- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Ukrainoje per karą žuvusio lietuvių režisieriaus Manto Kvedaravičiaus dokumentiniam filmui „Mariupolis 2“ skirtas specialus Kanų kino festivalio prizas, pirmadienį pranešė Lietuvos kino centras.
Dokumentinio kino vertinimo komisijos teigimu, specialus prizas atiteko filmui, „kurio neįmanoma palyginti su jokiu kitu konkurso dalyviu“.
„Labai radikaliam, drąsiam, meniškam ir egzistenciniam kūriniui „Mariupolis 2“. Režisierius Mantas Kvedaravičius yra tarp tūkstančių civilių, žuvusių dėl Rusijos kariuomenės veiksmų nuo plataus masto Vladimiro Putino invazijos pradžios“, – teigiama komisijos pranešime.
Dokumentinio kino vertinimo komisiją sudarė lenkų režisierė Agnieszka Holland (Agnieška Holand), Ukrainos rašytoja Iryna Cilyk, prancūzų aktorius Pierre'as Deladonchamps (Pjeras Deladonšamas), prancūzų žurnalistas Alexas Vicente'as (Aleksas Visantas), kino režisierius iš Maroko Hichamas Falahas.
Filmo premjera įvyko oficialioje specialių seansų programoje „Kanų premjeros“.
„Mariupolį 2“ prieš pat festivalį baigė kurti montažo režisierė Dounia Sichova, dirbusi su M. Kvedaravičiumi kuriant filmus „Mariupolis“, „Partenonas“, ir režisieriaus sužadėtinė, bendražygė Hanna Bilobrova.
Anot Kino centro pranešimo, M. Kvedaravičiaus „Mariupolyje 2“ rodoma čia ir dabar naikinamo miesto kasdienybė.
„Žinote, kas Mariupolyje buvo visiškai neįtikėtina? Niekas nebijojo mirties, nors ir manė, kad bijo. Mirtis jau buvo čia ir kiekvienas norėjo mirti prasmingai. Žmonės padėjo vienas kitam net rizikuodami gyvybe. Jie rūkė lauke ir šnekučiavosi net krintant bomboms. Pinigai nebeegzistavo, nes gyvenimas tapo per trumpas, kad apie juos galvotum. Visi buvo patenkinti tuo, ką turėjo, tapdami geresne savo pačių versija; nebuvo nei praeities, nei ateities, smerkimo, dviprasmybių! Tai buvo rojus pragare. Susiliečiantys trapūs drugelio sparnai. Mirties tikrosios vertės kvapas. Toks ten buvo gyvenimas“, – rašoma filmo pristatyme.
M. Kvedaravičius yra sukūręs penkis filmus, visi jie sulaukė sėkmės tarptautiniuose festivaliuose, profesionalų ir kino žiūrovų dėmesio. Jis debiutavo filmu „Barzakh“ (2011), kalbančiu apie dingusius žmones Čėčėnijoje, jų artimųjų traumas.
Pirmąjį „Mariupolį“ režisierius sukūrė 2016 metais. Jis pasakojo apie 2014–2015 metais vykusius karo veiksmus šiame mieste. Šių metų vasarį Rusijai įsiveržus į Ukrainą ir pradėjus aktyvius karo veiksmus šalia šio uostamiesčio ir mieste, M. Kvedaravičius nuvyko ten kurti filmo tęsinio.
45-erių lietuvis kino kūrėjas, kultūros antropologas M. Kvedaravičius balandžio pradžioje žuvo Mariupolio mieste, į kurį atvyko miestui jau esant Rusijos pajėgų apsuptyje.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Tautiečiai atranda Pažaislį: užsieniečius keičia lietuviai
Po pandemijos, kai viskas užsidarė ir tautiečiai ėmė keliauti po Lietuvą, išpopuliarėjo Pažaislis. Pasak gidės Liudos Vitkienės, ši tendencija nenuslopsta. ...
-
Simonas Kairys: Birutis nusprendė būti gudrutis
Buvęs kultūros ministras Simonas Kairys nesutinka su naujojo ministerijos vadovo Šarūno Biručio kritika neva jis yra iš dalies kaltas dėl „Keistuolių teatrui“ gresiančių finansinių nesklandumų už prieš keletą metų ...
-
Radiniai Arkikatedros požemiuose: atradimo džiaugsmą temdo intrigos
Neįtikėtina istorija dėl karališkų insignijų atradimo Arkikatedros požemiuose dar nesibaigė. Kultūros ministras Šarūnas Birutis pasikvietė arkivyskupijos atstovus pasiaiškinti, kodėl jie slaptavietę atvėrė be Kultūros paveld...
-
„Keistuolių teatrui“ gresia bankrotas
Kultūros ministras Šarūnas Birutis teigia, kad „Keistuolių teatrui“ gresia finansiniai nuostoliai dėl prieš keletą metų vykdytos teatro rekonstrukcijos. Pasak jo, dėl laiku neapmokėtų sąskaitų ir neapsidraudusio rangovo, Ce...
-
Pamatyti miesto kasdienybės triukšmą
Nacionalinio Kauno dramos teatro Didžiosios scenos fojė veikia jaunosios kartos tapytojos Lauros Slavinskaitės paroda „Mano (?) melodijos“. ...
-
Bažnyčios ankstyvuoju tarpukariu: vizijos ir realybė
Kaip katalikų maldos namų stygiaus klausimas spręstas tarpukario Kaune? Kokių meninių idėjų turėjo ir kaip jas realizavo bažnyčių architektai ir inžinieriai? Atsakymų į šiuos klausimus paieškų rezultatais sakralinio meno paveldo ty...
-
Meninė veikla: saviraiškai ar pragyvenimui?
20 proc. šalies meno kūrėjų gali išgyventi vien iš meninės veiklos – tokius duomenis atskleidė prieš trejus metus pristatytas plačios apimties Menininkų socialinės ir kūrybinės būklės vertinimas. Išanalizavu...
-
Išskirtinių šokių mokytoja save atrado Mažeikiuose: čia paprastesni žmonės
Atrodo, visi keliai veda į Mažeikių muziejų. Taip juokauja laidos „Toliau nuo miesto“ vedėjas Nedas Stankevičius. Miesto muziejuje jis susipažino su Vytautu ir Raimonda Ramanauskais, kuriems Mažeikiai ne vien meilės, bet ir kultūros miest...
-
Emociniai kraštovaizdžiai: dailininkės Lauros Aitmanės paveikslų analizė
Nors žmogui svarbi estetinė patirtis, kurią dažnai suteikia gamta, tačiau neretai į ją (gamtos pagrindu iškylančią estetinę patirtį) atkreipiame dėmesį tik tada, kai mums grožį aktualizuoja meno kūriniai. Tad kartais per meno kūrinį pa...
-
Teismas: skundas dėl sprendimo Vilniuje pašalinti Nėries paminklą atmestas nepagrįstai
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) trečiadienį nusprendė, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmėtė skundą dėl Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) sprendimo Vilniuje pašalinti Salom...