Vienintelio prieškario karo laivo „Prezidentas Smetona“ istorija apipinta legendomis. Nuo šio laivo tarnystės kariuomenei praėjo jau 80 metų, kurie žymi ir Lietuvos karinio laivyno pradžios jubiliejų.

Atrodė apverktinai

1923 m., kai Lietuva prisijungė Klaipėdą, įsteigta pakrančių apsauga naudojosi nedideliais laivais „Savanoris“, „Lietuvaitė“ ir „Šauliai“. Jie į jūrą galėjo išeiti tik geru oru, nesaugojo nuo alkoholio kontrabandos jūra. 1927 m. po skelbimų spaudoje sudaryta speciali komisija nusprendė, kad tinkamiausias yra vokiečių karo laivas, minų gaudytojas „M-59“.

Už laivą sumokėta 289 tūkst. litų. Lietuvai jis perduotas 1927 m. liepos 18 d. Anglimis kurenamas, laivas su dviejomis garo mašinomis po 1000 AG buvo pastatytas 1917 m. Jo vandentalpa - 525 tonos. Laivo įgulą sudarė 70 žmonių. Jis galėjo išvystyti iki 17 mazgų greitį.

Atplukdytas į Klaipėdą laivas atrodė apverktinai. Vokiečiai jį buvo nurašę, aplieję derva, kad nerūdytų. Spaudoje sulaukta kritikos dėl šio pirkinio.

Nuo laivo nugramdyta derva, jis perdažytas. Sutvarkytas laivas buvo perduotas Pakrančių apsaugai. Jo kapitonu paskirtas A.Daugirdas. Jau pirmojo reiso metu nepatyrusi įgula laivo vos nepražudė. Išplaukus į jūrą kilo audra. Nerizikuota grįžti per siaurus vartus. Laivas kelias paras plūduriavo jūroje. Sukūrentos anglys ir viskas kas degė. Nuniokotam laivui pavyko įplaukti į Dancingo uostą. Partemptas jis ilgai stovėjo Dangės upėje. Po šio įvykio buvo atleistas pirmasis jo kapitonas.

Netiko gaudyti kontrabandininkams

Užvedus „Prezidentą Smetoną“ uoste iš jo kamino verždavosi juodi dūmai. Tai būdavo ženklas kontrabandininkams, kad reikia sprukti.

Laivo išlaikymas buvo brangus - per metus siekdavo apie 400 tūkst. litų. Pakrančių apsauga „Prezidentą Smetoną“ nustojo naudoti 1932 m.

Tai buvo ženklas, kad jį gali naudoti Lietuvos kariuomenėje. 1933 m. sausį sudaryta komisija perėmė jį krašto apsaugos žinion. Laivas ilgą laiką stovėjo - nebuvo pinigų jam remontuoti. Tik 1934 m. viduryje, kai jis sėdo ant dugno, išplukdytas remontuoti į Liepojos uostą, o baigtas remontuoti Klaipėdoje. 1935 m. spalio 26 d. laive, kai išplaukė į jūrą bandomiesiems plaukiojimams, pirmą kartą iškelta Lietuvos karinio laivyno vėliava.

Perėmus šį laivą atsirado naujas Lietuvos kariuomenės junginys – Karinės jūrų pajėgos. 1935 m. rugpjūčio 1 d. kariuomenės vado generolo Stasio Raštikio įsakymu buvo įsteigtas Lietuvos karinis laivynas. Ji yra oficiali Lietuvos Karinių jūrų pajėgų įkūrimo data. Karo laivo vadu buvo paskirtas jūrų kapitonas Antanas Kaškelis, artilerijos karininku – leitenantas Povilas Labanauskas, inžinieriumi mechaniku – Antanas Darginavičius, navigacijos karininku – Vytautas Kuisinas.

Turėjo saugoti uostą

1936 m. pradžioje laivas „Prezidentas Smetona“ buvo paskirtas Klaipėdos priedangos rinktinės žinion. Tais pačiais metais patvirtintas Klaipėdos uosto gynimo planas. Jame pažymėta, kad Vokietija nori atplėšti Klaipėdą nuo Lietuvos krašto.

Klaipėdos gynimo plane laivui „Prezidentas Smetona“ numatytų funkcijų, kaip rašė jo kapitonas A.Kaškelis, neįmanoma vykdyti, nes laivas blogai ginkluotas.

1937 m. rugpjūčio 17 d. staiga kilusi audra išmetė „Prezidentą Smetoną“ ant seklumos prie Šventosios uosto. Nesėkmingai jį bandė nutempti iš Klaipėdos atplaukęs vilkikas „Perkūnas“. Laivą nutempė tik iš Dancingo atplaukę keturi vokiečių vilkikai.

Karo laivas „Prezidentas Smetona“ Klaipėdos uoste stovėdavo Danės upėje. 1937 m. buvo svarstoma galimybė įrengti karo uostą. Buvo numatytos vietos šalia švyturio netoli uosto vartų ir Malkų įlankoje, netoli Vilhelmo kanalo žiočių. Realiau analizuotas pirmasis variantas. Tačiau 2,8 mln. litų vertės uosto kasimas ir įrengimas pasirodė per brangus. Antrojo varianto kaina buvo per pusę pigesnė. Tačiau karo uostas už 10 km nuo uosto vartų įvertintas kaip strategiškai nenaudingas.

Spruko iš Klaipėdos

1939 m. kovo 22 d. Klaipėdos kraštas atiteko Vokietijai. Nors laivo tikslas buvo ginti Klaipėdą nuo vokiečių, tos pačios dienos rytą laivo „Prezidentas Smetona“ įgulai buvo nurodyta pasiimti kas įmanoma iš sandėlio ir išplaukti iš uosto laukiant tolesnių nurodymų ties Šventąja.

Išplaukta skubiai, nespėta pasiimti visų daiktų. Šventosios uostas nebuvo pritaikytas tokio dydžio laivams kaip „Prezidentas Smetona“. Kol buvo sprendžiamas klausimas, ką jam daryti, užkilusi audra nuvarė jį į Liepojos uostą.

Tik liepą pagilinus Šventosios uostą, kiek įmanoma palengvintas laivas „Prezidentas Smetona“ įplaukė į jį. Čia jis daugiau stovėjo nei plaukiojo. Šventojoje iškilo daugybę problemų dėl laivo aprūpinimo. Gėlą vandenį bakais teko vežti iš Darbėnų. Laive stigo anglių.

Iš 1939 –ųjų į 1940 m. buvo ypač audringas žiema. Šventosios uostas buvo užneštas. Pavasarį  „Prezidenta Smetona“ negalėjo iš jo išplaukti. Kai uostą pagilino aplink jį jau zujo sovietiniai karo laivai.

Karininkai pabėgo į Klaipėdą

1940 m. birželį sovietams okupavus Lietuvą prie Šventosios uosto pasirodė du laivai naikintuvai ir povandeninis laivas. Jie užblokavo uostą.

Permainos vyko ir laive „Prezidentas Smetona“. Birželio 19-ąją buvo nurodyta nuimti dalį laivo pavadinimo. Liko tik „Prezidentas“. Birželio 26-ąją „Prezidentas“ pakeistas į „Pirmūnas“. Kurį laiką jame dar buvo Lietuvos kariškių įgula.

Liepos 20-ąją buvo išstatyta sovietų sargyba. Tuomečiam laivo kapitonui P.Labanauskui ir dar keliems karininkams pavyko jachta pasprukti į Klaipėdą. Šiandien tai laikoma vieninteliu atveju, kai Lietuvos karinis dalinys bent taip pasipriešino SSRS okupantams.

1940 m. rugpjūčio 3 d. laivas „Pirmūnas“ buvo perduotas Šventojoje buvusiems SSRS daliniams. Lietuviška įgula išformuota, laive buvę įvairūs daiktai parduoti iš varžytinių.

Pradžioje perimtas laivas tapo pavadintas „Korall“ ir buvo perduotas Baltijos pasienio apsaugos laivų būriui.

Realiai jis naudotas kaip mokomasis laivas pasieniečiams Leningrade ruošti. Laivas, kur būdavo atliekama praktika, plaukiojo po Suomių įlanką ir Ladogos ežerą. 

Prasidėjus karui tarp TSRS ir Vokietijos „Korall“ buvo perduotas Baltijos kariniam laivynui ir perkvalifikuotas į apsaugos laivą.

Karo metu jis dalyvavo kovose su vokiečiais, atliko minų tralavimus. Jis vadinosi tai minų traluotojas Nr.76, tai „T-33“. „Korall“ bazavimosi vieta buvo Levensario sala Suomijos įlankoje.

Dvi skendimo versijos

Laivo "Prezidentas Smetona" žūties aplinkybių skraistė iki šiol ne iki galo atskleista. Paskutinis reisas turi kelias versijas. Nė viena jų nepatvirtinta galutinai.

Oficiali versija, kad 1945 m. sausio 11 d. lydėdamas laivų karavaną, kuris plaukė iš Helsinkio į Taliną laivas užplaukė ant minos ties Aegnos sala. Sprogimo metu žuvo 28 laivo įgulos nariai. Dar 27 buvo sužeisti.

Kitų šaltinių duomenimis, Lietuvos laivą nuskandino vokiečių povandeninis laivas „U745“. Yra išlikę vokiečių povandeninio karo laivo vado raportas apie tai, kad laivai traukė plaukiojantį kraną iš Helsinkio į Taliną. Buvo paleistos dvi torpedos į taikinius ir užfiksuoti du sprogimai.

Nuskendusį laivą „Prezidentas Smetona“ Suomijos įlankoje aptikęs Estijos jūrų muziejaus istorikas Vellas Massas iš sonaro nuotraukos sprendė, kad laivas yra karinis, nes atitinka tuometinius karo laivų standartus. Sonaro nuotraukoje matomas antstatas laivugalyje, kur Lietuvos prezidentui Antanui Smetonai buvo įrengta speciali kajutė. Patvirtinta, kad 83 m gylyje, maždaug už 20 jūrmylių nuo Talino gulintis laivas yra buvęs Lietuvos jūrų laivyno simbolis. Estų tyrėjai linkę laikytis versijos, kad į laivą buvo paleista torpeda. Tai rodo laivo padėtis jūros dugne ir jo sumaitotas pirmagalys.