- Ainė Jacytė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Tarptautinis festivalis „Kaunas Photo 2018“ ragina pasijusti nepatogiai
-
Tarptautinis festivalis „Kaunas Photo 2018“ ragina pasijusti nepatogiai
-
Tarptautinis festivalis „Kaunas Photo 2018“ ragina pasijusti nepatogiai
-
Tarptautinis festivalis „Kaunas Photo 2018“ ragina pasijusti nepatogiai
-
Tarptautinis festivalis „Kaunas Photo 2018“ ragina pasijusti nepatogiai
-
Tarptautinis festivalis „Kaunas Photo 2018“ ragina pasijusti nepatogiai
-
Tarptautinis festivalis „Kaunas Photo 2018“ ragina pasijusti nepatogiai
-
Tarptautinis festivalis „Kaunas Photo 2018“ ragina pasijusti nepatogiai
-
Tarptautinis festivalis „Kaunas Photo 2018“ ragina pasijusti nepatogiai
Užrašas ant XV fotomeno "Kaunas Photo 2018" lankstinuko skelbia: "Komforto zona". Žvelgiant į geltoną rapsų lauką ant viršelio, norisi pajusti vėją plaukuose ir nevaržomą laisvę bėgti, kol atims kvapą. Tačiau tolumoje išnyra siauras greitkelio ruožas, stori gamyklų kaminai su lavina baltų dūmų, kylančių į dangų, todėl akimirkai sustoji pagalvoti: kurgi ta komforto zona? Pusiaukelėje tarp šiuolaikinės visuomenės kuriamų "stebuklų"? O gal mintyse, kurioje taip norisi įsileisti bekraščius, tankiai susispietusių rapsų laukus?
Atsakymą rasti sunku, nes žmogiškajai prigimčiai patenkinti reikia ir civilizacijos teikiamų patogių malonumų, ir erdvės, kurioje jaustumeisi nesuvaržytas, kur galėtum nusimesti visas kasdienes kaukes. Festivalio starto metu – rugsėjo 1-ąją – Kauno miesto muziejaus Lietuvių tautinės muzikos istorijos skyriuje, "Meno parko" ir Kauno fotografijos galerijose atidarytos "Kaunas Photo Star 2018" finalininkų parodos tiesioginio atsakymo, kur toji komforto zona ir kaip ją atrasti, taip pat nepateikė. Veikiau leido suprasti, kad tokios zonos iš viso nėra.
Jie mus stebi
O "Kaunas Photo Star 2018" nugalėtojas Simonas Menneris (Vokietija), kurio autorinė paroda "Kamufliažas", atidaryta Kauno fotografijos galerijoje, nuteikė kiek pesimistiškai. "Kai nesame snaiperiai, esame taikiniai", – parodos atidarymo metu sakė S.Menneris.
Kai nesame snaiperiai, esame taikiniai.
Fotografijos, kuriose iš pirmo žvilgsnio užfiksuoti laukiniai gamtovaizdžiai, žavintys atšiauria spalvine gama, šiurkščiomis faktūromis ir užslopinta šviesa, slepia mįslę. "Paroda sutelkia žiūrovų dėmesį ir skatina į fotografijas pažvelgti giliau, ilgiau, atidžiau. O tai šiuolaikinėje kultūroje, kurioje per dieną peržiūrime šimtus spalvotų paveiksliukų, reta", – sakė galerijos kuratorė Gintarė Krasuckaitė.
Kodėl reikėtų į šias nuotraukas žiūrėti ilgiau? Kiekvienoje jų, tarp apžėlusių bruzgynų, tankiai vienas šalia kito sustojusių medžių, neįžengiamų krūmynų galima surasti žmogų – snaiperį. Kaip apibūdino festivalio vadovas, fotomenininkas Mindaugas Kavaliauskas, S.Mennerios fotografijos suteikia begalinę žiūrėjimo perspektyvą ieškant, kur slepiasi snaiperiai. "Tačiau nepamirškime, kad jie mus stebi", – įspėjo M.Kavaliauskas.
Amžinas miegas
Vis dėlto ir patys neretai esame tie, kurie tyko savo taikinių, ypač tada, kai rankose laikome mobiliuosius telefonus (jei esame mėgėjai) ar profesionalias kameras. Stebėtojų pusėje stovi Kauno miesto muziejaus Lietuvių tautinės muzikos istorijos skyriuje atidarytos "Kaunas Photo Star 2018" finalininkų parodos autoriai: Hannesas Jungas (Vokietija), Laurent'as Muschelis (Prancūzija), Alena Grom (Ukraina) ir Gregoire'as Cachemaille'as (Šveicarija / Vokietija).
Derėtų paminėti, kad stebimieji čia – jautrūs, pažeidžiami ir atsargūs. Tai atsiskleidžia H.Jungo cikle "Kaip gyvenimas?", pasakojančiame atokių Lietuvos kaimo žmonių tragedijas, išmokiusias, kas yra netekties jausmas, tačiau neatėmusias vilties ir žinojimo, kad gyvenimas tęsiasi.
"Mane domina pats gyvenimas apskritai – ir geroji, ir blogoji jo pusės. Keliavau po mažus miestelius, kaimus ir klausiausi asmeninių žmonių istorijų apie išgyventas artimųjų žmonių savižudybes. Klausytis buvo sunku, tačiau kiekvieno žmogaus stiprybė išgyvenus tragediją įkvėpė gyvenimui", – sakė menininkas.
Ekspoziciją papildė ir jautrūs rašteliai ant baltų popieriaus lapų išdėlioti parodos erdvėje ant grindų, kuriuose užrašyti netekties paliestų žmonių jausmai: "(…) skaudu pripažinti, kad mano tėtis ir sesuo nusižudė, kad neturiu tėvų ir šeimos, kad keliauju po pasaulį kaip koks pasiklydęs meteoras, (…) tačiau savižudybė šeimoje nereiškia, jog turi pasmerkti save amžinam liūdesiui. (…) turiu daug prisiminimų, kurie yra ne apie mirtį. Jie kalba apie gyvenimą. Trapų ir trumpą" (Gabija).
Apie mirtį kalba ir G.Cachemaille'o fotografijų serijoje "Nusėdimas". Tik mirtis čia lėta, labai vaizdinga ir kiek dramatiška. Lenkijoje, Prancūzijoje, Italijoje fotografuota architektūra pasakoja buvusiam laikui priklausančias istorijas. Apleisti pastatai apgriuvusiomis sienomis, prabangių interjerų likučiais, išnešiotais čia besiglaudžiančių benamių ir sukaustanti tyla, kažkada buvusi skaidri ir reiškusi ramybę, dabar yra mirties ženklas. G.Cachemaille'o nuotraukose pamirštos vietos akimirkai atgyja, menininkui nuspaudžiant fotoaparato užrakto mygtuką, ir vėl užsnūsta amžinuoju miegu.
Vilties ženklai
Fotografijos medija suteikia galimybę dokumentuoti ne tik gyvenimo trumpalaikiškumą, bet ir jo šviesiąsias puses. "Gyvenimas yra menas", – sako Frederico Estolas (Urugvajus), kurio fotografijų serija "Švytintys herojai" eksponuojama galerijoje "Meno parkas".
Serija pasakoja apie paribio žmones, kurie išgyvenimui užsidirba valydami batus turtingesniesiems. Nesididžiuodami savo profesija šie žmonės yra linkę būti anonimais Urugvajaus gatvėse. Paradoksalu, tačiau anonimiškumas taip pat gali būti bendruomenės pagrindu, todėl batų blizgintojai skiriamuoju ir tik jiems vieniems suprantamu ženklu pasirenka veidrodines detales, kuriomis puošia savo aprangą, kad gatvėje vienas kitam šviestų. Šiek tiek siurreali fotografijų serija apie nematomus žmones, kurie tampa šviesos atspindžiais, nuteikia viltingai – net ir tamsiame gyvenimo epizde nesi vienas.
Viltis yra svarbi Lynné Bowman Cravens (JAV) fotografijų dalis. Menininkė, bendradarbiaujanti su vėžio gydymo centrais, pasitelkdama origamio techniką, savo kūrinius transformuoja į abstrakčius ženklus, kurie simbolizuoja išgyvenimą.
Sudėtinga žmogaus būtis atsiskleidžia tyrėjos, mokslininkė Hester den Boer (Nyderlandai) serijoje "Gulago paveldas", kurioje pasakojama vienuolika istorijų apie sudėtingomis sąlygomis išgyvenusius žmones, esančius labai toli nuo mūsų ne tik geografine prasme. Kaip apibūdino M.Kavaliauskas, prieš keletą metų pradėta serija atskleidžia stalinizmą išgyvenusių žmonių požiūrį į Stalino laikus.
Komforto zona "Kaunas Photo Star 2018" finalininkų parodose reiškia iššūkį, skatinantį tapti stebėtoju ir stebimuoju naujoje teritorijoje.
Konkurso finalininkai
Parodose dalyvaujantys menininkai: Kirillas Golovchenko (Ukraina/Vokietija) "Kartus nektaras", Mindaugas Ažušilis (Lietuva) "Avarija", Gloria Oyarzabal (Ispanija) "WOMAN GO NO’GREE", Davide Monteleone (Italija) "Naujasis šilko kelias", Federico Estol (Urugvajus) "Švytintys herojai", Hester den Boer (Nyderlandai) "Gulago paveldas", Lynné Bowman Cravens (JAV), Alena Grom (Ukraina) "Instrukcijos vidurkis", Gregoire Cachemaille (Šveicarija/Vokietija) "Nusėdimai", Hannes Jung (Vokietija) "Kaip gyvenimas?", Laurent Muschel (Prancūzija) "Plaukų kirpimas – nuo Etiopijos iki Kubos", Simonas Menneris (Vokietija) "Kamufliažas".
Kas: "KAUNAS PHOTO STAR 2018" finalininkų paroda.
Kur: Kauno miesto muziejaus Tautinės muzikos skyriuje (L.Zamenhofo g. 12).
Kada: veikia iki spalio 13 d.
Kur: Galerijoje „Meno parkas“.
Kada: veikia iki spalio 5 d.
Kas: "Kaunas Photo Star 2018" finalininko paroda.
Kur: Kauno fotografijos galerijoje.
Kada: veikia iki spalio 7 d.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Tarp Kultūros ministerijos premijų laureatų – režisierė Y. Ross, prodiuserė U. Kim
Sapiegų rūmuose Vilniuje ketvirtadienio vakarą apdovanoti šių metų Kultūros ministerijos premijų laureatai, tarp jų – teatro režisierė Yana Ross, kino prodiuserė Uljana Kim ir buvęs ambasadorius Prancūzijoje Nerijus Aleksiejūnas. ...
-
Pirmą knygą išleidusi G. Gudelytė: Brazilijoje jaučiuosi kaip medis, kuris moko gėles apie karą
Greta Gudelytė, laimėjusi šių metų Pirmosios knygos konkursą (rengia Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla) ir išleidusi savo pirmąją prozos knygą „Žiemojimas su mirusiais“, daugiau yra žinoma teatro pasaulyje –...
-
Šokiu – apie prūsų vadą ir išlikimą
Daugybės žmonių primiršta didžiojo prūsų sukilimo vado Herkaus Manto istorija, pasirodo, būtent šiuo metu yra itin aktuali. Apie tai kalba naujausiam Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro baletui „Legenda“ muziką sukūręs l...
-
Menas, drąsinantis išvalyti gyvenimo peizažą nuo svetimkūnių
Norint pagyti iš toksiškų santykių, reikia pripažinti senus randus ir savo jausmus, kurie ilgai buvo užkasti, sako menininkė Akvilė Linkevičienė, šiemet įsijungusi į labdaros ir paramos fondo „Frida“ organizuojamo &bd...
-
Š. Birutis apie S. Nėries gatvių pervadinimą: menininkai nėra politikai13
Kandidatas į kultūros ministras socialdemokratas Šarūnas Birutis kritikuoja Desovietizacijos komisijos ir Genocido centro direktoriaus sprendimus pervadinti Salomėjos Nėries vardo gatves, nukelti jos paminklą. ...
-
Sapiegų rūmuose bus įteiktos Kultūros ministerijos premijos
Sapiegų rūmuose Vilniuje ketvirtadienį bus apdovanoti šių metų Kultūros ministerijos premijų laureatai. ...
-
Sujungė ypatinga šventė
Žemaitijos ir Klaipėdos krašto paribyje esančiuose Doviluose etnokultūros centro darbuotojai puoselėja abiejų kultūrų palikimą. Taip minint evangelikų liuteronų šventę „Amžinybės sekmadienis“ prisimintos ir ikikrik&scaro...
-
Tarp pretendentų į nacionalines premijas – M. Drėmaitė, M. Kavtaradzė, A. Kėleris
Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komisija paskelbė sąrašą 12-os kūrėjų, kurie pretenduoja gauti šių metų nacionalines premijas. ...
-
Kitąmet planuojama steigti vardines M. K. Čiurlionio stipendijas, paskatas restauratoriams
Lietuvos kūrėjo Mikalojaus Konstantino Čiurlionio palikimą tyrinėjantiems ir patiems kuriantiems magistrantūros studentams nuo kitų metų planuojama skirti vardines stipendijas, trečiadienį pranešė Vyriausybė. ...
-
Parodoje – roboto atspausdintas porcelianas3
„Nors darbus sukūrė robotas, kūrybinis procesas reikalavo žmogiškos širdies“, – sako šiuolaikinės keramikos kūrėjas dr. Rokas Dovydėnas. Nacionaliniame M. K. Čiurlionio muziejuje pristatoma jo 3D molio spausdintu...