- ELTOS, BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
2020 metų Nobelio literatūros premija ketvirtadienį buvo skirta žydų kilmės amerikietei poetei ir eseistei Louise Glück (Luiz Gliuk) „už jos su niekuo nesupainiojamą poetišką balsą, savo rūsčiu grožiu darantį individualią egzistenciją universalią“, pranešė Švedijos akademija.
Kūriniais vaikystės ir šeimos gyvenimo temomis pagarsėjusi 77 metų L. Glück 1993-iaisiais pelnė Pulitzerio (Pulicerio) premiją už poezijos rinkinį „Laukinis vilkdalkgis“ (The Wild Iris), o 2014 metais jai buvo paskirta Nacionalinė knygų premija už vėliausią rinkinį „Ištikima ir dorybinga naktis“ (Faithful and Virtuous Night).
Ši Jeilio universiteto anglų kalbos profesorė „siekia to, kas universalu, ir šiuo atžvilgiu ji semiasi įkvėpimo iš mitų ir klasikinių motyvų, esamų daugumoje jos kūrinių“, nurodė akademija.
Švedijos akademijos nuolatinis sekretorius Matsas Malmas sakė kalbėjęs su L. Glück prieš viešą laureato paskelbimą.
„Ši žinia buvo netikėta, bet džiugi, kiek galiu pasakyti“, – žurnalistams sakė M. Malmas.
L. Glück yra ketvirta moteris, pelniusi Nobelio literatūros premiją per pastarąjį dešimtmetį ir tik 16-ta nuo premijų teikimo pradžios 1901 metais.
„Didonos, Persefonės ir Euridikės – apleistųjų, nubaustųjų, išduotųjų – balsai tėra asmenybės virsmo kaukės, labai asmeniškos, bet ir labai universalios“, – sakė jis.
Jos rinkiniuose „Achilo triumfas“ (The Triumph of Achilles, 1985) ir „Araratas“ (Ararat, 1990) piešiami „beveik iki žiaurumo tiesmukiški skausmingų šeimos santykių vaizdai“, paskelbė komisija, atkreipdama dėmesį į poetės „stulbinamą apgaulingai natūralų toną“, neturintį „jokių poetinės puošybos pėdsakų“.
L. Glück taip pat yra radikalių permainų ir atgimimo poetė, eilėraštyje „Snowdrops“ vaizduojanti stebuklingą gyvybės ratą, dažnai išsiskirianti „humoru ir kandžiu sąmoju“.
Pranešime sakoma, kad L. Glück 2006 metų poezijos knyga „Avernas“ (Averno) yra „tobulas rinkinys, Persefonės nužengimo į pragarą mirties dievo Hado nelaisvėn vizionieriška interpretacija“.
„Ji kuria sapnus primenančias poemas, atgaivindama prisiminimus ir keliones, kad priverstų sudvejoti ir sustoti naujoms įžvalgoms. Pasaulis yra išlaisvinimas, kad vėl magiškai atsirastų“, – paskelbė Akademija.
Kontroversiški sprendimai
Praeitais metais Švedijos akademijos sprendimas literatūros premiją paskirti austrų rašytojui Peteriui Handke (Pėteriui Handkei) išprovokavo didelę kritikos bangą. Daugelis stebėjosi, kodėl šis prestižinis apdovanojimas skirtas rašytojui, žinomam dėl savo palaikymo Serbijos lyderiui Slobodanui Miloševičiui per Balkanų karus ir jo pajėgų įvykdytų žiaurumų menkinimo.
Akademija savo ruožtu gynė savo pasirinkimą, aiškindama, kad jis priimtas atsižvelgiant tik į nuopelnus literatūrai, o ne kokius nors politinius argumentus.
Prestižinę Nobelio premiją sudaro aukso medalis ir 10 mln. Švedijos kronų (959 tūkst. eurų).
Įprastais metais laureatai savo apdovanojimą atsiimtų iš karaliaus Carlo XVI Gustafo (Karlo XVI Gustafo) rankų per oficialią ceremoniją Stokholme gruodžio 10 dieną, kai minimos Alfredo Nobelio mirties metinės. 1896-aisiais miręs išradėjas A. Nobelis šias premijas įsteigė savo testamentu.
Tačiau šiemet tokia įteikimo ceremonija buvo atšaukta dėl koronaviruso pandemijos. Vietoje jos įvyks televizinė ceremonija, kurios metu bus parodyta, kaip laureatams premijos įteikiamos jų šalyse.
Nobelio premijų sezonas prasidėjo pirmadienį, kai buvo paskirta medicinos premija. Ji atiteko amerikiečiams Harvey J. Alteriui (Harviui Dž. Alteriui) ir Charlesui M. Rice'ui (Čarlzui M. Raisui), taip pat britui Michaelui Houghtonui (Maiklui Hotonui).
Šie virusologai buvo bendrai pagerbti „už hepatito C viruso atradimą.
Antradienį Nobelio fizikos premija atiteko trims juodąsias skyles tyrinėjantiems mokslininkams. Viena premijos pusė buvo paskirta matematinės fizikos atstovui anglui Rogeriui Penrose'ui (Rodžeriui Penrouzui), o kita pusė – bendrai vokiečių astrofizikui Reinhardui Genzeliui (Reinhardui Genceliui) ir amerikiečių astronomei Andreai Ghez (Andrėjai Gez).
Trečiadienį Nobelio chemijos premija paskirta prancūzei Emmanuelle Charpentier (Emaniuel Šarpentjė) ir amerikietei Jennifer A. Doudnai (Dženifer A. Dudnai) už genomo redagavimo technologijos CRISPR-cas9 sukūrimą. Pasak ekspertų, į pastarąją premiją taip pat pretendavo Vilniaus Universiteto Biotechnologijos instituto vadovas profesorius Virginijus Šiksnys, bet Nobelio komitetas į jo indėlį neatsižvelgė.
Daug dėmesio sulaukiančios taikos premijos laureatas ar laureatai paaiškės ketvirtadienį ir penktadienį, o sezoną kitą pirmadienį užbaigs ekonomikos premijos laureato paskelbimas.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
T. Dirgėla paėmė futbolo kamuolį: jis padeda tapti geresniu žmogumi
Sunku patikėti, kad tie, kurie šiandien stebi Europos futbolo čempionato rungtynes, nėra svajoję išbėgti į čempionato aikštę ir tapti vienu iš geriausių pasaulio futbolininkų. Vaikų rašytojo Tomo Dirgėlos naujosio...
-
Dainų šventės organizatoriai kreipiasi į žiūrovus: turi svarbų prašymą3
Liepos 5 d. ir 6 d. įvyks paskutinieji Lietuvos dainų šventės šimtmečio renginiai. Penktadienį – Šokių diena „Amžių tiltais“ 13 val. ir 21 val. Lietuvos futbolo federacijos stadione, šeštadien...
-
Kernavėje prasideda festivalis Gyvosios archeologijos dienos1
Širvintų rajone, Kernavėje, penktadienį prasidės 24-asis tarptautinis eksperimentinės archeologijos festivalis Gyvosios archeologijos dienos. ...
-
Baltijos šalių ir Ukrainos transliuotojai sutarė bendradarbiauti krizių atveju
Baltijos šalių ir Ukrainos visuomeninių transliuotojų vadovai ketvirtadienį pasirašė memorandumą dėl bendradarbiavimo krizių atvejais. ...
-
Klaipėdos Teatro aikštėje – nemokamas šventinis koncertas
Liepos 6 d. 19.30 val. Klaipėdos Teatro aikštėje įvyks nemokamas šventinis koncertas „Esame mes ir esame čia“. Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dienos ir Tautiškos giesmės dienos progą šį konce...
-
Šiuolaikiniame dizaine – žmogaus išgyvenimo ir darnos su gamta receptai
Skirtingų sričių specialistai sutaria – gyvename pertekę daiktų. Geopolitinių ir ekologinių krizių kontekste ši tema pramoniniams dizaineriams tampa ypač aktuali – jų kuriami objektai ir paslaugos tiesiogiai atspindi ar formuoja at...
-
Patikėti kino sukurtu pasauliu
Per pastarąjį dešimtmetį operatorius Narvydas Naujalis nufilmavo ne vieną jaunosios kino kartos žinomą filmą: Jurgio Matulevičiaus „Izaoką“, Lauryno Bareišos „Piligrimus“, Andriaus Blaževičiaus „Bėgikę&l...
-
Į Tautinių mažumų įstatymą siūloma įtraukti ir istorines tautines bendruomenes1
Seimo narė konservatorė Dalia Asanavičiūtė siūlo Tautinių mažumų įstatyme skirti dėmesį ir Lietuvoje gyvenančioms istorinėms tautinėms bendruomenėms. Seime svarstomą įstatymo projektą ji siūlo papildyti nuostatomis, reglamentuojančiomis j...
-
Verkių rūmų parke bus minima JAV Nepriklausomybės diena2
Ketvirtadienį Verkių rūmų parke bus minima 248-ųjų JAV Nepriklausomybės dienos metinių minėjimo šventė. ...
-
Rūta MUR: neprivaloma kentėti, kad būtum kūrėju1
Gegužę jau ketvirtą albumą intriguojančiu pavadinimu „Meridiem“ (išvertus iš lotynų k. – „Vidurdienis“) išleidžianti muzikos autorė ir atlikėja Rūta MUR sako, kad jame norėjo užfiksuoti laimingiaus...