- Diena Media inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Du šio savaitgalio vakarus – penktadienio ir šeštadienio - baigiama eksponuoti paroda „Pirosmani“ atvira lankytojams iki 21 valandos ir rodoma perpus pigiau.
Penktadienį ir šeštadienį Lietuvos dailės muziejus, baigdamas eksponuoti nacionalinės programos „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ parodą „Pirosmani“, kviečia miestiečius aplankyti Vilniaus paveikslų galerijoje (Didžioji g. 4) ne tik įprastu laiku, bet ir du vakarus (penktadienį ir šeštadienį) iki 21 valandos. Paskutinėmis parodos viešnagės Vilniuje dienomis bilietus bus galima įsigyti perpus pigiau bei nemokamai gauti parodos lankstuką. Nemokamos ekskursijos vyks penktadienį ir šeštadienį – 15 ir 18 val., sekmadienį – 15 val.
Parodoje Vilniuje penkis mėnesius eksponuojami 35 svarbiausi dailininko kūriniai pristato visą dailininko kūrybą, jau rodytą Vokietijoje, Šveicarijoje Italijoje, Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje, Japonijoje, Ukrainoje, Turkijoje.
Vilniuje rodoma kolekcija pristatoma ir parodos kataloge bei jo CD.
Parodą „Pirosmani“ Vilniaus paveikslų galerijoje jau aplankė per 30 tūkstančių lankytojų. Paroda veiks iki šio sekmadienio 17 valandos.
Lietuvos visuomenei Niko Pirosmanašvili (Pirosmani) tapo visuotinai žinomas nuo 1981 m., kai Jaunimo teatre Eimuntas Nekrošius pastatė spektaklį „Pirosmani, Pirosmani“.
N. Pirosmani kūriniai yra viena iš svarbiausių ir reikšmingiausių Gruzijos kultūrinio paveldo vertybių. Pasaulinį pripažinimą pelnęs dailininkas N. Pirosmani (1862-1918) buvo apdovanotas unikaliu pasaulio matymu, jo vientisumo ir sintezės suvokimu. Jo darbuose atskleidžiama žmonių, gyvūnų ir daiktų įvairovė. Šiam menininkui gyvenimas ir menas, menas ir žmogus yra neatsiejamos sąvokos.
Pirosmani vardas jau seniai yra žinomas visame pasaulyje. Nuolat augantis susidomėjimas šiuo savamoksliu menininku parodo nenykstančią Pirosmani kūrybos vertę.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Populiariausias pasaulyje Luvro muziejus atsidūrė apgailėtinoje padėtyje
Luvro direktorė perspėjo Prancūzijos vyriausybę, kad vienas garsiausių pasaulyje muziejų Paryžiuje yra perpildytas, pralaidus vandeniui, maitinimas ir tualetai neatitinka kokybės standartų. ...
-
Tautiečiai atranda Pažaislį: užsieniečius keičia lietuviai
Po pandemijos, kai viskas užsidarė ir tautiečiai ėmė keliauti po Lietuvą, išpopuliarėjo Pažaislis. Pasak gidės Liudos Vitkienės, ši tendencija nenuslopsta. ...
-
Simonas Kairys: Birutis nusprendė būti gudrutis
Buvęs kultūros ministras Simonas Kairys nesutinka su naujojo ministerijos vadovo Šarūno Biručio kritika neva jis yra iš dalies kaltas dėl „Keistuolių teatrui“ gresiančių finansinių nesklandumų už prieš keletą metų ...
-
Radiniai Arkikatedros požemiuose: atradimo džiaugsmą temdo intrigos
Neįtikėtina istorija dėl karališkų insignijų atradimo Arkikatedros požemiuose dar nesibaigė. Kultūros ministras Šarūnas Birutis pasikvietė arkivyskupijos atstovus pasiaiškinti, kodėl jie slaptavietę atvėrė be Kultūros paveld...
-
„Keistuolių teatrui“ gresia bankrotas
Kultūros ministras Šarūnas Birutis teigia, kad „Keistuolių teatrui“ gresia finansiniai nuostoliai dėl prieš keletą metų vykdytos teatro rekonstrukcijos. Pasak jo, dėl laiku neapmokėtų sąskaitų ir neapsidraudusio rangovo, Ce...
-
Rašyti dviese – smagiau
Rašytojos Aistės Šopienės-Šopos ir jos sūnaus Leonardo knyga: su paauglišku maištu, netekties jausmu ir svarbia žinute visuomenei – žmogui reikia žmogaus. ...
-
Pamatyti miesto kasdienybės triukšmą
Nacionalinio Kauno dramos teatro Didžiosios scenos fojė veikia jaunosios kartos tapytojos Lauros Slavinskaitės paroda „Mano (?) melodijos“. ...
-
Šimtmečius atlaikę radiniai – Kauno rajono istorija
Raudondvario pilyje įsikūrusiame Kauno rajono muziejuje rengiamasi parodai „Šimtmečius menantys Radikių archeologiniai radiniai“. Tai jau antroji iš aštuonių planuojamų Pakaunės krašto archeologijos radinių, kuri...
-
Bažnyčios ankstyvuoju tarpukariu: vizijos ir realybė
Kaip katalikų maldos namų stygiaus klausimas spręstas tarpukario Kaune? Kokių meninių idėjų turėjo ir kaip jas realizavo bažnyčių architektai ir inžinieriai? Atsakymų į šiuos klausimus paieškų rezultatais sakralinio meno paveldo ty...
-
Meninė veikla: saviraiškai ar pragyvenimui?
20 proc. šalies meno kūrėjų gali išgyventi vien iš meninės veiklos – tokius duomenis atskleidė prieš trejus metus pristatytas plačios apimties Menininkų socialinės ir kūrybinės būklės vertinimas. Išanalizavu...