- Loreta Mačiulienė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Jonavos rajone, Pabartonyse, archeologai tyrinėja akmens amžiaus gyvenvietę. Tūkstančiai radinių, tikimasi, padės atskleisti, kaip prieš keliolika tūkstančių metų, pasitraukus ledynui, ši vietovė buvo apgyvendinta.
Netoli Jonavos esančiame Tartokų miške užrašas byloja kadaise čia buvus akmens amžiaus gyvenvietę. Šią vietovę dar pernai pradėję kasinėti archeologai atskleidė, kad iš tiesų ji yra kiek toliau nuo pažymėtos vietos – ant Želmenos upelio kranto.
„Akmens amžiuje čia buvo apsistota tikrai ne vieną kartą ir mes tai akivaizdžiai matome iš radinių: jeigu pirmieji gyventojai čia atėjo vėlyvojo paleolito pačioje pabaigoje arba ankstyvajame mezolite, tai po to, po kokių 4–5 tūkst. metų, vėl buvo užėję kiti žmonės“, – pasakoja archeologė Gabrielė Gudaitienė.
Ji sako, kad daugiausiai akmens amžiaus gyvenviečių rasta Pietų ir Vakarų Lietuvoje. Tuose regionuose – daug titnago, todėl žmonės rinkosi teritorijas, kuriose be vargo galėjo pasigaminti reikalingų įrankių. Tuo metu Neries žemupyje titnago nedaug, o ekspedicijoje randamas – itin aukštos kokybės. Tyrinėtoja spėja, kad netoliese tekanti Neris galbūt viliodavo būrius ištroškusių gyvūnų, žmonėms buvo patogu juos medžioti, todėl jie čia ir apsistojo.
„Matome, kad žmonės buvo atsinešę tikrai geros kokybės titnago, čia jį skaldė, todėl darome prielaidą, kad jie čia jį atsinešė iš kažkur piečiau.
Radinių yra tikrai gausu, didžioji jų dalis yra akmens amžiaus titnago skaldymo šiukšlės, nuskilę tuomet, kai buvo gaminami įrankiai“, – sako G. Gudaitienė.
Akmens amžiui būdingų įrankių liekanų rasta gerokai mažiau – jos skaičiuojamos vienetais. Tyrinėtojai aptiko ir kitiems laikotarpiams priskiriamų radinių.
Rasti kirveliai ir keramika liudija čia buvus žmonių prieš 2 tūkst. metų iki Kristaus, aptikta iš geležies amžiaus likusių puodų šukių, taip pat viduramžių keramikos ir geležies šlako. Pabartonių istorija baigiasi XX amžiuje, atkasta daugybė šiam periodui būdingų radinių: kulkų, gilzių ir kitų Antrojo pasaulinio karo liekanų.
„Niekada nežinai, ką rasi. Visada smagu prisidėti prie mokslinių tyrimų. Tai nėra komercinė archeologija, kuri man nėra priimtina“, – teigia ekspedicijos dalyvė Alina Mikolėnaitė.
Neries žemupyje būta ir daugiau akmens amžiaus gyvenviečių. XX amžiaus viduryje aptiktos Drąseikių, Skarulių, Eigulių didžiulės gyvenvietės buvo sunaikintos tiesiant kelius, kasant smėlį karjeruose. Iki šių dienų išliko tik paviršinių radinių kolekcijos.
Daugiau laidos reportaže.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Rangovo konkursas Kauno centriniam paštui – kitąmet
Kauno centrinio pašto pastate veiksiantis Nacionalinis architektūros institutas (NAI) rangovo pastato rekonstrukcijai ketina ieškoti kitų metų antrąjį ketvirtį, o darbus tikisi pradėti rudenį. ...
-
Ukrainos fronto fotografas, vaikystę leidęs ir Kaune: svajoju apie karo pabaigą
„Ne aš pasirinkau fotografiją, o fotografija pasirinko mane“, – sakė dokumentinės fotografijos meistras iš Ukrainos Oleksandras Hliadelovas, kurio dalis vaikystės prabėgo Kaune. ...
-
„Vienatybė“: A. Ruseckaitės kelionė O. Puidienės pėdsakais2
Yra istorijų, kurios lieka dulkėti literatūros užmarštyje. Yra kadaise kultūrą ir Tėvynę puoselėjusių asmenybių, kurios su laiku nugrimzta užmarštin. Viena tokių – Ona Pleirytė-Puidienė-Vaidilutė, tarpukario rašytoja,...
-
S. Šakinytė: visų pirma aš – aktorė
Klaipėdos savivaldybės Imanuelio Kanto viešosios bibliotekos „Kauno atžalyno“ padalinyje vyko renginių ciklo „AŠ ir mano kitas AŠ“ susitikimas su aktore, gyvūnų prieglaudos „Linksmosios pėdutės“ ...
-
Broliai ir seserys iš gamtos
Nuostaba – atrodo, būtent toks kūrybos tikslas lydi daugelį menininkų. Šiuolaikinė dailė siekia šokiruoti žiūrovą ar sukelti netikėtumo įspūdį. Daugelis mano, kad šis momentas garantuoja sėkmę, žiūrovų gausą. Vis d...
-
Baisiausia menininkui – nepažinti negyvo kūrinio
Ankstyvoje vaikystėje popietė kelia asociacijų su nemėgstamu miego ritualu, vėliau virsta auksine laisvės valanda – akimirkomis tarp kitų žmonių valdomų dienos tarpsnių: pamokų ir vakarojimo namuose. Fotografijų ciklą „Po pietų&ldquo...
-
Literatūros vaidmuo krizės metu – kokią galią turi rašytojai?6
Įvairių krizių purtomoje Europoje ne vienus metus stebimas visuomenės susiskaldymas ir radikalių jėgų kilimas. Kokia rašytojų ir poetų įtaka susiklosčius šiai situacijai? Ar jie gali suteikti žodį nutildytiems balsams ir inicijuoti p...
-
Lietuvos paštas išleidžia kalėdinius ženklus su šiaudiniais sodais1
Lietuvos paštas penktadienį išleidžia šventinius pašto ženklus. ...
-
Tarp Kultūros ministerijos premijų laureatų – režisierė Y. Ross, prodiuserė U. Kim
Sapiegų rūmuose Vilniuje ketvirtadienio vakarą apdovanoti šių metų Kultūros ministerijos premijų laureatai, tarp jų – teatro režisierė Yana Ross, kino prodiuserė Uljana Kim ir buvęs ambasadorius Prancūzijoje Nerijus Aleksiejūnas. ...
-
Ypatingą koncertą parengęs E. Montvidas: bus ir fejerverkinių akimirkų
Vienas žymiausių šių laikų Lietuvos tenorų Edgaras Montvidas drauge su maestro Gintaro Rinkevičiaus diriguojamu Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru ir choru „Dagilėlis“ surengs įspūdingą solinį koncertą. Gruodžio 14 d. &bdq...