- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Pokytis: prieš 30 metų gyvenimas kartu nesusituokus buvo kone amoralus reiškinys, o šiuolaikinėje visuomenėje nuostabos dažniau sulaukia sprendimas apsigyventi kartu tik po santuokos.
-
Sąlyga: M. Pivoriūtė pastebi, kad visos socialinės situacijos turi savo žaidimo taisykles, tačiau apie jų egzistavimą dažnai susimąstome tik tuomet, kai kažkas žaidžia jų nebesilaikydamas.
„Nors laikytis normų užknisa, be jų gyventi būtų labai sunku“, – šypsosi Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto sociologė dr. Milda Pivoriūtė. Sociologė dalijasi įžvalgomis apie tai, kaip suvokiame normalumą, kaip jis veikia mūsų gyvenimus ir ką galime padaryti, kai pernelyg nuo jo pavargstame.
Skudurų sumetimo mįslė
Per MO muziejaus parodos „Šito pas mus nėra“ atidarymą kalbėdama apie normas, normalumą ir pokyčius visuomenėje M. Pivoriūtė prisiminė vaikystėje galvojusi, kad paplitęs posakis „sumesti skudurus“, reiškiantis romantinių partnerių apsigyvenimą drauge, iš tiesų reiškia drabužių sumetimą į bendrą krūvą.
„Kai žmonės sakydavo, kad kažkas yra sumetę skudurus, įsivaizduodavau, kaip ką tik bendram gyvenimui į butą įžengusi pora kokiame nors kampe sumeta į krūvą savo drabužius. Svarstydavau, kodėl tų skudurų sumetimas yra toks esminis santykius nusakantis dalykas ir kaip nutinka, kad santuoka įgalina žmones sulankstyti drabužius ir gražiai susidėti į spintą?“ – juokiasi sociologė.
Kiek vėliau ji sako pastebėjusi, kad santuokos ir skudurų sumetimo skirtį dar labiau išryškina ekonominė partnerių padėtis.
„Pusryčiaudama skaitydavau laikraštį ir pastebėjau, kad žmonės, kurie neturi pinigų, geria ar mušasi, yra vadinami sugyventiniais, o įvairūs žinomi žmonės, krepšininkai, kurie turi daug pinigų, – širdies draugais. Tuomet galvodavau – kaip čia taip yra, kad jeigu turi pinigų, gali turėti ir širdį, ir jos draugą, kitu atveju – tik sugyventinį?“ – šypteli M. Pivoriūtė.
Sociologė pastebi, kad dar prieš 30 metų gyvenimas kartu nesusituokus buvo kone amoralus reiškinys, kurį dažnas rinkdavosi slėpti tam, kad nesulauktų apkalbų. Šiuolaikinėje visuomenėje pakeltų antakių dažniau sulaukia sprendimas apsigyventi kartu tik po santuokos.
Šilutės gyventojus gąsdino atbulomis lėtai vaikštantis vyras. Tai juk visuomenei nepavojingas elgesys, bet žmonės jam iškvietė pagalbos tarnybas.
Mūsų dienomis gyvenimas kartu nesusituokus yra tokia pati normali praktika, kaip ir santuoka, taip pat atsiranda vis daugiau porų, kurios savo santykių ja taip ir nevainikuoja, – tai iliustruoja, kad per santykinai trumpą laiką visuomenėje pripažįstamos normos gali apsiversti aukštyn kojomis.
Rutina – tarsi instinktas
Pasak M. Pivoriūtės, visos socialinės situacijos, kuriose atsiduriame savo kasdienybėje, turi savo žaidimo taisykles, tačiau apie jų egzistavimą dažnai susimąstome tik tuomet, kai kažkas žaidžia jų nesilaikydamas. Kaip yra pastebėjęs amerikiečių sociologas Peteris L. Bergeris, visuomenė gali egzistuoti todėl, kad beveik visada dauguma jos narių bent apytiksliai vienodai apibrėžia svarbiausias socialines situacijas.
Nors nebūtinai visi visuomenės nariai entuziastingai pritaria šioms taisyklėms, joms nesipriešindami ir jų nekvestionuodami tampame jų bendrininkais, toliau jas įtvirtiname. Visgi M. Pivoriūtė atkreipia dėmesį, kad kartais kone kiekvienas atsiduriame situacijoje, kurioje esame šių taisyklių kūrimo amžininkai, galintys prisidėti prie jų perbraižymo.
„Mano mėgstamas sociologas Haroldas Garfinkelis mėgdavo daryti socialinių normų pažeidimų eksperimentus. Jis pastebėjo, kad visos mūsų kasdienės tarpusavio sąveikos ir bendravimas turi tam tikrų rutinų ir iš anksto žinomų nerašytų taisyklių, kurios mus veikia tarsi instinktai. H. Garfinkelis savo studentams duodavo užduočių sąmoningai pažeisti tas taisykles ir stebėti, kas vyksta, pavyzdžiui, grįžus namo su savo tėvais bendrauti taip, tarsi būtų jų nuomininkai. Po kelių tokių dienų, ko gero, kiltų susirūpinimas, kas čia vyksta“, – sako sociologė.
Sąlyga: M. Pivoriūtė pastebi, kad visos socialinės situacijos turi sabo žaidimo taisykles, tačiau apie jų egzistavimą dažnai susimąstome tik tuomet, kai kažkas žaidžia jų nebesilaikydamas. R. Šeškaičio nuotr.
Ribos keičiasi
M. Pivoriūtė teigia, kad toks įprastų normų kvestionavimas ir pažeidimas leidžia pastebėti, kuo jos remiasi, ir suvokti, kad normos nėra tokios savaime suprantamos, natūralios, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio.
„Prieš keliolika metų žiniasklaidoje nuskambėjo istorija, kai Šilutės gyventojus gąsdino atbulomis lėtai vaikštantis vyras. Tai juk visuomenei nepavojingas elgesys, bet žmonės jam iškvietė pagalbos tarnybas. Toks įvykis skatina svarstyti, kur yra riba, kai dar gali daryti kažką nenormalaus ir niekas neįsikiš, o ką darant visuomenė tau jau iškviečia policiją ar greitąją? Šiandien kai kurie sveikatingumo ekspertai teigia, kad vaikščiojimas atbulomis gali būti naudingas sveikatai, bet tai darantis žmogus mums atrodo nenormalus“, – sako mokslininkė.
Nors apie didelę dalį visuomenės normų kasdienybėje net nesusimąstome, kai kurios jų gali kelti frustraciją ar net žeisti. Nepaisant to, pasak M. Pivoriūtės, neegzistuojant normoms ar kitiems sukonstruotiems normalumo indikatoriams, turėtume milijoną galimybių, kaip elgtis skirtingose situacijose, – tai vestų į didžiulį chaosą ir reikalautų didelių mentalinių resursų net paprastose kasdienėse situacijose.
„Normos leidžia visuomenėje sugyventi daugybei individų su skirtingais interesais, norais ir poreikiais. Tačiau tai nereiškia, kad negalime jų kvestionuoti, kaip minėtuose eksperimentuose, ar inicijuoti pokyčių“, – svarsto sociologė.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Paauglystė: savęs ir savo vietos paieškos
Sunku su tais paaugliais – teiginys, kurį priimame kaip aksiomą. Auklėti paauglį – tėvystės egzaminas, mokyti paauglį – pedagogo profesionalumo išbandymas. Tačiau turbūt sunkiausia būti pačiu paaugliu – rasti savo viet...
-
Liūdniausia metų diena: kaip išlaikyti gerą psichinę savijautą?1
Trečiąjį sausio pirmadienį, kuris šiemet yra mėnesio 20 d., visame pasaulyje minima liūdniausia metų diena (angl. „Blue Monday“). Medicininėje literatūroje vyraujantys faktai rodo, jog būtent žiemos laikotarpiu išraš...
-
Nebandykite išvaryti emocijų pro duris – jos sugrįš pro langą
Kasdienybėje esame linkę kurti intelekto ir emocijų priešpriešą. Sąvoka „intelektas“ asocijuojasi su protu, žiniomis, analitiniais gebėjimais, o emocijos – su meile, džiaugsmu, laime, liūdesiu, pykčiu. Gana dažnai int...
-
Nelinksmas antirekordas: kodėl vis dažniau atsisakoma turėti vaikų?13
Nelinksmas antirekordas – praėjusiais metais gimė mažiausiai naujagimių nuo nepriklausomybės atkūrimo, mirusiųjų skaičius gimimus viršijo dvigubai. Lietuvoje pernai pasaulį išvydo 18 tūkst. 979 kūdikiai. Apie tai LNK žurnalista...
-
Būti čia ir dabar – nelengva užduotis
Jeigu stovite transporto spūstyje, nereiškia, kad tiesiog stovite joje. Jūs mintyse esate rytojaus susitikime su klientu, poryt – tėvų susirinkime. Arba tebesate praėjusį šeštadienį pas mamą, kuri tebepyksta, kad naujų vaist...
-
Suomiai – laimingiausi pasaulyje: kuo čia dėta savanorystė?
Suomija pagal Pasaulinio laimės indekso tyrimus jau ne vienus metus tituluojama laimingiausia šalimi pasaulyje ir, atrodo, nė neketina sustoti – šį titulą jau septintą kartą priglaudė ir 2024-aisiais. Kol visas pasaulis bando perpras...
-
„Geštalto praktika“: metodai, padedantys pažinti žmogaus vidinį pasaulį
Geštalto terapija – tai humanistinis psichoterapijos metodas, orientuotas į žmogaus gebėjimą suvokti ir integruoti savo jausmus, mintis ir elgesį. Jos tikslas – padėti asmeniui pasiekti didesnį sąmoningumą ir atsakomybę už savo gy...
-
Vaikų saugumas: gali padėti artimi santykiai ir technologijos
Šiandieniame sparčiai besivystančiame pasaulyje vaikų saugumo užtikrinimas kartu išlaikant jų nepriklausomybės poreikį ir atsakingumą tampa ne vienos šeimos iššūkiu ir nesutarimų priežastimi. Nesprendžiamos ir ats...
-
Tyrimas: lietuvių emocinis atsparumas kur kas blogesnis nei Europoje1
Kas antras žmogus Lietuvoje abejoja savo gebėjimu susitvarkyti su iškilusiais sunkumais, o kas penktas jaučia nepasitikėjimą savimi. Tokias tendencijas atskleidė „Tele2“ užsakymu atliktas, kartu su Vilniaus universitetu (VU) parengtas...
-
Po Naujųjų – suaktyvėjęs lietuvių įsitraukimas į hobius: psichologai turi paaiškinimą1
Sausiui prasidėjus, gyventojai stačia galva neria į hobius. Iškart po Naujųjų – užsipildė sporto salės, baseinai, šokių, keramikos užsiėmimai. Tendencija nesikeičia metai iš metų, naujų tikslų įgyvendinimo daugelis gr...