- Ignas Jačauskas, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą papildė devynios skirtingų šalies regionų tradicijos, tarp jų – Vilniaus universiteto Fizikų dienos FiDi, aludarystė Biržuose, Kupiškyje, lietuviškas ritinis – ripka.
Prieš šešerius metus pradėtame rengti sąvade taip pat įtrauktos Palangos Jurginės, dzūkų smuikavimo tradicija, muzikavimas cimbolais Ignalinos ir Švenčionių kraštuose, būgnijimas kūlele Rytų Aukštaitijoje, kapinių šventė Kisiniuose, akmentašystės tradicija Kelmėje.
Praėjusios savaitės pabaigoje kultūros puoselėtojams Vilniaus rotušėje įteikti sertifikatai.
Kultūros viceministro Albino Vilčinsko teigimu, šios devynios tradicijos susiformavo skirtingu laiku ir skirtingose Lietuvos vietose: nuo Palangos vakaruose iki Ignalinos rytuose, nuo Biržų šiaurėje iki Dzūkijos pietuose, o Fizikų dienos Vilniuje gimė jau naujaisiais laikais.
„Visos jos yra mūsų per amžius sukauptas turtas, kurį turime bendromis pastangomis saugoti ir perduoti ateities kartoms. Jos įkūnija tai, ką vadiname kultūrine atmintimi ir gyvąja tradicija“, – sakė viceministras.
Jurginės, pavasario ir žalumos šventė, minima visoje Lietuvoje, tačiau jas švenčiant Palangoje kasmet sukviečiami folkloro ansambliai.
Senas lietuvių komandinio sporto žaidimas, vadinamas ritiniu arba ripka – šis žodis reiškia apskritą medžio skritę, kurią dviejų komandų žaidėjai meta arba ridena ranka į vartus, o stabdo medinėmis lazdomis – ritmušomis.
Smuika, skripka žinoma kaip vienas svarbiausių dzūkų šeimos, kalendorinių švenčių, jaunimo bendravimo papročių muzikos instrumentų. Dzūkų smuikavimo stilius – meistriškas, ekspresyvus: melodijos gausiai puošiamos, kūrinių tempas greitesnis nei kituose regionuose.
Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto studentų šventė FiDi kiekvieną pavasarį vyksta nuo 1969 metų – įvairūs edukaciniai, pramoginiai ir moksliniai renginiai trunka apie savaitę.
Jau XVI amžiuje lietuviškuose šaltiniuose minimi cimbolai – styginis mušamasis muzikos instrumentas – itin prigijo Ignalinos bei Švenčionių kraštuose.
XIX amžiuje į instrumentinius ansamblius įsilieję medine kūlele mušami būgneliai Rytų Aukštaitijoje iki šiol yra neatsiejama instrumentinių ansamblių ir kapelų dalis.
Kapinių šventė Mažojoje Lietuvoje, Kisiniuose, yra unikalus krašto etninis, konfesinis kultūros paveldo reiškinys, siekiantis XIX amžių. Šventėje bendraujama, laikomos ekumeniškos pamaldos, prisimenami tais metais mirę žmonės, čia palaidoti krašto istorijai svarbūs asmenys.
Prigimtinėmis kultūros vertybėmis grįstą ir miesto veidą kurianti akmentašystės tradicija Kelmėje įsišaknijo XX amžiaus pradžioje.
Tuo metu visoje Lietuvoje gaminamas salyklinis alus daugiausiai tradicinių bruožų iki šių dienų išlaikė Biržų ir Kupiškio krašte.
2017 metais pradėtame rengti Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvade jau yra 48 vertybės, susijusios su įvairiomis atlikimo meno, tautodailės, amatų, švenčių, kulinarinio paveldo ir kitomis tradicijomis.
Tarp jų – ir trys įrašytos į UNESCO Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą: kryždirbystė ir jos simbolika Lietuvoje, Baltijos šalių dainų ir šokių šventės bei sutartinės – lietuvių polifoninės dainos.
Kultūros ministerija ir Lietuvos nacionalinis kultūros centras paraiškų teikimą sąvadui skelbia kiekvienais metais.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Druskininkuose bus įteiktos Jotvingių premijos1
Druskininkuose, baigiamajame 35-ojo tarptautinio literatūros festivalio „Poetinis Druskininkų ruduo“ vakare, šeštadienį bus įteiktos literatūrinės Jotvingių premijos. ...
-
Valdovų rūmuose bus eksponuojamas 17 amžiaus liturginis indas1
Valdovų rūmų muziejaus lobyno salėje bus eksponuojamas 17 amžiuje Lietuvoje sukurtas liturginis indas, penktadienį pranešė įstaiga. ...
-
Italijoje rūsyje rastas paveikslas gali būti originalus P. Picasso darbas2
Paveikslas, kurį daugiau nei prieš 60 metų rūsyje Kaprio saloje aptiko prekeivis panaudotais daiktais, gali būti originalus Pablo Picasso kūrinys, teigia meno ekspertai. ...
-
Nepažintas maestro P. Bingelis4
Jurgio ir Ilmos knyga ne apie šventąjį, bet apie Petrą. Žmogų, kuris choro balsais ir vidine ugnimi tirpdė Kauno melomanų, o šokoladu glaistytais sūreliais – mylimos anūkės širdis. ...
-
„Sugar“, arba Spektaklis, kuriame nėra pykčio
Kas nepamena dviejų moterimis persirengusių vyrų ir žaviosios Marilyn Monroe legendiniame Billy Wilderio filme „Džiaze tik merginos“? 1959-aisiais ši nespalvota komedija tapo tikra sensacija, nes pirmą kartą kino ekrane taip ry&scaron...
-
Pasaulinių krizių fone – spėlionės dėl 2024-ųjų Nobelio premijų laimėtojų
Konfliktų ir kitų krizių pasaulyje fone spalio 7–14 dienomis bus skelbiami šių metų Nobelio premijų laureatai. ...
-
Mirė žinomas Lietuvos mokslininkas: vyrui buvo 103-eji2
Trečiadienį mirė lietuvių geografas, Vilniaus universiteto (VU) Hidrologijos ir klimatologijos katedros darbuotojas ir vedėjas, docentas Eduardas Červinskas. Mokslininkui buvo 103-eji. ...
-
Klaipėdoje – I. Kanto dienos
Uostamiesčio savivaldybės Imanuelio Kanto viešoji biblioteka pakvies klaipėdiečius į visą savaitę truksiantį filosofinės minties festivalį „Kanto dienos Klaipėdoje“. ...
-
Pianistui – Dievo planas: praradus regėjimą muzika atvėrė langą kitaip pajusti pasaulį
Kai Takosangba Pongenas sėda groti fortepijonu, niekas negali pasakyti, kad jis yra aklas. Jaunas vyras groja iš klausos ir labai norėtų tapti profesionaliu muzikantu, tačiau esą nėra tokios aukštosios mokyklos, kur mokomi žmonės, turinty...
-
Tarptautinėje parodoje – rudeniniai keramikų kūrybos žiedai
Kaip ir pernai, šiemet „Pavasaris“ taip pat atėjo rudenį - 17-toji tarptautinė šiuolaikinės keramikos paroda „Pavasaris“ visą rugsėjį buvo eksponuojama Maironio lietuvių literatūros muziejaus rūsio erdvėje. ...