Kaip skelbia Lietuvos nacionalinis muziejus, autentiškas pasakojimas „Atsiminimai“ lietuviškai bus išleistas pirmą kartą. Tai – pataisyta ir papildyta anksčiau išleistos knygos lenkų kalba versija.

„Atsiminimus“ į lietuvių kalbą išvertė istorikė Tamara Bairašauskaitė, o knygos leidimą parėmė Vasario 16-osios fondas.

„A. Sierakauskienės atsiminimai nėra nei perdėm emocingi, nei perkrauti kasdienybės aprašymais. Jų herojai – nepaliaujami kovotojai už laisvę ir nepriklausomybę – Apolonijos broliai Aleksandras, Pranciškus, Konstantinas ir Titas Dalevskiai bei vyras Zigmantas Sierakauskas. Pati Apolonija, jos motina ir seserys minimos tiek, kiek yra prisidėjusios prie jų veiklos, dėl ko visos Dalevskių šeimos moterys patyrė tremtinio dalią“, – rašoma muziejaus pranešime.

Sukilimo vado žmona pasakojime daug dėmesio skiria herojų gyvenimo aprašymui, jų politinei veiklai bei pačiam sukilimui, taip pat atskleidžiamos detalės apie herojų privatų gyvenimą, pasakojimas stiprinamas brolių ir vyro laiškais.

„Visgi „Atsiminimai“ nėra vientisas ir nuoseklus pasakojimas. Jame esama neišvengiamų pasikartojimų, nes vaizduojamų herojų likimai persipynė, tekstas rašytas atskirais skyriais ir atskiromis biografijomis. Tačiau autorė rašė kaskart kiek kitaip. Todėl knygoje pateikiamas visas originalaus rankraščio tekstas be trumpinimų ir pakeitimų“, – teigiama pranešime.

Jame teigiama, kad rengiant leidinį nemažai istorinių įvykių komentarų ir biogramų pakoreguota atsižvelgiant į naujausius 1863–1864 metų sukilimo tyrimus.

Iki sukilėlių palaikų perlaidojimo lapkričio 22 dieną Lietuvos nacionalinis muziejus taip pat ketina pristatyti naujausią archeologų, istorikų ir antropologų parengtą kolektyvinę monografiją „1863–1864 m. sukilėlių kelias į mirtį ir atgimimą“ bei atidaryti parodą „Pažadinti“, kuria bus supažindinta su sukilėlių asmenybėmis ir jų atradimo Gedimino kalne istorija.

Vilniuje, Lukiškių aikštėje, 1863–1864 metais mirties bausmė pakariant arba sušaudant buvo įvykdyta 21 sukilimo dalyviui.

Po egzekucijų palaikai nebuvo atiduoti artimiesiems palaidoti, o slapta užkasti tuomet visuomenei neprieinamoje vietoje – 1831 metais caro įsakymu ant Gedimino kalno įrengtos tvirtovės teritorijoje.

Archeologams Gedimino kalne pavyko atrasti 20 sukilėlių palaikų iš 21. Sukilėlių ir jų vadų Z. Sierakausko bei Konstantino Kalinausko palaikus palaidoti Rasų kapinėse nuspręsta prieš metus. Sukilėlių vardai bus užrašyti lietuvių, lenkų ir baltarusių kalbomis.

Archeologams Gedimino kalne nepavyko aptikti pirmosios aukos – kunigo Stanislovo Išoros palaikų, manoma, kad jis galėjo būti palaidotas kitoje vietoje.

1863–1864 metų sukilėliai kovojo prieš Rusijos caro valdžią ir siekė atkurti buvusią Lenkijos ir Lietuvos valstybę.