- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Praėjusį savaitgalį Belgijoje, Antverpene, skambėjo M. K. Čiurlionio simfoninės poemos „Miške“ ir „Jūra“.
Šeštadienį daugiafunkciniame meno centre „Blikfabriek“ vyko du programos „Piazzolla Čiurlionis“ koncertai, kurių metu „Saint-Niklaas“ Akademijos simfoninis orkestras, diriguojamas Pieterio Matthynssenso, atliko M. K. Čiurlionio simfoninę poemą „Miške“ pagal naująją redakciją, kurią 2021 metais baigė rengti graikų kilmės kompozitorius ir muzikologas Charalampos Efthymiou. Naujoje akademinėje redakcijoje atsisakyta visų vėlesniais laikas atsiradusių dirigentų ir kompozitorių papildymų, komentarų ir priedų – palikta tik tai, ką natose užrašė pats M. K. Čiurlionis. Dirigentas P. Matthynssensas, pristatydamas koncerto programą, M. K. Čiurlionio „Miške“ apibūdino kaip šešėlinių tembrų žaismą, kuriame įtaigūs miško motyvai juntami viso pasivaikščiojimo metu. Naujoji, tikrąsias kompozitoriaus M. K. Čiurlionio intencijas atitinkanti kūrinio „Miške“ partitūra, klausytoją grąžina į 1900-uosius be laikrodžių, į itin apleistą Lietuvos mišką su visomis jame gyvavusiomis mistinėmis, simbolistinėmis būtybėmis.
Programoje greta M. K. Čiurlionio simfoninės poemos skambėjo kompozitoriaus Charalampos Efthymiou simfoninio kūrinio „Miške“ („In the Forest“), įkvėpto M. K. Čiurlionio muzikos ir dailės, pasaulinė premjera, Argentinos kompozitoriaus, bandonijos virtuozo Astoro Piazzollos kūrinys „Bandoneon Concerto ‘Aconcagua’“ (1979) bei šiuolaikinio meksikiečių kompozitoriaus Arturo Márquezo šokių siuita „Danzon 2“ (1994). Programą, publikos sutiktą gausiomis ovacijomis, abu kartus papildė vienas garsiausių Astoro Piazzollos tango bandonijai ir orkestrui „Adios Nonino“. Koncertus vedė gerai Lietuvos kultūrą ir meną pažįstantis bei knygos „Lietuva. Kelionė į nepažinta“ autorius, charizmatiškasis Flandrijos žurnalistas Kurtas Van Eeghemas, kurio naujai parašyta knyga apie Mikalojų Konstantiną Čiurlionį bus pristatyta Belgijoje šių metų rugsėjo mėnesį.
Koncertų buvusio skardinių fabriko „Brikfabriek“ erdvėse, kuriose kas dieną vyksta įvairialypiai kūrybiniai procesai, įtraukiantys menininkus ir bendruomenės narius, klausytojai galėjo aplankyti ir M. K. Čiurlionio tapybos darbų reprodukcijų parodą. Netikėtose menininkų ateljė erdvėse naujų prasmių ir atspalvių įgavusius paveikslus pamatyti padėjo parodų kuratorė Milda Pleitaitė, o Čiurlionio provaikaitis Rokas Zubovas išsamiai pristatė savo garsiojo prosenelio kūrybą.
Gegužės pirmąją „Sorghvliedt“ rūmų salėje fortepijoninis Sonatos Deveikytės-Zubovienės ir Roko Zubovo duetas, šiemet švenčiantis 25-ąjį koncertų sezoną, pristatė savo koncertinę programą „Skambančios spalvų jūros. Čiurlionis ir Debussy“. Programoje atliekamos dviejų 1903 metais pradėtų kurti simfoninių kūrinių transkripcijos fortepijonui keturioms rankoms. Debussy „Trys eskizai simfoniniam orkestrui „Jūra“ nuo pat savo gyvavimo pradžios tapo kertiniu dvidešimtojo amžiaus pradžios simfoniniu kūriniu, kai tuo tarpu Čiurlionio simfoninė poema „Jūra“ pirmą kartą buvo atlikta tik 1936 metais Kaune ir neturėjo platesnio tarptautinio atgarsio. Sonatos ir Roko Zubovų dueto programoje šie du dvidešimtojo amžiaus pradžios šedevrai pirmą kartą atliekami greta, tarsi sulyginant impresionisto ir simbolisto požiūrius į jūros stichiją bei sugrąžinant didingąjį Čiurlionio opusą į pasaulinį muzikos kontekstą.
Koncertų organizatorius ir atlikėjus sveikino Lietuvos Respublikos ambasadorė Belgijoje Rita Kazragienė, žurnalistas Kurtas Van Eeghemas, kultūros atašė Europos Sąjungoje Vida Gražienė, dirigentas Pieteris Matthynssensas, kompozitoriaus ir muzikologas Charalampos Efthymiou bei kiti.
Savaitgalio metu M. K. Čiurlionio muzikiniu ir tapybiniu palikimu mėgavosi daugiau nei tūkstantis vietos gyventojų. Ateityje planuojama pasidalinti koncertų vaizdo ir garso įrašais. Sėkmingai įvykęs M. K. Čiurlionio pristatymas Antverpene – tai dar vienas puikus žingsnis kūrėjo 150-mečio jubiliejaus link, padėjęs sužadinti pasaulio smalsumą ir susidomėjimą M. K. Čiurlionio kūryba.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Tautiečiai atranda Pažaislį: užsieniečius keičia lietuviai
Po pandemijos, kai viskas užsidarė ir tautiečiai ėmė keliauti po Lietuvą, išpopuliarėjo Pažaislis. Pasak gidės Liudos Vitkienės, ši tendencija nenuslopsta. ...
-
Simonas Kairys: Birutis nusprendė būti gudrutis
Buvęs kultūros ministras Simonas Kairys nesutinka su naujojo ministerijos vadovo Šarūno Biručio kritika neva jis yra iš dalies kaltas dėl „Keistuolių teatrui“ gresiančių finansinių nesklandumų už prieš keletą metų ...
-
Radiniai Arkikatedros požemiuose: atradimo džiaugsmą temdo intrigos
Neįtikėtina istorija dėl karališkų insignijų atradimo Arkikatedros požemiuose dar nesibaigė. Kultūros ministras Šarūnas Birutis pasikvietė arkivyskupijos atstovus pasiaiškinti, kodėl jie slaptavietę atvėrė be Kultūros paveld...
-
„Keistuolių teatrui“ gresia bankrotas
Kultūros ministras Šarūnas Birutis teigia, kad „Keistuolių teatrui“ gresia finansiniai nuostoliai dėl prieš keletą metų vykdytos teatro rekonstrukcijos. Pasak jo, dėl laiku neapmokėtų sąskaitų ir neapsidraudusio rangovo, Ce...
-
Pamatyti miesto kasdienybės triukšmą
Nacionalinio Kauno dramos teatro Didžiosios scenos fojė veikia jaunosios kartos tapytojos Lauros Slavinskaitės paroda „Mano (?) melodijos“. ...
-
Bažnyčios ankstyvuoju tarpukariu: vizijos ir realybė
Kaip katalikų maldos namų stygiaus klausimas spręstas tarpukario Kaune? Kokių meninių idėjų turėjo ir kaip jas realizavo bažnyčių architektai ir inžinieriai? Atsakymų į šiuos klausimus paieškų rezultatais sakralinio meno paveldo ty...
-
Meninė veikla: saviraiškai ar pragyvenimui?
20 proc. šalies meno kūrėjų gali išgyventi vien iš meninės veiklos – tokius duomenis atskleidė prieš trejus metus pristatytas plačios apimties Menininkų socialinės ir kūrybinės būklės vertinimas. Išanalizavu...
-
Išskirtinių šokių mokytoja save atrado Mažeikiuose: čia paprastesni žmonės
Atrodo, visi keliai veda į Mažeikių muziejų. Taip juokauja laidos „Toliau nuo miesto“ vedėjas Nedas Stankevičius. Miesto muziejuje jis susipažino su Vytautu ir Raimonda Ramanauskais, kuriems Mažeikiai ne vien meilės, bet ir kultūros miest...
-
Emociniai kraštovaizdžiai: dailininkės Lauros Aitmanės paveikslų analizė
Nors žmogui svarbi estetinė patirtis, kurią dažnai suteikia gamta, tačiau neretai į ją (gamtos pagrindu iškylančią estetinę patirtį) atkreipiame dėmesį tik tada, kai mums grožį aktualizuoja meno kūriniai. Tad kartais per meno kūrinį pa...
-
Teismas: skundas dėl sprendimo Vilniuje pašalinti Nėries paminklą atmestas nepagrįstai
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) trečiadienį nusprendė, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmėtė skundą dėl Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) sprendimo Vilniuje pašalinti Salom...