- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Šalies vadovai reiškia užuojautas sekmadienį mirus knygų iliustratorei, grafikei ir pedagogei Birutei Žilytei-Steponavičienei.
Anot prezidento Gitano Nausėdos, dailininkė kalbėjo „aktualia, iš lietuviškosios gelmės kylančia menine kalba“.
„Žmogus, savyje talpinęs epochinę pasaulio pažinimo dovaną, dosniai ja dalinosi tiek su savo kūrybos gerbėjais, tiek su M. K. Čiurlionio menų mokyklos mokiniais. Nuo stebuklingo pasakų pasaulio, iki ryškios raudonos mūsų istorijos puslapiuose – esame ir būsime menininkės vaizdinių gylio ir jėgos liudininkai“, – rašoma šalies vadovo užuojautoje.
Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen teigimu, grafikės kūryba, pedagoginė ir edukacinė veikla rašė ryškius Lietuvos dailės istorijos puslapius.
„Talentingą menininkę, žinomą Birutės Žilytės vardu, primins gausus kūrybinis palikimas – spalvingos iliustruotos knygos, grafikos ir tapybos darbai Lietuvos muziejuose bei privačiose kolekcijose. Dėl šios netekties nuoširdžiai užjaučiu kūrėjos šeimą, artimuosius, mokinius ir meno bendruomenę“, – sako ji.
Premjerė Ingrida Šimonytė pastebi, jog knygų iliustratorės darbai išsiskiria tiek unikaliu autoriniu stiliumi, tiek gerai atpažįstamais, savitai įprasmintais lietuviškosios kultūros motyvais.
„Savo žiniomis, talentu ir šviesiu žvilgsniu į pasaulį B. Žilytė-Steponavičienė ilgus metus dalijosi su M. K. Čiurlionio meno mokyklos bendruomene, prisidėdama prie jaunųjų menininkų kartų ugdymo“, – sakoma jos užuojautoje.
Pasak kultūros ministro Simono Kairio, dailininkė kūryboje „derindama lietuvių folkloro tradicijas su modernizmo principais, sukūrė savitą iliustracijų stilių, kuris ne tik praturtino vaikų literatūros pasaulį, puošė viešąsias erdves, bet ir paliko ryškų pėdsaką Lietuvos dailės istorijoje“.
„Netekome iškilios menininkės, pasišventusios pedagogės, tačiau jos kūrybinis palikimas išliks nemarus, mums, mūsų vaikams ir ateities kartoms žadindamas vaizduotę, skatindamas kūrybiškumą“, – užuojautoje sako S. Kairys.
B. Žilytė-Steponavičienė mirė eidama 95-uosius metus.
Lietuviškojo modernizmo atstovė gimė 1930 metų birželio 2-ąją Nainiškiuose, Panevėžio rajone. 1956 metais ji baigė Valstybinį dailės institutą (dabar – Vilniaus dailės akademija), 1963–1987 metais dėstė M. K. Čiurlionio menų mokykloje.
Nuo 1956-ųjų menininkė aktyviai dalyvavo parodose Lietuvoje ir užsienyje, įskaitant Estiją, tuometinę Čekoslovakiją, Lenkiją, Vokietiją, Rusiją, Prancūziją, Austriją ir Italiją.
B. Žilytė-Steponavičienė buvo lietuviškojo modernizmo atstovė, žinoma dėl ryškių spalvų ir folklorinių motyvų savo kūryboje. Ji iliustravo daugybę vaikų knygų, tarp jų Kosto Kubilinsko „Stovi pasakų namelis“ ir Salomėjos Nėries „Eglė žalčių karalienė“.
Per savo karjerą iliustratorė pelnė daugybę apdovanojimų, įskaitant 1997 metais gautą Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžių ir 2015 metais gautą Lietuvos nacionalinę kultūros ir meno premiją.
2020-aisiais jai suteiktas Vilniaus dailės akademijos garbės profesorės vardas.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Užgęso rašytojas ir skulptorius J. Šikšnelis
Klaipėdą pasiekė liūdna žinia apie netikėtą rašytojo, skulptoriaus ir buvusio Klaipėdos I. Simonaitytės bibliotekos vadovo Juozo Šikšnelio mirtį. Gruodžio pradžioje jis planavo pristatyti klaipėdiečiams savo naujausią roman...
-
Lietuvos radijo 100-mečiui – speciali programa1
Seimui dar 2021-ųjų pavasarį paskelbus 2026-uosius Lietuvos radijo metais, Kultūros ministerija parengė minėjimo programą ir siūlo ją tvirtinti Vyriausybei. Taip būtų paminėtas Lietuvos radijo šimtmetis. ...
-
Minint M. K. Sarbievijaus ir Baroko literatūros metus, siūloma rengti ekskursijas, parodas
Kitąmet minint poeto, pamokslininko Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus ir Baroko literatūros metus, vyks ekskursijos, koncertai ir parodos. ...
-
Mokslininkai įminė 80 metų senumo mįslę: nustatė senojo Nidos švyturio vietą
Baigiantis Švyturių metams Neringoje ir Klaipėdoje bei minint senojo Nidos švyturio įžiebimo 150 metų sukaktį, Vilniaus Gedimino technikos universiteto („Vilnius tech“) mokslininkai nustatė tikslią senojo švyturio viet...
-
Knygos S. Paltanavičių atvedė į Kauną
Tado Ivanausko zoologijos muziejuje gamtininko Selemono Paltanavičiaus knygų kelias – nuo pirmosios, rašytos septintoje klasėje su klaida varde, iki šimtosios „Su gamta kišenėje“. ...
-
Eglučių kiemelio konkurse – 45 dalyviai
Į gruodį vyksiantį Kalėdų eglučių kiemelio konkursą užsiregistravo net 45 klaipėdiečių organizacijos. Lapkričio 20-oji buvo paskutinė registracijos diena, tačiau dar devynių dalyvių sulaukta kitą dieną, terminui jau oficialiai pasibaigus. ...
-
Jaunieji muzikos lyderiai išpildys svajonę groti su orkestru2
„Užlipusi ant scenos pasimėgausiu akimirka, kurios taip ilgai laukiau“, – sako keturiolikmetė pianistė Kotryna Janavičiūtė. Su kitais aštuoniais jaunaisiais muzikantais ji pasirodys Kauno valstybinės filharmonijos scenoje. Kart...
-
Į amžinojo poilsio vietą išlydimas A. Kulikauskas1
Penktadienį amžinojo poilsio išlydėtas muzikantas ir kompozitorius Andrius Kulikauskas. ...
-
V. Kernagio sūnus apie A. Kulikauską: jam visada galėjai paskambinti, jis turėdavo atsakymus2
Lapkričio 17-ąją maestro Andriui Kulikauskui scenos uždanga nusileido paskutinį kartą. Kompozitorius užgeso po sunkios ligos. ...
-
Susirinkti tapatybę iš gyvenimo skeveldrų
„Nuo rytojaus pasikeisiu, būtinai pasikeisiu“, – sako Herojus (akt. Dainius Svobonas). Panašiai suformuluota frazė girdėta daugybę kartų, manau, daugelio ir pačių pasakyta, įvairiausiomis gyvenimo aplinkybėmis, siekiant nustat...