- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Lietuva atsisveikina su L. Tapinu
-
Lietuva atsisveikina su L. Tapinu
-
Lietuva atsisveikina su L. Tapinu
-
Lietuva atsisveikina su L. Tapinu
-
Lietuva atsisveikina su L. Tapinu
-
Lietuva atsisveikina su L. Tapinu
-
Lietuva atsisveikina su L. Tapinu
-
Lietuva atsisveikina su L. Tapinu
-
Lietuva atsisveikina su L. Tapinu
-
Lietuva atsisveikina su L. Tapinu
-
Lietuva atsisveikina su L. Tapinu
-
Lietuva atsisveikina su L. Tapinu
-
Lietuva atsisveikina su L. Tapinu
-
Lietuva atsisveikina su L. Tapinu
-
Lietuva atsisveikina su L. Tapinu
-
Lietuva atsisveikina su L. Tapinu
-
Lietuva atsisveikina su L. Tapinu
-
Lietuva atsisveikina su L. Tapinu
-
Lietuva atsisveikina su L. Tapinu
-
Lietuva atsisveikina su L. Tapinu
-
Lietuva atsisveikina su L. Tapinu
-
Lietuva atsisveikina su L. Tapinu
-
Lietuva atsisveikina su L. Tapinu
-
Lietuva atsisveikina su L. Tapinu
-
Lietuva atsisveikina su L. Tapinu
-
Lietuva atsisveikina su L. Tapinu
-
Lietuva atsisveikina su L. Tapinu
Pirmąją vasaros dieną artimiausi bičiuliai, buvę kolegos ir studentai renkasi atsisveikinti su žurnalistu, rašytoju, kino kritiku Laimonu Tapinu.
L. Tapinas mirė gegužės 28-osios vakarą.
Norintys atsisveikinti su rašytoju iki 16 val. gali atvykti į Šv. Jonų bažnyčią Vilniuje. Čia pašarvota urna su palaikais.
L. Tapinas gimė 1944 metų birželio 6 dieną Palangoje. 1970 m. Vilniaus universitete baigė žurnalistiką. 1964–1971 m. dirbo „Sporto“ laikraščio, „Švyturio“ žurnalo korespondentu. Nuo 1971 m. Vilniaus universitete dėstė partinės ir sovietinės spaudos istoriją, vėliau – žurnalistikos teoriją, kino teoriją ir istoriją, žurnalistikos etiką. 1978 m. apgynė menotyros mokslų srities disertaciją Leningrado (dabar – Sankt Peterburgas) valstybiniame teatro, muzikos ir kinematografijos institute. 1978–1979 m. stažavosi Sorbonos universitete. 1982 m. jam buvo suteiktas docento vardas. 1984–1991 m. buvo Vilniaus universiteto Radijo ir televizijos žurnalistikos katedros vedėjas. 1991 m. aktyviai dalyvavo steigiant Žurnalistikos institutą, Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultetą. 1990–1992 m. buvo Lietuvos radijo ir televizijos valdybos pirmininkas, 1992–1995 m. – generalinis direktorius, 1995 m. – dienraščio „Lietuvos rytas“ politikos apžvalgininkas. 1995 m. įkūrė Lietuvos žurnalistikos centrą, buvo jo direktorius. 1996–1998 m. – Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos pirmininkas, Lietuvos žurnalistų sąjungos narys, valdybos prezidiumo narys. Nuo 1994 m. buvo Lietuvos rašytojų sąjungos narys.
L. Tapino pirmoji dokumentinės prozos knyga „Iliuzijų mugėje“ pasirodė 1983 metais ir nuo to laiko jis liko ištikimas šiam žanrui. Vėliau išleido straipsnių rinkinį „Lietuvos kinematografininkai“ (1986), apybraižą „Nešk, Dauguva, atminimą“ (1988), metodines rekomendacijas „Apie filmo suvokimą“ (1988) aktoriaus Broniaus Babkausko gyvenimo ir kūrybos kroniką „Medyje angelas verkia“ (1991), bei ypač didelio populiarumo sulaukusią dokumentinę prozos knygą „Septynios vienatvės Paryžiuje“ (1993) apie įspūdingą ir sudėtingą Oskaro Milašiaus gyvenimą. Taip pat jis parašė poeto ir diplomato Jurgio Baltrušaičio gyvenimo kroniką „Imk, klajokli, žibintą vilties“ (2000) bei knygą apie Vytauto Žalakevičiaus gyvenimą ir kūrybą „Laiškanešys, pasiklydęs dykumoje“ (2008, 2009).
L. Tapinas parašė ir knygą apie savo kartą, gyvenusią „tuo gražiu ir nuodėmingu, baisiu laiku“ „Prarasto laiko nebūna“ (2004), kurią pats vadino „tik studentiško gyvenimo ir studijų draugų portretų eskizais“. Joje atskleidė septintojo dešimtmečio akademinį ir kultūrinį gyvenimą, papasakojo apie Antano Masionio, Vido Marcinkevičiaus, Broniaus Radzevičiaus, Leonido Jacinevičiaus, Vinco Kuzmicko, prof. Jono Kazlausko, Rimanto Šavelio ir kitų tos kartos rašytojų bei mokslininkų sudėtingus likimus.
L. Tapinas vertė iš prancūzų (L. Joffrin. „Užmirštoji princesė“: romanas, 2005 ir G. Depardieu, L. Neumann. „Gyvas!“, 2009) ir latvių kalbos (E. Lyvas. „Kapitonas Nulis“ (1965), M. Birzė. „Smėlio laikrodis“: apysaka, (1966), R. Ezera. „Laukinė obelis: Klavo Mazputninio atostogų užrašai“, (1968), A. Upytis. „Šypsantis lapas“: romanas, (1970).
Už savo kūrybą L. Tapinas 1996 m. buvo apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžiumi, o 2003 m. – ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro didžiuoju kryžiumi. Taip pat jis pelnė Vytauto Gedgaudo vardo premiją (2002 m), 2005 metais tapo Juozo Tumo-Vaižganto premijos laureatu už knygą „Prarasto laiko nebūna“, o 2014 m. jam buvo skirtas Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos garbės ženklas „Nešk savo šviesą ir tikėk“.
„Nuoširdžiai užjaučiame velionio žmoną Violetą, sūnų Andrių, vaikaičius ir kitus artimuosius bei bičiulius“, – rašoma Lietuvos rašytojų sąjungos feisbuko paskyroje.
Primename, kad L. Tapinui buvo 77-eri metai.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kino teatrui „Daina“ Kaune ir kitiems 12 kultūros infrastruktūros projektų – 8 mln. eurų2
Kauno kino teatrui „Daina“ ir 12 kultūros infrastruktūros objektų regionuose skirta daugiau nei 7,8 mln. eurų, ketvirtadienį pranešė Kultūros ministerija. ...
-
Įsivaizduojamas J. Meko ir kolegos iš Senegalo pokalbis, virtęs filmu
Atidūs Jono Meko (1924–2019) biografijos žinovai suklus: amerikietiškojo avangardo kino krikštatėvio bičiulių rate nerastume Afrikos kino pradininko, rašytojo ir režisieriaus iš Senegalo Ousmane’o Sembène&rs...
-
H. Woods „Lėtesnis gyvenimas“ – ramesnio gyvenimo filosofija norintiems skubėti mažiau
Praūžus koronaviruso pandemijai, daugelio iš mūsų mąstymas pasikeitė. Esminis pokytis, kurį pajutome beveik visi – sustabdyta kasdienybė. Būtent karantino laikotarpiu daugelis buvome priversti sustoti, prilėtinti tempą ir būti dabar, &...
-
Anykščiuose vyks necentrinių miestų forumas2
Anykščiuose ketvirtadienį rengiamas necentrinių miestų forumas. ...
-
Britų rašytoja S. Harvey laimėjo „Booker“ premiją už kosmoso romaną
Britų rašytoja Samantha Harvey (Samanta Harvi) antradienį laimėjo prestižinę „Booker“ premiją už savo trumpą romaną „Orbital“, kurio siužetas sukasi aplink šešis astronautus, stebinčius Žemę iš T...
-
Kaip atrodo vaizdas po vandeniu šimtus metų skaičiuojančiuose fortuose?2
Šaltis, tamsūs užkaboriai, siauros angos ir nuo seno po žeme likę įvairūs karo reliktai – tokius vaizdus mato užpiltuose Kauno fortuose besitreniruojantys narai išminuotojai. Panerti į tokias siauras erdves iššūkis ne...
-
Menas karo šiukšles paverčia vilties laiškais
Po pasaulį keliaujanti ukrainiečių menininkų darbų paroda kasdienybės skubėjime paskendusiems žmonėms neleidžia pamiršti, kad Europoje tebevyksta žiaurus karas. Ant šovinių dėžių nutapyti šventieji pasitinka į Nacionalinį ...
-
G. Markučio abstraktieji peizažai4
Ąžuolyno bibliotekoje veikia tapytojo Gito Markučio tapybos darbų paroda „Abstraktus peizažas“, kviečiantis pasimėgauti šio nuoširdaus garliaviškio kūrėjo darbais. ...
-
Atmintinų dienų sąraše – kultūrai, giminėms, miškininkams, vynui skirtos dienos
Kadenciją baigiantis Seimas į atmintinų dienų sąrašą įtraukė 6 naujas dienas. ...
-
Teatras „No Shoes“: menas, kuris edukuoja ir drąsina1
Išskirtinai jaunajai auditorijai kuriantis teatras „No Shoes“ spektakliais džiugina jau ketvirtą sezoną. Keliaudamas po šalies ugdymo ir kultūros įstaigas scenos meno profesionalų duetas Ieva Jackevičiūtė ir Raimondas Klezys ...