- ELTOS, BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos kino operatorius, Lietuvos kinematografininkų sąjungos narys Algimantas Mockus liepos 31 d. švenčia ypatingą jubiliejų – iškiliam kino kūrėjui sukanka 90 metų.
Sveikindami jubiliatą kolegos prisimena filmus, padarius įtaką Lietuvos kino raidai, neslepia susižavėjimo kino operatoriaus energija ir šiandien, dalyvaujant kino vakaruose, kur pristatomi restauruoti ir skaitmenizuoti Lietuvos aukso fondo filmai, kurių daug nufilmavo pats A. Mockus.
Režisierius, Lietuvos kinematografininkų sąjungos pirmininkas Arūnas Matelis, linkėdamas A. Mockui ilgų metų ir sveikatos, sako, kad su operatoriumi yra „pažįstamas“ iš vaikystės.
“Būdamas beveik dešimtmetis berniukas pamačiau filmą „Gražuolė“ (rež. Arūnas Žebriūnas). Nesupratau visų savo jausmų, bet į atmintį įsirėžė vaizdai, šokis, mergaitė, kurią buvo galima bemat įsimylėti. Netrukus supratau: juk yra žmogus, kuris visa tai filmuoja, ir jis yra Operatorius. Algimantui duota didžiulė talento dovana, kuria jis nuoširdžiai visuomet dalinosi su žiūrovais ir kolegomis. Garbė sutikti šį kino kūrėją Lietuvoje, džiaugiamės, kad Lietuvos kinematografininkų sąjungos narių gretose yra šis menininkas“, – Lietuvos kinematografininkų sąjungos pranešime cituojamas A. Matelis.
Kino operatoriaus A. Mockaus kūrybinės biografijos pradžia sutapo su pirmaisiais Lietuvos kino žingsniais: pirmas didelis savarankiškas jo darbas buvo Vytauto Mikalausko filmo „Žydrasis horizontas“ filmavimai. 1957 m. sukurtas „Žydrasis horizontas“ Lietuvos kino studijoje tapo pirmuoju filmu, nufilmuotu vien tik lietuvių kūrėjų (iki tol visi ilgametražiai vaidybiniai filmai buvo kuriami, režisuojant ir kontroliuojant maskviečiams).
Netrukus A. Mockus nufilmavo ir garsiausią 6-ojo dešimtmečio filmą – režisieriaus Vytauto Žalakevičiaus 1959-ųjų metų juostą „Adomas nori būti žmogumi“; 1960 m. filmas apdovanotas premija už operatoriaus A. Mockaus darbą sąjunginiame kino festivalyje Minske. Prieš kelerius metus, pristatydamas Lietuvos žiūrovams restauruotą ir skaitmenizuotą filmą „Adomas nori būti žmogumi“, A. Mockus prisiminė, kad operatorystės amato mokėsi savarankiškai, iš Vokietijos operatorių parašytų vadovėlių.
Šios pamokos A. Mockui pravertė filmuojant garsius, publikos mėgstamus ir profesionalų įvairiais prizais įvertintus filmus, tarp kurių – ir 1970 m. premija už operatoriaus darbą sąjunginiame kino festivalyje Minske apdovanotas vienas geriausių 7-ojo deš. Lietuvos kino studijoje sukurtų filmų režisieriaus Arūno Žebriūno „Gražuolė“. A. Mockus yra daugelio A. Žebriūno filmų operatorius – kelios žiūrovų kartos prisimena meistriškai operatoriaus nufilmuotas vaidybines ilgametražes juostas „Naktibalda“ (1973), „Velnio nuotaka“ (1974), „Riešutų duona“ (1977), 4 serijų TV filmą „Turtuolis, vargšas“ (1982/1983). Įsimintini operatoriaus darbai su režisieriumi Gyčiu Lukšu – A. Mockus nufilmavo įvairiuose festivaliuose įvertintus ilgametražius vaidybinius šio režisieriaus filmus „Virto ąžuolai“ (1976), „Žalčio žvilgsnis“(1990), „Žemės keleiviai“ (1992, 1993 m. filmas apdovanotas prizu „Sidabrinė vynuogių kekė“ Vidurio ir Rytų Europos kino festivalyje „Lubuskie Lato Filmowe“ Lenkijoje).
Operatorius A. Mockus itin daug filmavo iki 1992 metų – ir eksperimentines juostas (tarp jų režisieriaus Jono Vaitkaus filmas „Zodiakas. MKČ“, 1985), ir vaidybinius, dokumentinius, mokslo populiarinimo filmus, pats režisavo ir nufilmavo filmą - baletą „Eglė žalčių karalienė“ (1965, režisavo kartu su Vytautu Grivicku).
Jubiliejų švenčiantis A. Mockus yra ir žinomas fotografas, visą gyvenimą fiksavęs Lietuvos kino žmones, filmavimų ir gyvenimo akimirkas, sakoma Lietuvos kinematografininkų sąjungos pranešime.
Prezidentas ir premjerė pasveikino kino operatorių, režisierių A. Mockų 90-mečio proga
Sveikina šalies vadovai
Valstybės vadovas padėkojo A. Mockui už viso gyvenimo nuopelnus, kuriant Lietuvos kultūros ir kino istoriją, pranešė Prezidentūra.
„Jūs esate mylimas visos Lietuvos. Jau kelias kartas Jūsų darbai žavi vaizdų ir detalių raiškumu. Jūsų darbai klojo lietuviškos kinematografijos aukso fondo pamatus – pirmoji išspausdinta spalvota fotografija, pirmasis lietuvių vaidybinis filmas, pirmasis filmo baletas, pirmasis lietuviškas miuziklas ir daugelis lietuviškos kinematografijos šedevrų žymi Jūsų kūrybos kelią.“, – rašoma šalies vadovo sveikinime.
Ministrė pirmininkė sveikinime A. Mockui pažymi, kad jis ne veltui vadinamas vaikščiojančia fotografijos ir kino technikos enciklopedija.
„Jūsų profesionalumas, meistriškumas, atidumas detalėms labai praturtino Lietuvos kinematografijos pasaulį. Jūsų preciziškai valdoma kamera užfiksavo tokius filmus kaip „Adomas nori būti žmogumi“, „Gyvieji didvyriai“, „Gražuolė“, „Riešutų duona“, „Velnio nuotaka“ ir kitus, jau tapusius Lietuvos kino klasika. Itin turtingas ir Jūsų fotografijų archyvas, atskleidžiantis nematomą, bet ne mažiau įdomią Lietuvos kino industrijos pusę. Nuoširdžiai sveikinu garbingo jubiliejaus proga ir linkiu stiprios sveikatos bei džiaugsmingų kasdienybės akimirkų“, – sakoma premjerės sveikinime.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kaunas ir toliau gyvena nuotykių ritmu: kodėl kamuoliukai – juodi?3
Tik pasibaigus grandioziniam britų superžvaigždės šou, iškart po jo startavo spalvingiausias vasaros festivalis „ConTempo“. Jame daugybė keistų, neįprastų, tačiau įdomių ir spalvingų pasirodymų, vyksiančių neįprasčiau...
-
Istorikas V. Rakutis: taikoje galvojame apie karą, o kare kaunamės dėl vienintelio tikslo – taikos4
Bestselerio „Prieš panyrant į sutemas. Lietuva XVIII amžiuje: kai ir Lenkija, ir Varšuva buvo mūsų“ autorius Valdas Rakutis savo naujoje knygoje ėmėsi taikoje ieškoti karo ir kare – taikos. „Karas ir taika yra...
-
Žvilgsnis į valdovų kolekcijas
Valdovų rūmai, įgyvendindami kiekvieną tarptautinį projektą, siekia atskleisti vis daugiau Lietuvą su svarbiausiais Europos centrais jungiančių saitų. Naujoje parodoje pristatomi garsių Europos menininkų grafikos lakštai, susiję su Lietuvos...
-
Spalvotų linijų ritmai ir transformacijos
Menininko prigimtis – tarsi daigi sėkla, sudygstanti bet kokiomis sąlygomis. Tą savo besiskleidžiančia kūryba įrodo Vilija Kailiūtė. Iš socialinių mokslų į dailę atėjusi autorė pristato personalinę tapybos darbų paroda „Tran...
-
Kodėl bijome net būdami saugūs?5
Ar klystame sakydami, kad šiandien žmogus gyvena saugiau nei jo seneliai? Šią iliuziją griauna ne vien Ukrainoje liepsnojantis karas, bet ir šiuolaikinio žmogaus gyvenimo būdas. ...
-
Jau greitai prasidės filmų peržiūrų festivalis „Klaipėdos Skrynai“ – sužinokite renginio programą3
Rugpjūčio 6–8 d. Klaipėdoje, visų pamiltoje vietoje „10 tiltų kiemas“, vyks jau ketvirtasis filmų peržiūrų festivalis „Klaipėdos Skrynai“. Unikalus renginys, vykstantis po atviru dangumi, žada įsimintinus vakarus visie...
-
Kultūros ir sporto renginiai Kauno rajone rugpjūčio 5–11 d.
Rugpjūčio 5 d. Parkas prie Tado Ivanausko Obelynės sodybos-memorialinio muziejaus (Obelynės g. 8, Akademija): 18.30 val. sporto klubo „Pantera“ treniruotės pagal projektą „Lavink greitį, reakciją ir balansą ant BELLICON batutų&ldq...
-
Memuarų autorė atskleidė, kaip A. Frank geriausia draugė išgyveno Holokaustą1
Daugelis yra girdėję apie garsiausią holokausto tragedijos liudijimų autorę Anną Frank, o jos sukrečiantis dienoraštis skaitomas visame pasaulyje. Istorinių faktų kupiną ir nepaprastai jaudinantį pasakojimą apie likimo išskirtas...
-
Keliautojo M. Šalčio premija – „Info TV“ žinių vedėjui V. Jakovlevui2
Žymaus Lietuvos visuomenės veikėjo, rašytojo, keliautojo Mato Šalčiaus premiją šiemet nutarta skirti žurnalistui, „Info TV“ žinių vedėjui Viktorui Jakovlevui. ...
-
Kviečia meno atstovus pretenduoti į finansavimą: trejus metus skirs iki 100 tūkst. eurų1
Vilniaus savivaldybė trečius metus rengia konkursą dėl finansavimo kultūros įstaigoms. Jį laimėjusiems profesionaliojo meno atstovams trejus metus bus skiriama iki 100 tūkst. eurų kasmet. ...