Šios kalbos autorius milijardierius Jeffas Bezosas pirmą žingsnį jau žengė pernai, kai žvilgtelėjo į Žemę iš raketos. Apie tai, kaip neįmanoma tampa realybe, ir pasakojama amerikiečio žurnalisto Brado Stone'o knygoje „Visko parduotuvė. Jeff Bezos ir „Amazon“ amžius“.

Šiuolaikinio pasaulio neįsivaizduojame be elektroninės prekybos ir „Amazon“ – internetinės parduotuvės, kurioje galima įsigyti beveik viską. Jos įkūrėjas J.Bezosas, vienas turtingiausių planetos žmonių, veiklą pradėjo ant sumeistrauto iš durų stalo pakuodamas parduoti skirtas knygas. Šiandien jis vykdo prekybos perversmą, skrenda į kosmosą ir tebėra įsitikinęs – reikia daryti viską, kad pirkėjas būtų patenkintas.

J.Bezosas apie „Amazon“ kalba skausmingai mažai. Laiko paslaptyje planų detales, idėjas ir tikslus, o pats yra tikra mįslė. Mes manome žinantys „Amazon“ istoriją, nors iš tiesų esame girdėję tik pačios bendrovės sukurtus mitus ir skaitę pranešimus spaudai, kalbų ir interviu citatas, išvengusias negailestingos J.Bezoso cenzūros. Tačiau „Visko parduotuvės“ autorius B.Stone'as turėjo neįkainojamą galimybę išgirsti „Amazon“ istoriją iš pirmų lūpų.

Šis pasakojimas apie tai, kaip vienas talentingas vaikas tapo neįtikėtinai ambicingu ir lanksčiu įmonės vadovu.

„Tai tik vienas bandymas apibūdinti, kaip viskas iš tikrųjų nutiko, – knygą pradeda autorius. – Jis grįstas daugiau kaip 3 tūkst. interviu su buvusiais ir esamais „Amazon“ vadovais ir kitais darbuotojais, taip pat per daugelį metų vykusiais mano pokalbiais su pačiu Bezosu, kuris galop nutarė palaikyti šį projektą, nors ir manė, kad „Amazon“ istorijos refleksijai kol kas dar per anksti. Vis dėlto leido apklausti geriausius kompanijos vadovus, šeimos narius ir bičiulius – už tai esu labai dėkingas. Rašydamas taip pat rėmiausi per penkiolika metų „Newsweek“, „The New York Times“ ir „Bloomberg Businessweek“ išspausdintais pranešimais apie kompanijos veiklą. Šios knygos tikslas – papasakoti vieną didžiausių verslo sėkmės istorijų nuo tada, kai Samas Waltonas dviviečiu turbopropeleriniu orlaiviu perskrido pietinę Amerikos dalį, dairydamasis tinkamų vietų prekybos centrams „Walmart“. Šis pasakojimas apie tai, kaip vienas talentingas vaikas tapo neįtikėtinai ambicingu ir lanksčiu įmonės vadovu, kaip jis, jo šeima ir kolegos didžiausius lūkesčius sudėjo į revoliucingą tinklą, pavadintą internetu, ir apie grandiozinę vienos, viskuo prekiaujančios parduotuvės viziją.“

Neįkainojama: žur­na­lis­tas B.Sto­ne‘as tu­rė­jo ga­li­my­bę išgirs­ti „Ama­zon“ is­to­ri­ją iš pirmų lū­pų / Cynt­hios E.Wood nuo­tr.

Iš Brado Stone’o knygos „Visko parduotuvė. Jeff Bezos ir „Amazon“ amžius“

Berniukas raketa

Kai kurie vyriausiojo sūnaus ankstyvoje vaikystėje patirti nutikimai įgavo prasmę, kai Jackie Bezos į juos pažvelgė retrospektyviai. Pavyzdžiui, trimetis Jeffas atsuktuvu išardė savo lovelę, nes užsispyrė miegoti tikroje lovoje. Arba nuvestas į parką pasisupti ant karuselės vaikas ne mojo mamai kaip kiti mažyliai, o apžiūrinėjo, kaip veikia mechanizmai su laidais ir skridiniais. Marios Montessori metodus taikančio vaikų darželio auklėtojai tėvams pasakojo, kad vaikas taip įnikdavo į kokią nors veiklą, kad tekdavo pakelti jį su visa kėde ir pernešti prie kito užsiėmimo. Kadangi Jeffas buvo pirmasis Jackie vaikas, ji manė, kad visi mažyliai tokie. „Talentingas buvo visai naujas terminas tiek ugdymo žodyne, tiek man, dvidešimt šešerių merginai, – prisimena Jackie Bezos. – Žinojau, kad jis ne pagal metus išsivystęs, ryžtingas ir geba neįtikėtinai susikaupti. Galvojant apie visą jo nueitą kelią akivaizdu, kad šie bruožai nepasikeitė.“

Būdamas aštuonerių Bezosas pasiekė puikų rezultatą spręsdamas standartizuotą testą, todėl tėvai užrašė jį į Vangardo programą River Oukso pradinėje mokykloje, iki kurios maždaug pusvalandžio kelionė automobiliu. Gabumais Bezosas tikrai išsiskyrė iš kitų vaikų, ir direktorius visuomet paskirdavo jį bendrauti su mokyklos svečiais – tokiais kaip Julie Ray, rinkusia medžiagą knygai „Pažadinti šviesiausius protus: tėviškas žvilgsnis į gabių ir talentingų vaikų ugdymą Teksase“. Viena vietos įmonių leido mokyklai naudotis laisvais savo centrinio kompiuterio ištekliais, tad prie kompiuterio prisijungė jaunojo Bezoso vadovaujama grupelė draugų, pasinaudojusi koridoriuje stovėjusiu raidiniu telegrafo aparatu. Mokinukai savarankiškai išmoko programuoti, o netrukus centriniame kompiuteryje rado paprastutį „Žvaigždžių kelio“ žaidimą, jį žaisdami praleido nesuskaičiuojamą galybę valandų.

Tuo metu Bezoso tėvai jau nerimavo, kad sūnus gali tapti sunkiai pritampančiu gudragalviu. Norėdami užtikrinti platų jo akiratį ir padėti, kaip vėliau sakė Jackie Bezos, „nepaisant trūkumų, susirasti draugų“, jie užrašė Jeffą į įvairius jaunimo sporto būrelius. Bezosas buvo beisbolo komandos metikas, bet kamuoliuką nusitaikydavo taip neprognozuojamai, kad motina prie tvoros pririšo čiužinį ir paprašė treniruotis savarankiškai. Jis nenoriai žaidė amerikietiškąjį futbolą – svoris vos viršijo lygos leistiną normą, bet trenerio netrukus buvo paskirtas gynybos kapitonu, nes įsimindavo žaidimo derinius ir kiekvieno komandos nario pozicijas aikštėje. „Buvau kategoriškai nusistatęs prieš futbolą, – prisimena jis. – Neturėjau noro žaisti tokio žaidimo, kurio metu kas nors parversdavo mane ant žemės.“ Vis dėlto būtent sportas atskleidė aršų Bezoso potraukį varžytis: jo komandai „Jets“ pralaimėjus rungtynes dėl lygos taurės, jaunuolis pravirko.

Naujiena: knygą lietuviškai pristato BALTO leidybos namai, išvertė Vaida Jėčienė/ Leidyklos nuotr.

Treniruotės nenuslopino jaunojo Jeffo entuziazmo užsiimti moksliukams įprastesne veikla. Be „Žvaigždžių kelio“ Bezosų namuose Hjustone negalėjai žengti nė žingsnio, o po pamokų vaikai žiūrėdavo kartojamas serijas. „Visi buvome „Žvaigždžių kelio“ gerbėjai. Jeffas buvo taip sužavėtas, kad ilgainiui net ėmė cituoti veikėjų tekstą“, – pasakoja Jackie Bezos. Serialas tik dar labiau sustiprino žavėjimąsi kosmoso tyrimais, kilusį, kai penkiametis per nespalvotą šeimos televizorių stebėjo „Apollo 11“ nusileidimą Mėnulyje. Aistrą kurstė ir senelis, prieš 20 metų dirbęs kariuomenės mokslo tyrimų ir plėtros skyriuje, dar vadintame Pažangių tyrimų projektų agentūra („Advanced Research Projects Agency“, ARPA; dabar – DARPA), ir anūkui pasakojęs apie raketas, reaktyvinius sviedinius ir būsimus kelionių po kosmosą stebuklus.

1968 m. 53-ejų sulaukęs Tėtušis Gise'as dėl biurokratinių rietenų su vadovais Vašingtone pasitraukė iš JAV Atominės energetikos komisijos. Išėję į pensiją jiedu su Mattie persikėlė į jos šeimos rančą Kotuloje, Teksase. Jeffas Bezosas nuo ketverių iki šešiolikos kiekvieną vasarą praleisdavo pas senelius, kur visuomet laukė sunkūs ūkio darbai, o artimiausia parduotuvė ar ligoninė buvo už šimto mylių.

Daugeliu atžvilgių Gise'as, Antrojo pasaulinio karo metais dirbęs JAV karinio jūrų laivyno kapitonu leitenantu, buvo Bezoso mentorius. Jis anūkui įskiepijo pasitikėjimą savimi, apsukrumą, taip pat instinktyviai jaučiamą antipatiją neefektyvumui. „Mažai ko jis neįstengė nuveikti savarankiškai, – apie savo tėvą pasakoja Jackie Bezos. – Jam atrodė, kad kaip reikiant pasikrapščius garaže galima susitvarkyti su bet kuo.“ Bezosas ir Tėtušis Gise'as remontavo vėjo malūnus ir kastravo jaučius, mėgino greideriuoti žvyrkelius ir konstruoti įvairius keistus įtaisus, pavyzdžiui, automatiškai vartus atidarantį mechanizmą arba kraną sunkioms sugedusio buldozerio „D6 Catterpillar“ dalims perkelti.

Retsykiais dėl įpročio viską daryti savarankiškai Tėtušis Gise'as perlenkdavo. Kartą taip nutiko ištikimam paukštiniam šuniui Spaikui susižeidus uodegos galiuką tarp automobilio durelių. Visi netoliese dirbę veterinarai gydė tik jaučius ir kitus stambius galvijus, todėl Gise'as nutarė, kad būtiną amputacijos procedūrą įstengs ir pats atlikti garaže. „Niekada nebūčiau pagalvojęs, kad šuns uodega gali taip kraujuoti“, – vėliau pripažino jis.

Vis dėlto mėgėjiška chirurgija ir fizinis darbas – dar ne viskas: Tėtušis Gise'as įkvėpė anūkui intelektualių paieškų aistrą. Jis berniuką nusivedė į vietinę Kotulos biblioteką, kur per ateinančias vasaras Bezosas prarijo milžinišką vietos gyventojo paaukotą mokslinės fantastikos knygų kolekciją. Jis skaitė tūkstančius įkvėpusius Jules’io Verne’o, Isaaco Asimovo ir Roberto Heinleino kūrinius, svajojo apie tarpžvaigždines keliones ir nusprendė užaugęs tapti astronautu. Tėtušis Gise'as išmokė Bezosą žaisti šaškėmis, o tada dideliu skirtumu nuolat jį nugalėdavo, nė kiek nepaisydamas Jackie meldimo nors kartą leisti laimėti ir mažajam. „Kai bus pasirengęs, nugalės pats“, – aiškino jai tėvas.