- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
"Santaka" tęsia pažintį su Lietuvos valstybės kūrėjais, gamtos, technikos, ekonomikos mokslų ir verslo pirmeiviais, šiose veiklos srityse Kaunui labiausiai nusipelniusius žmones, pristatomus Kauno apskrities viešosios bibliotekos Senųjų ir retų leidinių skyriuje veikiančioje parodoje "Šimtmečio herojai".
Steponas Kolupaila (1892–1964) buvo labai visuomeniškas, daug bendraujantis, daug keliaujantis, neužsisklendžiantis akademiniame darbe žmogus. Jo aktyvi kova prieš belgų koncesininkų apetitą dėl elektros kainos Kauno mieste papiginimo pavaizduota gražiame naujamečiame laikraščio "XX amžius" šarže.
Šaržas: Prof. Steponas Kolupaila amžininkų akimis.
Paskelbta "Naujoji Romuva. 1932, vas. 14 (Nr. 7).
***
Povilas Matulionis (1860–1932) moksliniais tyrinėjimais formavo miškininkystės kultūrą, nukreiptą prieš beatodairišką miškų naikinimą ir už gamtos harmonijos civilizuotą išsaugojimą. Jo požiūris į miškininkystę atsiskleidžia šioje ištraukoje: [...] "Lietuvos miškus betvarkant, visas P.M. rūpestis buvo nukreiptas į jų taupymą. Dėliai to, jis atsiliepia šiaip: "Maniau ir manau, kad miškų gausumas ir didumas turėtų Lietuvai suteikti rezervuarą gerovės ir kredito. Nė kiek nepavydėjau ir nepavydžiu agronomams miškų plotus keisti į kvietienas ar rugienas, bet su sąlyga, jeigu šitie pakeitimai pateisina žemės našumą, ką aš ne visuomet matau. Mėgstu progresą, bet ne regresą. Dirvonai, mano supratimu, nėra progreso pažymys." [...] (Prof. dr. h. c. Povilo Matulionio biografijos bruožai / Vladas Tiškus // Žemės ūkio akademijos metraštis. Kaunas, 1932, t. 6, p. 17).
Dokumentas: P.Matulionio paso kortelė.
Saugoma KRVA, f. 66, ap. 1, b. 1709
***
Kazys Pakštas (1893–1960) buvo geriausias pavyzdys, kaip suderinti mokslo tiriamąją ir mokslo populiarinimo veiklą. Visuomenei buvo žinomas ne tiek dėl regioninės geografijos mokslinių tyrinėjimų, kiek dėl gausių kelionių į įvairius pasaulio kraštus ir kaip antrosios lietuvių tėvynės Madagaskare arba Angoloje, Argentinoje idėjos autorius. Nors pati idėja buvo utopiška, ja K.Pakštas skatino domėjimąsi bendrąja, politine ir lyginamąja regionine geografija. Jis niekur nepabėgo nuo savo idėjų ir regioninės geografijos netgi apibūdindamas ateitininkų vaidmenį lietuvių tautai : [...] "Ateitininkų rolę aš jungiu su visa lietuvių tauta. Šių savybių mums reikia visiems. Mažos tautos judrumas turi reikštis ne tik jos valstybės ribose, bet ir plačiau. Lietuvių tautos sąvoka yra platesnė už jos valstybę. Mes visų pirma turim pasireikšti kultūriniu pajėgumu, kuriuo galėtume imponuoti plačiajam pasauliui. Mano vizijos yra, kad Lietuva netolimoj ateity turėtų studentų apie 10000. Tokiu spartumu ruošdami inteligentus, greit jų turėtume, jei taip galima išsireikšti, ir eksportui. Pasklidę inteligentai plačiajam pasauly, galėtų įnešti lietuviškos kultūros turtų į bendrą tautų lobyną ir ten galėtų atstovauti senosios arijų tautos garbingam vardui. Mūsų tautos likimas ir pasireiškimas negalima jungti vien su tuo žemės sklypu, kuris sudaro mūsų valstybę." [...] (Kaip mūsų vadai gyvena: Pasikalbėjimas su Ateitininkų Federacijos Vyriausios Tarybos nariu Prof. Dr. K.Pakštu / Vl. Viliamas // Ateitis. 1930, vas.–kov. (Nr. 2/3), p. 111).
Nuotaika: prof. K.Pakšto šaržas, pieštas B.Jermolajevo.
Skelbta "Studentų dienos", 1938, spal. 15 (Nr. 12), p. 5.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Išrinktos penkios 2025-ųjų mažosios kultūros sostinės, tarp jų – Švėkšna, Dreverna1
Išrinktos penkios kitų metų Lietuvos mažosios kultūros sostinės, kurios atstovauja kiekvienam etnografiniam regionui, penktadienį paskelbė Kultūros ministerija. ...
-
Režisierius G. Varnas: teatras turi sakyti tiesą
Teatro ir tikrovės santykis nuo seno buvo ir vis dar yra vienas labiausiai teatro teoretikus ir praktikus dominančių aspektų. Dažnai ten, kur teatras sąmoningai priartėja prie tikrovės, tyčia ar ne įsipainioja politinės temos, teatro kūrėjų gvild...
-
Lietuvos ekslibriso paroda grįžo į Kauną
Knygų ir meno gerbėjai šią vasarą turi kuo pasidžiaugti – į Kauną atkeliavo jubiliejinė 25-oji Lietuvos ekslibriso paroda. Ji eksponuojama labai simboliškoje erdvėje – Nacionalinio M. K. Čiurlionio muziejaus Galaunių namuos...
-
Biografija – daugiau nei vieno žmogaus istorija
Šiuolaikinio cirko festivalis „Cirkuliacija“ jau ne pirmi metai vis labiau plečia savo geografiją. Šiųmetis renginys apėmė platų lokacijų spektrą – Vilnių, Kauną, Šiaulius, Tauragę, Elektrėnus. Kruopš...
-
Išskirtinis menas sužavėjo pasaulį: moteris plastiką surenka greičiau nei šiukšliavežės1
Plastiko atliekos gali virsti menu. Jį kuria Čekijoje gyvenanti moteris. Nors jos darbai kiek keistoki, menininkė jau atidarė parodas įvairiose pasaulio šalyse. ...
-
Pažaislio muzikos festivalyje – du išskirtiniai koncertai1
Artėjantį savaitgalį Pažaislio muzikos festivalis papuoš muzikinę Lietuvos padangę dviem neeiliniais koncertais. Pirmasis, atstovaujantis kamerinei muzikai, nuskambės liepos 13 d. jaukiajame Birštono kurhauze, o antrasis, pristatantis didi...
-
Dirigentas M. Staškus: visų mėnulio paslapčių, kaip ir „A la lunos“, atskleisti neįmanoma
Rugpjūčio 10 d. Klaipėdos festivalio gerbėjai mėgausis muzikos, šviesų ir istorijų šou „A la luna“, kuris apjungs žinomos dainininkės Sarah’os Brightman kūrinius ir populiarios klasikinės muzikos perliukus. ...
-
Neįtikėtinas vaizdas: menininko dovana olimpinėms žaidynėms – laukuose išartas Eifelio bokštas
Naujas žemės ūkio menas papuošė Veronos kraštą. Italas menininkas šįkart laukuose išarė Eifelio bokštą. Jį skyrė artėjančioms Paryžiaus olimpinėms žaidynėms, kurios prasidės jau liepos 26 dieną. ...
-
M. K. Čiurlionio 150-ųjų metinių plane – nauja gėlių rūšis, kūrinių transliacija kosmose1
Vyriausybė trečiadienį patvirtino 150-ųjų kompozitoriaus ir dailininko Mikalojaus Konstantino Čiurlionio gimimo metinių minėjimo planą 2024–2026 metais. ...
-
Satyrinio trilerio „Geltonveidė“ autorė R. F. Kuang: leidybos pasaulyje yra tiek daug Džunių
Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla išleido labai lauktą amerikiečių bestselerių autorės Rebeccos F. Kuang satyrinį trilerį „Geltonveidė“ (iš anglų kalbos vertė Inga Čepulienė). Siūlome paskaityti Helenos Li poka...