Kodėl paveikslai nerestauruojami jų ekspozicijos vietoje?

Paveikslų restauracija yra sudėtingas procesas, reikalaujantis įvairios technikos ir įrangos, todėl kokybiškas dirbtuves įrengti muziejuje beveik neįmanoma, sako Gudyno restauravimo centro restauravimo technologijų ekspertė Janina Lukšienė.

LRT radijo klausytoja Tereza iš Vilniaus nori sužinoti, kodėl paveikslai nerestauruojami vietoje, o išvežami restauravimo darbams kitur.

„Norėjau paklausti, kodėl iš Katedros restauruoti išvežtas Sapiegų Dievo Motinos Marijos paveikslas?“ – domisi klausytoja.

Jos teigimu, paveikslai turėtų būti restauruojami vietoje. Taip, pasak Terezos, daroma užsienyje – paveikslai restauruojami tiek bažnyčiose, tiek muziejuose. LRT radijo klausytoja prašo paaiškinti, kaip yra iš tiesų.

Paveikslų restauravimas yra gana sudėtingas procesas, ir viskas priklauso nuo to, kokios būklės yra paveikslas, sako Gudyno restauravimo centro restauravimo technologijų ekspertė J. Lukšienė.

„Jeigu drobė, ant kurios tapytas paveikslas, yra suirusi arba išsilanksčiusi arba deformuota tapybos lenta, atšokęs dažų sluoksnis, gruntas, tapybos dažai, pabalęs arba patamsėjęs lakas, tai reikalauja visos eilės procesų“, – teigia specialistė.

Pasak jos, vietoje restauracijos atlikti neįmanoma, nes reikalinga įvairi technika ir įranga, pvz., marmuriniai, vakuuminiai stalai.

„Restauravimo procesas trunka ne kelias dienas, o kelias savaites, kartais ir mėnesius. Nežinau tokio muziejaus, kuris galėtų sau leisti savo ekspozicijų salėje pasidaryti dirbtuves“, – tvirtina J. Lukšienė.

Dėl šių priežasčių restauracija vykdoma dirbtuvėse, kurios yra specialiai pritaikytos atnaujinimo procesams. Pvz.,  reikalingi ypatingi odos ar žuvų klijai, kuriuos reikia virti, daryti vonias.

Anot specialistės, LRT radijo klausytojos minėtas „Sapiegų Madonos“ paveikslas yra labai suiręs, ilgą laiką buvęs lauke, kur buvo veikiamas drėgmės, temperatūros svyravimų.

„Paveikslas restauruotas prieš 30 metų. Kai kabojo Katedroje, ten nebuvo pastovaus mikroklimato, tapyta ant lentų. Mediena juda nuo drėgmės ir temperatūros svyravimų vienaip, o dažų sluoksnis – kitaip“, – tvirtina J. Lukšienė.

Restauravimo ekspertės teigimu, padaryti „vietinę“ restauraciją būtų mažai naudinga, o tinkamai atlikus minėtus darbus, paveikslas vėl galės stovėti 30 ar 50 metų.

J. Lukšienė teigia, kad Dievo Motinos Marijos paveikslas iki naujųjų metų turėtų būti restauruotas.

„Tie procesai negali būti greiti, viskas turi būti iš lėto, palaipsniui, leidžiant stabilizuotis ir t. t.“, – pabrėžia pašnekovė.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių