Vilniuje – saulėta šaltoka diena

1918 m. vasario 16 d. buvo šeštadienis. „Dziennik Wilenski“ rašė:

„Saulė teka – 7 val. 30 min.

Saulė leidžiasi – 4 val. 59 min.

Vardadienį švenčia Julijona.“

Štai ką apie tos dienos orus Vilniuje rašė „Wilnaer Zeitung“:

„6 valanda ryto temperatūra –16,7 ℃

1 valanda popiet  -„-   - 10,3 ℃

8 valanda vakaro  -„-   - 12,5 ℃

Numatomi orai:

pastovūs, sausi, šviesūs. Šaltis po truputį kris.“

Kokios pramogos ir linksmybės vilniečių laukė saulėtą šaltoką dieną? Visi Vilniuje leisti laikraščiai pranešė apie Botanikos sode veikiančią čiuožyklą. „Wilnaer Zeitung“:

„Čiuožykla Botanikos sode

Prieš kelias dienas Botanikos sode prie buvusio Vasaros teatro atidaryta čiuožykla, kuri su džiaugsmu laukia atvykstant kariškių ir krašto gyventojų. Čiuožykla su laiku bus išplėsta. Ypač reikia pažymėti džiugų skirtumą nuo pernai metų – ji veikia iki 9 val. 45 min. vakaro. Taip pat įrengtas elektros apšvietimas.

Nuomininko reikalaujamo įėjimo bilieto kaina tokia, kad kiekvienas gali mėgautis šiuo sveiku sportu. Iš kariškių imama 20 Pfg., iš civilių 50 Pfg. Bilietas visai žiemai kariškiams kainuoja 3 Mk., civiliams 5 Mk. Šitos kainos galioja ir žiūrovams.

Pačiūžas galima išsinuomoti už 50 Pfg., o už 10 Pfg. jos bus pritvirtintos ir nuimtos nuo batų. Drabužiai ir kiti daiktai saugomi už 15 Pfg. mokestį. Girdėjome, kad sekmadieniais už tą patį mokestį čiuožykloje skambės muzika.“

Nors spaudė šaltukas, kaip visad Pilies sodelyje prie Katedros 12 val. karinis orkestras grojo maršus ir populiarias melodijas. Orkestrui vadovavo vicefeldfėbelis E. Šmidtas. Štai kokia programa buvo atlikta 1918 metų vasario 16 dieną. „Wilnaer Zeitung“:

„1. „Hoch Heydecksburg“, Rudolfo Hercerio maršas. – 2. Uvertiūra iš operos „Jei būčiau karalius“, kompozitorius Adolfas Adamo. – 3. „Iš Vienos Praterio gyvenimo“, Zygfrido Translaterio valsas. – 4. „Dvi kojelės šokiui“ valsas iš Leo Falio operetės „Imperatorienė“. 5. Popuri iš Jozefo Bajerio baleto „Lėlių fėja“. – 6. „Tebūnie pagarbinta Vokietija“ Franco Šmucerio maršas.“

Vakaro kultūrinių renginių programa taip pat buvo gausi. Jau kurį laiką Vilniuje gastroliavo vokiečių komikų grupė „Heitere Berliner Künsterspiele“ – „Linksmi Berlyno menininkų žaidimai“. Jai vadovavo garsus to meto vokiečių masinių patriotinių renginių režisierius Vilis Karcinas. Šios grupės pasirodymai vyko Vilniaus amatų rūmų parodų salėje Didžiojoje gatvėje. Pasirodymai Vilniuje buvo tiek populiarūs, kad nors gastrolės turėjo užsibaigti vasario 17 dieną, jos buvo pratęstos ir rengiama po du vaidinimus per dieną. „Wilnaer Zeitung“:

„Linksmi Berlyno menininkų žaidimai“. Kadangi Berlyno menininkų vakariniams pasirodymams Vilniaus Amatų rūmų parodų salėje visi bilietai išpirkti, ryt vasario 17 dieną rengiamas dieninis pasirodymas, jo pradžia pusę ketvirtos. Bilietų į šį pasirodymą dar galima įsigyti.“

Vokiečių teatre (dabar tai Rusų dramos teatras) 8 val. vakaro buvo rodoma Richardo Fricke operetė „Kaukazo kurortas“.

Vilniuje tuo metu veikė 6 kino teatrai. „R. Štremerio“ kinematografe, Didžioji g. 74:

„Tik 4 dienas. Pasaulinė sensacija!

„Taikos derybos Lietuvos Brastoje“

Visų delegacijų ir derybų filmuota medžiaga. Filmavo vokiečių kino įmonė.“

Tame pat kino teatre buvo rodomas garsus danų filmas „Pajacas“, kuriame pagrindinį vaidmenį atliko brangiausiai tuo metu Danijoje apmokamas kino aktorius Valdemaras Psilanderis: „Dziennik Wilenski“:

„Vilniaus publikos numylėtinis Valdemaras Psilanderis sukrečiančioje cirko gyvenimo tragedijoje. Nuo karo pradžios Vilniuje nerodyta filmų su Psilanderiu, todėl Vilniaus publika tikrai skubės vėl pamatyti savo numylėtinį.“

Jurgio prospekte Nr. 11 įsikūrusiame kinematografe „Lux“, buvo rodoma italų drama „Teresa“ pagal Emilio Zola romaną. Pagrindinį vaidmenį filme suvaidino garsi Europos draminių vaidmenų atlikėja Marija Karmi.

Daugumos vilniečių padėtis buvo prasta

Įdomi istorija, šiek tiek primenanti anekdotą, atspausdinta laikraščio „Dziennik Wilenski“ įvairenybių skyrelyje:

„Smagi klaida. Peterburgo telegrafo agentūra padarė klaidą, kurią atsimins tie, kas kolekcionuoja panašias „žioplas“ klaidas.

Anglijos parlamento deputatas pavarde King, kažkokio banko vardu klausė dėl 60 milijonų svarų sterlingų, kuriuos vyriausybė pasiskolino ginkluotei įsigyti. Ministras Balfūras aštriai vyriausybės vardu atsisakė ją grąžinti.

Telegrafistas išvertė Kingo pavardę į rusų kalbą. Ji skamba kaip „karalius“. Ir parašė, kad karalius Jurgis VI pasirodė parlamente ir reikalavo 60 milijonų.

Socialistinė „Pravda“ nesavalaikį ir nekonstitucinį Anglijos karaliaus žygį į parlamentą aprašė vedamajame straipsnyje ir pamokė jį parlamentarizmo, nevengdama stiprių žodelių. Bei padarė visiškai logišką išvadą, kad monarchija yra atgyvena, net Anglijoje.“

Taip atrodė paradinė – gražioji Vilniaus gyvenimo pusė. Kur kas sudėtingesnė, skurdesnė ir negražesnė jį buvo daugumai eilinių vilniečių. Net vokiečių oficiozas „Dabartis“ buvo priverstas pripažinti sunkią vilniečių gyvenimo kasdienybę:

„Tiesa, vokiečių valdžia nė nuo Vilniaus negalėjo atitolinti karo vargų, kurie, kaip kitur, taip ir čionai, buvo labai sunkūs; bet vokiškoji miesto valdyba, padedama miesto patarėjų, kurie susideda iš visų mieste gyvenančių tautų, kiek galėdama stengėsi sumažinti žmonių vargus.“

Šaltą žiemą buvo sunku gauti kuro krosnims, nors šiek tiek malkų buvo skiriama pagal duonos korteles, jų nepakako. Žinoma, kad net Lietuvos Tarybos nario Jono Basanavičiaus butas, buvęs Lietuvos mokslo draugijos patalpose Aušros Vartų g. 19, kur dažnai vykdavo Tarybos posėdžiai, retai kada būdavo kūrenamas.

Peterburgo valdžia savo elgesiu faktiškai atsisakė paliaubų

Politinė padėtis Lietuvoje ir aplink ją taip pat buvo sudėtinga. Lietuvos Taryba dėl nesutarimų su gruodžio 11 dienos akto notifikacija skilo. Lietuvos Brastos derybas nutraukė bolševikai. „Lietuvos aidas“ vasario 16 dienos numeryje pateikia paskutinio derybų posėdžio ataskaitą ir Levo Trockio atsakymus į kitos derybų pusės pasiūlymus:

„Trockis atsakė, kad rusų žvilgsniu tokis tautų apsisprendimo teisės pritaikymas, kaip jį supranta priešingoji pusė, lygsta visiškam tos teisės atmetimui... Naujas keblumas kilo dėl sąjungininkų santykių su Ukraina.“

Bolševikinė Rusija suprasdama, kad taikos derybos Lietuvos Brastoje po Vokietijos ir Austrijos-Vengrijos taikos sutarties su Ukrainos Rada atsidūrė aklavietėje, nusprendė jas nutraukti:

„Trockis taip pasakė: Po ilgo tarimosi atėjo galop sprendžiamoji valanda. Tautos nekantriai laukia kaip pasibaigs tarybos Lietuvos Brastoje. Rusija nemano lieti savo kareivių kraujo už vienos partijos reikalus prieš kitą. Todėl jisai pašalinąs savo kariuomenę ir savo tautą nuo karo. Rusija paliaujanti kariauti... Bet jo valdžia atsisako pripažinti vokiečių ir austrų-vengrų sąlygas, ir todėl Rusija nepasirašo taikos sutarties...

Trockis atsakė, kad jo delegacija sunaudojo savo įgaliojimus ir laiko reikalinga grįžti Petrapilin.“

Toks pareiškimas iš esmės reiškė karo veiksmų atsinaujinimą. Tuo nedelsiant pasinaudojo vokiečiai. „Dziennik Wilenski“: „Kaizerio valdžia šiuo pareiškia, kad Peterburgo valdžia savo elgesiu faktiškai atsisakė paliaubų.“

Karo veiksmai atsinaujino Ukrainoje, Austrijos-Vengrijos kariuomenė užėmė Benderus ir Kišiniovą. Lenkų kariuomenė Rusijoje, vadovaujama Juzefo Dovbor-Musnickio, Minsko, Mogiliovo ir Vitebsko apylinkėse taip pat pradėjo kovas su bolševikų Raudonąją armija ir užėmė Bobruiską. Kovos su bolševikais vyko Estijoje ir Suomijoje.

Vasario 16-oji Lietuvos Tarybai buvo ilga

Esant tokiai padėčiai, vokiečiams Lietuva tapo visai neįdomi. Iš Berlyno grįžęs Jurgis Šaulys patvirtino, kad Vokietijoje visiškai įsigalėjo karo partija ir niekas nesileis į derybas su Lietuva. Tarybai tapo aišku, kad ilgiau delsti ir laukti kokios nors pagalbos nėra prasmės.

Lietuvos Tarybos požiūris vis radikalėjo ir susidarė prielaidos vėl susivienyti su iš Tarybos pasitraukusiais Mykolu Biržiška, Steponu Kairiu, Stasiu Narutavičiumi ir Jonu Vileišiu. Toks susitaikymas įvyko vasario 15 d. Pagaliau buvo nuspręsta atsisakyti „visų amžinų“ ryšių ir paskelbti nepriklausomybę visai savarankiškai.

Vasario 16 diena Lietuvos Tarybai buvo ilga. Pirmasis posėdis prasidėjo 11 valandą ryto būstinėje Didžiojoje gatvėje 30, dabar Pilies g. 26. Jam pirmininkavo Jonas Basanavičius. Visi Lietuvos Taryba nariai pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės Aktą. Šis posėdis baigėsi 3 valandą po pietų.

Tą pačią dieną įvyko ir dar vienas vakarinis Tarybos posėdis. Jis prasidėjo pusę septynių vakare. Jam pirmininkavo Jurgis Šaulys. Posėdžio metu svarstoma instrukcija delegacijai, kuri turėjo vykti į Berlyną. Šis dokumentas dar kartą patvirtina, kad Taryba nusprendžia pati imtis veiksmų ir kovoti už šalies ateitį.

Nors jo turinys kur kas mažiau žinomas nei Nepriklausomybės Akto, bet jo svarba taip pat nemenka. Jame labai tiksliai apibūdintos problemos, be kurių sprendimo neįmanoma tikėtis gyvenimo pagerėjimo. Štai ištrauka iš šio Tarybos posėdžio protokolo:

„1) kad už rekvizuotus daiktus būtų mokamos mūsų rinkos kainos ir, kad Vokietijos prekės būtų parduodamos Lietuvoje Vokietijos rinkų kainomis;

2) kad kainos už rekvizuojamus gyvulius ir produktus būtų mokamos sulig vietos šių laikų rinkos kainų, kurias nustato iš vietinių gyventojų parinktos komisijos;

3) kad būtų sustabdyta javų, valgomųjų daiktų ir pašarų rekvizicijos...

40 kad būtų prašalinti visokie suvaržymai visuomenės, politikos ir ūkio gyvenime;

5) kad būtų leista sugrįžti iš Rusijos pabėgėliams;

6) kad Palanga būtų būtinai prie Lietuvos prijungta.“

Antrasis vasario 16 dienos Tarybos posėdis baigėsi 10 valandą vakaro. Tokia buvo Vilniaus diena – diena, kai buvo priimta Lietuvos nepriklausomybės deklaracija ir prasidėjo ilgas kupinas sunkumų, džiaugsmo ir nusivylimo akimirkų kelias nuo jos paskelbimo iki tikrosios nepriklausomybės bei Lietuvos valstybės pripažinimo.