- LNK inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Ar galite įsivaizduoti kuo kvepėjo Napoleonas ar grožio ikona Kleopatra? O kuo kvepinosi Barbora Radvilaitė? Visa tai galite patirti patys. Lietuvoje pirmą kartą eksponuojama didžiausia kvepalų kolekcija. Istorinių asmenybių kvepalai kurti Lietuvoje, tačiau ingredientai atkeliavo iš viso pasaulio, o kvapai atkurti atliekant istorinius tyrimus.
Šafranas, kardamonas, rožės, vanilė, kedro aromatai – tai pagrindiniai kvapai, kuriuos naudojo gaminant kvepalus nuo Kleopatros iki Napoleono Bonaparto laikų.
Teigiama, kad pirmasis Prancūzijos imperatorius labiausiai mėgo rozmarinų aromatą.
„Napoleono kvepaluose yra rozmarinas, nes jis labai mylėjo Korsiką, gimtąją salą, norėjo, kad kvepaluose tai jaustųsi. Vienas iš pagrindinių ingredientų – citrina. Buvo ir apelsinmedžio žiedų, ir medienos“, – pasakojo parfumerė Jolanta Cinaitienė.
Napoleonas taip mėgo kvepalus, kad jais ne tik kvepindavosi.
„Gėrė. Manoma, kad jis išgerdavo 50 kvepalų buteliukų per mėnesį“, – teigė J. Cinaitienė.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Kuo kvepinosi istorinės asmenybės galima pajusti išskirtinėje parodoje Lietuvos švietimo muziejuje, kur eksponuojami pagal mokslinius šaltinius atkurti tikrieji imperatorių, faraonų ir kitų asmenybių kvepalai.
„Kiekvienų kvepalų ingredientus, būdingus tam laikotarpiui ir tai gyvenamai vietai, pavyko atrasti istoriniuose šaltiniuose“, – sakė J. Cinaitienė.
Parfumerė kai kuriuos ingredientus parsivežė iš viso pasaulio, o kvepalus gamino Vilniuje. Esą labiausiai nustebino Liudviko XIV kvapas.
„Tuo laikotarpiu ir buvo labiausiai naudojama ambra, kuri turėjo dezodoruoti, permušti natūralius kūno kvapus“, – pasakojo J. Cinaitienė.
Kleopatra buvo ne tik išskirtinė moteris, bet turėjo ir išskirtinį kvapą. Nors labiausiai mėgo rožes, tačiau kvepalų pagrindinės natos gerokai stipresnės.
„Kleopatra buvo laikoma grožio etalonu. Išskirtinis buvo ir jos kvapas. Pagrindinis igredientas kvepaluose buvo cinamonas. Kvepalus taip pat sudarė kardamonas ir mira“, – kalbėjo J. Cinaitienė.
Stiprius kvepalus mėgo ir Lietuvos didikės, pavyzdžiui, Barbora Radvilaitė.
„Pagrinde buvo naudojami prieskoniniai kvapai: gvazdikėliai, kardamonas, muskatas“, – sakė J. Cinaitienė.
Baroko laiku žmonės nesiprausdavo. Arba prausdavosi tik kartą per metus, gydytojui prirašius. Įsivaizduokite, kokio stiprumo turėjo būti kvepalai, nes jie turėjo dezodoruoti kūno kvapus.
Stiprių kvapų reikėdavo ne dėl išrankumo.
„Baroko laiku žmonės nesiprausdavo. Arba prausdavosi tik kartą per metus, gydytojui prirašius. Įsivaizduokite, kokio stiprumo turėjo būti kvepalai, nes jie turėjo dezodoruoti kūno kvapus“ – aiškino J. Cinaitienė.
Didikai niekada nepurkšdavo kvepalų ant kūno.
„Buvo kvepinami drabužiai, kurie turėjo stipriai kvepėti arba buvo naudojami pomanderiai, papuošalai į kuriuos įsidėdavo kvapnūs prieskoniai“, – pasakojo J. Cinaitienė.
Muziejus sako, kad teko ne tik patirti kvapų kelionę per epochas, bet ir sužinoti, kaip ingredientai būdavo išgaunami. Kai kuriuos kvapus šiais laikais sunku suprasti.
„Kašaloto skrandžio turinio ir iš jo išgaunamos medžiagos, ambros, kuri yra viena brangiausių parfumerijos sudedamųjų dalių“, – kalbėjo Lietuvos švietimo muziejaus Kultūrinės veiklos skyriaus vedėja Loreta Kurmienė.
Pasak muziejaus, nors ši paroda tokia, kur kiekvienas gali pats pajusti kvapą paspaudęs buteliuką, lankytojams įdomiau tai kas autentiška, o ne interaktyvu.
„Grįžtama nuo perkrautų technologijomis ekspozicijų prie tikrų, autentiškų eksponatų, tikrų replikų“ – teigė Lietuvos švietimo muziejaus direktorės pavaduotoja Indrė Bočkutė.
Parodoje taip pat atkurti persų kilmės gydytojo Avicenos, Austrijos imperatorienės ir Vengrijos karalienės Elžbietos, Mogolų imperatorienės, Liudviko XIV, Marijos Antuanetės naudoti kvapai ar kvepalai.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Į gyvenimą žiūrėti kaip į dovaną
Kiekvieno menininko kelias yra unikalus, o kelionės pradžia dažnai tampa pagrindu, ant kurio statoma visa kūryba. Monikos Jagusinskytės kuriamas meninis pasaulis - tai subtili sintezė tarp tekstilės, kūno ir vaizdo, pasakojimas apie moterišką p...
-
Ant mirties slenksčio balansavęs Valentinas Masalskis: atsitiktinumų gyvenime nėra6
Panevėžyje žinomas Lietuvos aktorius ir režisierius Valentinas Masalskis, statydamas spektaklį Juozo Miltinio dramos teatre, netikėtai atsidūrė realaus ligonio vaidmenyje. Menininkas sutiko viešai pasidalinti istorija apie užslėptą sveikatos ...
-
99 proc. erdvės, 1 proc. šokio lygu 100 proc. tikroviškumo
Neseniai susimąsčiau: kur ir kaip baigiasi mūsų galaktika? Kas slypi už jos ribų? Ar už visatos ribų tęsiasi tiesiog beribė tuštuma, kurioje net aidas nuskęstų nepasiekiamoje tyloje? Apie tokius dalykus galvojau dar vaikystėje – dar...
-
Valstybės kontrolierius: sudėtinga užtikrinti UNESCO vertybių priežiūrą
Atlikus auditą paaiškėjo, kad Lietuvoje nesilaikoma kai kurių tarptautinių reikalavimų, siekiant apsaugoti UNESCO vertybes. Valstybės kontrolieriaus teigimu, komunikacijos trūkumas, neatliekamas poveikio paveldui vertinimas bei tikslių duomen...
-
2025-ieji – Čiurlionio, Baroko literatūros ir Lietuvos aviacijos kūrėjų metai
Siekiant pažymėti Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-ąsias gimimo metines, Seimas 2025-uosius metus yra paskelbęs šio kompozitoriaus, dailininko metais. Šios sukakties proga taip pat priimtas sprendimas nuo ateinančių metų pradžios Vi...
-
Sausį planuojama skelbti naują konkursą į Kalbos inspekcijos vadovo pareigas
Sausį planuojama skelbti naują konkursą Valstybinės kalbos inspekcijos vadovo pareigoms eiti. ...
-
Obelynės sodyboje Kūčių vakarą vyks eglutės įžiebimo šventė ir Kalėdų sutiktuvės9
Tado Ivanausko Obelynės sodyboje antradienio vakarą vyks penktus metus iš eilės rengiama eglutės įžiebimo šventė ir Kalėdų sutiktuvės. ...
-
Mirė rašytojas ir vertėjas Četrauskas1
Eidamas 81-uosius pirmadienį mirė Lietuvos rašytojas ir vertėjas Teodoras Četrauskas. ...
-
Ukrainoje apdovanojimas „Už intelektinę drąsą“ įteiktas istorikui, muziejininkui Dolinskui1
Ukrainoje, Lvivo Potockių rūmuose, istorikui, Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės generaliniam direktoriui dr. Vydui Dolinskui įteiktas prestižinis nepriklausomo kultūrologinio žurnalo „Ï“ apdovanojimas &n...
-
Romoje netrukus prasidės šventieji Jubiliejaus metai
Popiežius Pranciškus antradienį oficialiai pradės 2025-uosius Šventuosius metus, atgaivindamas seną bažnytinę tradiciją, skatinančią tikinčiųjų piligrimines keliones į Romą. ...