo dažomi margučiai XX a. pradžioje? Nustebsite! Dauguma jų buvo juodi – tokių pavyzdžių saugoma M.K.Čiurlionio dailės muziejuje. Kodėl juoda? Juk tai žemės spalva. O kodėl skutinėjo ir margino svastikomis, spiralėmis, saulutėmis, žvaigždutėmis, augalais, žalčiais? Ne vien dėl gražumo, tai prasmių kalba.
Kiaušiniai simbolizavo gamtos prisikėlimą, gyvybės atsiradimą, gyvenimo atsinaujinimą, augmenijos gimimą, žydėjimą ir vaisingumą.
Mažai kam žinoma, kad anksčiau margučiai buvo dažomi, valgomi, ridenami ir per Jurgines, Sekmines. Tai seno maginio veiksmo tęsinys, siekiant paleisti, atpalaiduoti gyvybę. Tikėta, kad taip gyvybė persiduos žemei motinai, kuri gimdo visa, kas gyva. O kad magijos galia sustiprėtų, kiaušinius dažė, margino ir skutinėjo.
Daug kas išsigąsta, ant kiaušinio svastiką išvydęs: "Čia juk hitlerininkų ženklas!" Taip, jie buvo nusavinę svastiką kuriam laikui, tačiau baltai svastiką siejo su Dievu, Saule ir Perkūnu.
O kodėl žaltys apsivijęs margutį? Žaltys mitologijoje labai svarbus, jis saugojo požemį, jo vandenį, reikalingą gyvybei, nes vien saulės šilumos gyvybei nepakanka. Senovėje tikėta: jei sutiksi žaltį, bus vestuvės arba gims kūdikis. Taip, žaltys, vaizduotas spirale, – gyvybės davėjas ir saugotojas. Net giesmelė išlikusi: "Va šitas žmogus tik gimęs, o jau pamatė tave, gyvate!" (iš Panevėžio r. Vaišvilų k. XIX a. giedotos giesmės).
Taigi kiaušinis išreiškė archetipinę visa ko pradžios idėją. Pasaulio nepertraukiamumas – tai šviesos ir tamsos dvikova. Ją simbolizuoja paukščio – Saulės simbolio ir gyvatės ar žalčio – požemių simbolio kova.
O kurie iš velykinių papročių pasiekė mus, kurie nunyko? Nuo Užgavėnių iki Velykų – septynios gavėnios savaitės. Tai ne kūno (griežtas pasnininkas be mėsos ir pieno), bet ir sielos apvalymas, išmintingas perėjimas iš žiemos į pavasarį. Mano močiutė, gimusi XIX a. ir pagimdžiusi septyniolika vaikų, pasakojo, kad per pasninkus jai būdavę silpna dėl badavimo, tai ji naktį, kai niekas nematydavo, nueidavo į tvartą ir pasimelždavo į puodelį pieno. Palaipsniui žmonėms pabodo tokia griežta norma.
Neišlikęs paprotys – Gavėnios išvarymas. Vaikai ir jaunimas įsitaisydavo barškalus ir prie bažnyčios keldavo triukšmą. Kai kur net tampydavosi lentelę, simbolizuojančią silkę, todėl šis paprotys dar buvo vadinamas silkės išvarymu.
Kai kur Lietuvoje būdavo Gavėnas, paprastai juo apsirengdavo zakristijonas. Apranga buvo kiek panaši į velnio, veidas – suodinas. Davėną aplink bažnyčią varydavo su trenksmu: mušdami būgną, šaudydami iš patrankėlių. Taip nušautą Gavėną turėdavo pakeisti Velykė.
Velykė – tai bobutė, kurios niekas nematė, bet žino, kad tokia buvo. O nematė todėl, kad ji labai anksti rytą vaikams atnešdavo margučių ir palikdavo juos už durų. Kartais juos vežimaityje atveždavo zuikutis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Mirė dainų autorius ir atlikėjas A. Kukaitis
Penktadienį, eidamas 69-uosius metus, mirė dainų autorius ir atlikėjas, dainuojamosios poezijos pradininkas Alfredas Kukaitis. ...
-
Prezidentas apie Kaune rastą M. K. Sarbievijaus knygą: natūralu, kad širdis plaka tankiau9
Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį apsilankęs Kauno Ąžuolyno bibliotekoje, kur buvo rastas galimai vienintelis toks Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus knygos spausdintas leidimas, neslėpė, kad tokį egzempliorių pamatyti jam itin smalsu. ...
-
Bijoti biografijos?
Turiu šios baimės, kylančios iš teksto apie savo ir ne visai savo gyvenimą. Kad ne visada gali atskirti, kur baigiasi tavo ir prasideda kito. Kad prasitari ir apie kitus, jų ir neatsiklausus. Kad vis abejoji, ar ne per daug sau dėmesio. Bet ...
-
Parodoje – dialogas tarp dviejų Lietuvos fotografų kartų
Šiuolaikinio meno centras „Captures“, bendradarbiaudamas su Kauno fotografijos galerija, pristatė parodą „Nonobstant la fuite du temps – Contemporary Lithuanian Photography“ („Nepaisant bėgančio laiko – &sca...
-
Istorinis Lietuvos pasiekimas „Lonely Planet“ sąraše: kodėl sulaukėme tokio įvertinimo?1
Istorinis įvertinimas. Lietuva – antroji pasaulyje ir pirmoji Europoje „Lonely Planet“ rekomenduojamų aplankyti šalių sąraše. Vienas didžiausių pasaulyje kelionių gidų leidėjas „Lonely Planet“ pripažino Lie...
-
R. Barauskio „Narindatē“: pamatyti tai, kas nematoma1
Vytauto Didžiojo Universiteto (VDU) menų galerijoje „101“ eksponuojamas jaunosios kartos fotografo, VDU Menų fakulteto ir Vilniaus dailės akademijos (VDA) Vilniaus fakulteto absolvento Rimgaudo Barauskio kūrybinis projektas „Narindatē&l...
-
Knygose – menu degančios širdys
Spalio 27-ąją Nacionalinis Kauno dramos teatras (NKDT) kviečia į literatūrinę popietę, kurioje bus pristatytos dvi teatrologės Elvyros Markevičiūtės knygos, jungiančios dvi autorei svarbias meno sritis – teatrą ir kiną. ...
-
„Jaunoji banga“ – dainos ir vienybės šventė
Lietuvos jaunimo mišrių chorų festivalis „Jaunoji banga“, šiemet vykęs jau trečią kartą, sukvietė talentingus jaunuosius choristus į Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Klaipėdos fakulteto Koncertų salę. Viena šio ...
-
Laisvės alėjoje – istorinio grindinio intarpas26
Rekonstruojamoje Laisvės alėjos dalyje bus eksponuojamas XIX a. istorinis akmeninis grindinys. Jis įsiterps tarp naujojo granito plokščių. ...
-
Atsisveikinimas su Metų klaipėdiete
Vakar atskriejo žinia apie scenografės, menininkės, pedagogės Sofijos Kanaverskytės mirtį. Už kūrybą ir pedagoginę veiklą uostamiestyje jai buvo suteiktas Klaipėdos kultūros magistro vardas, o prieš dvejus metus uostamiesčio žmonės ją i...