- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, kurį prof. Antanas Andrijauskas yra pavadinęs neatsiejama lietuvių tautinės mitologijos dalimi, klojo ne tik modernaus lietuvių tautinio meno pamatus. Romantizuota jo biografija, kūrybos motyvai tapo neišsemiamu įkvėpimo šaltiniu kitiems menininkams. Tautodailininkei Laimutei Fedosejevai romantizmo genijaus menas padėjo išlaikyti ryšį su lietuvybe.
Karaliaučiuje gimusiai, lietuviškoje šeimoje, tačiau kitoje tautinėje aplinkoje užaugusiai L. Fedosejevai M. K. Čiurlionis buvo tarsi menamas tiltas į Lietuvą – pasakiškas, romantizuotas, kupinas šviesos. Dar besimokydama universitete ji įsigijo Valerijos Čiurlionytės-Karužienės ir Juditos Grigienės parengtą M. K. Čiurlionio kūrinių albumą, pradėjo rinkti reprodukcijas.
Ilgainiui L. Fedosejeva saviraišką atrado liaudies mene, tautodailėje, o tai ir privedė prie konkrečios saviraiškos formos – karpinių. „Karpiniai – kaip plaštakės, pažeidžiami ir nepatvarūs, tačiau grakštūs ir mįslingi, kiekvieno savo šaknys, mintys“, – yra sakiusi menininkė.
Nuo tradicinių karpinių formų pereiti prie kažko naujo – M. K. Čiurlionio tautodailininkei buvo netipiškas žingsnis.
M. K. Čiurlionis ne kopijuojamas, o einama savitos interpretacijos keliu, ieškant grafiškos, linijinės M. K. Čiurlionio tapybos raiškos.
„Kai pasakiau apie idėją pirmą kartą, sulaukiau ne šiaip nesupratimo, o net neigimo. Tačiau padariau karpinį pagal M. K. Čiurlionio „Pasaka. Karalaitės kelionė II“, pristačiau jį parodoje Vilniuje. Darbas neliko nepastebėtas, paklausė, kada dar...“ – apie aplinkos nepasitikėjimą, kurį teko įveikti, pasakoja tautodailininkė. Įkvėpimo kurti ji dar ir šiandien remiasi iš senojo M. K. Čiurlionio albumo.
2005 m. L. Fedosejeva pristatė savo kūrinius parodoje „Mano Čiurlionis“. „Kai įsisavinama ir suvaldoma medžiaga ir jos apdorojimo priemonės, galima tada eiti ir nepramintais keliais. Kaip tik tokiu laikytinas itin įdomus ciklas „Mano Čiurlionis“, – tąkart rašė dr. Vytenis Rimkus. – Toks uždavinys galimas tik karpytojui, gerai jaučiančiam ir M. K. Čiurlionio kūrybos esmę, ir karpymo technikos specifiką.“
Anot žinomo menotyrininko, šio ciklo darbuose M. K. Čiurlionis ne kopijuojamas, o einama savitos interpretacijos keliu, ieškant grafiškos, linijinės M. K. Čiurlionio tapybos raiškos.
Druskininkuose veikianti paroda sertifikuotai tradicinių amatų meistrei, Kultūros ministerijos laureatei jau 45-oji. Vilniaus kolegijos Verslo vadybos fakulteto Reklamos ir komunikacijos katedros lektore dirbanti menininkė savo kūrybinius projektus skaičiuoja dešimtimis: dalyvauta parodose ne tik Lietuvoje, bet ir Airijoje, Austrijoje, Baltarusijoje, Estijoje, Izraelyje, Japonijoje, JAV, Lenkijoje, Rusijoje, Šveicarijoje, Ukrainoje, Vokietijoje.
Kas? L. FEDOSEJEVOS KARPINIŲ PARODA „MANO ČIURLIONIS“
Kur? Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus M. K. Čiurlionio namuose-muziejuje (M. K. Čiurlionio g. 35, Druskininkuose)
Kada? Veikia iki kovo 22 d.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Raudonas rašalas – tabu: gali prišaukti nelaimę
Korėjiečių kultūroje raudonu rašalu šiukštu negalima rašyti kieno nors vardo. Tikima, kad tai atneša nelaimę. Korėjoje raudonas rašalas naudojamas tų žmonių vardams rašyti, kurie netrukus mirs arba jau ...
-
Nuaidėjo Kalėdinių giesmių festivalis
Įsimintinas 2024-ųjų pabaigos akcentas – Kalėdinių giesmių festivalis, įvykęs Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčioje. Čia koncertavo chorai ne tik iš Klaipėdos, bet ir iš kitų Lietuvos miestų. ...
-
Laiškas iš Ukrainos su linkėjimais ir Banksy atvirukais
Rašau jums antrąjį laišką iš Ukrainos. Kas per mėnesį įvyko naujo? Beveik nieko. Virš Ukrainos vis dar neskraido lėktuvai, tik raketos ir dronai. Vis dar lyja lietus, kartais pasninga, o kartais ir saulė pašviečia. B...
-
Ukrainiečių ir lietuvių aktorė, prodiuserė Kiseliovaitė: Ukrainos teatrui reikia pokyčių1
„Šiandienos teatras turi būti toks, kokios norėtume rytojaus visuomenės“, – šia garsia Ukrainos režisieriaus Les Kurbas, Stalino režimo sužaudyto 1933 m., fraze savo darbe vadovaujasi Kristina Kiseliovaitė – u...
-
Sulaukusi 93 metų mirė Italijos mados namų „Missoni“ įkūrėja Missoni
Sulaukusi 93 metų mirė viena iš spalvingo Italijos trikotažo prekės ženklo „Missoni“ įkūrėjų Rosita Missoni, ketvirtadienį patvirtino vyriausybės pareigūnas. ...
-
Slovakijoje naujoji valstybės himno aranžuotė sukėlė pasipiktinimą
Slovakijos vyriausybė trečiadienį pristatė naują valstybės himno aranžuotę, kuria siekiama „padidinti nacionalinį pasididžiavimą“, tačiau projektas sukėlė abejonių dėl jo kainos ir vertės. ...
-
„370“ muzikos albumų top 5
Kaip ir kiekvieną mėnesį publikuojame Jono Braškio parengtą muzikos albumų apžvalgą, kurioje pristatome naujausius Lietuvos alternatyviosios muzikos kūrėjų darbus. Tai muzika, kurios reikia klausytis įdėmiai, nes ji… įdomi. Klausytis...
-
„Gardutė“: tarp humoro ir moralės slenksčio
Lietuviško kino paletę papildė naujas filmo žanras – pirmoji kulinarinė komedija „Gardutė“. Režisierė Eglė Vertelytė pasakoja apie dviejų Kauno valgyklos „Gardutė“ darbuotojų dalyvavimą aukštos klasės m...
-
Stasio Eidrigevičiaus muziejus – Panevėžio magnetas vietiniams ir turistams1
Panevėžyje prieš pusmetį atidarytas – 10 mln. kainavęs – naujas ir modernus dailininko Stasio Eidrigevičiaus muziejus. Pastarasis kaip magnetas – žmonės stovi prie durų, kol šis bus atidarytas, ir traukia ne tik vietiniu...
-
Nuo karo pradžios Lietuvos restauratoriai sutvarkė per 1,5 tūkst. vertybių iš Ukrainos
Nuo karo pradžios į Lietuvą pervežta per 1,5 tūkst. nuo karo išgelbėtų kultūros ir meno vertybių iš Ukrainos. Kūriniai eksponuoti Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus surengtose parodose, dalis jų tyrinėta ir restauruota. ...