Kaip ir kasmet, festivalio programą sudaro trys tradiciniai dėmenys. Tai – nacionalinių konkursinių programų filmai, kurie varžysis dėl geriausio lietuviško trumpametražio filmo titulo ir tarptautinių konkursinių programų filmai, kuriuos taip pat vertins tarptautinė žiuri. Trečioji, pati margiausia ir netikėčiausia repertuaro dalis – pagal temas ir žanrus suskirstytos specialiosios programos, kurias kuruoja kviestiniai programų sudarytojai iš Lietuvos ir užsienio.

Dvylikoje artėjančio festivalio specialiųjų programų – naujausi ir įsimintiniausi trumpieji filmai: nuo Kvebeko kiną ir Kanados Pirmųjų Tautų balsus pristatančių programų, animacijos suaugusiems ar vaikų, jaunimo bei senjorų sudarytų programų, iki VR filmų programos, nepriklausomo JAV kino kūrėjo Billo Morrisono ar aktorės Gabijos Jaraminaitės kurtų vaidmenų retrospektyvų, įsimintiniausių Europos kino kūrėjų filmų ar festivalio pažiba tapusio ir kasmet pilnas sales renkančio festivalio renginio – Kino nakties, bei, žinoma, festivalio nugalėtojų programos.

Istorinė Kvebeko atmintis ir ryškūs naujosios Kvebeko kūrėjų kartos balsai

Šiemet festivalio fokusas krypsta į Kanados Kvebeko regioną. Kvebekas – vienas svarbiausių Kanados kino industrijos centrų, garsėjantis stipria kultūrine tapatybe. Kvebeko kiną stipriai formuoja Kanados kolonijinė istorija – daug filmų sukurta autochtonų gyvenamose žemėse, kuriuose nagrinėjami kultūrinės ir teritorinės aneksijos padariniai. Tokie vietos kino kūrėjai kaip Alanis Obomsawin dokumentavo Pirmųjų Tautų kovas, o daugelis menininkų ir šiandien žengia jų pėdomis.

„Meškio Babio šou“. Organizatorių nuotr.

Festivalyje bus pristatoma vienos ryškiausių Kanados Pirmųjų Tautų kino kūrėjų Alanis Obomsawin filmų retrospektyva. A. Obomsawin yra nufilmavusi per 60-imt filmų ir pelniusi begalę tarptautinių apdovanojimų. Ji iki šiol kuria kiną, net ir būdama 91-erių metų amžiaus, o festivalio žiūrovai galės išvysti keturis jos dokumentinius filmus. Tai proga susipažinti su ilgus metus autochtonų (vietos gyventojų) bendruomenių patiriama neteisybe, nuo nesirūpinimo vaikais ar netinkamo elgesio su jais iki mohaukų genties demonizavimo 1990-ųjų Okos krizės metu. Programą „Istorinė Kvebeko atmintis: Alanis Obomsawin filmų retrospektyva“ sudarė ir ją pristatyti atvyksta Morgane Ferrero – Sagenė tarptautinio trumpametražių filmų festivalio REGARD programos sudarytoja.

„Morkorotika“. Organizatorių nuotr.

Antroje Kvebekui dedikuotoje programoje „Nauji Kvebeko balsai“ – šeši energija pulsuojantys kuratorės Morgane Ferrero parinkti filmai, pastaraisiais metais labiausiai išsiskyrę REGARD festivalio repertuare. Programoje – nuo Kvebeko kaimo gyvenimo, prisotinto tradicinės muzikos garsais iki laiko paplūdimyje su žaviąja 107 metų Madlena ir jos 40-mete drauge, nuo komedijos, siurrealistinio banketo su mamomis... ir jų pabaisomis, iki žingsnių atikamekų protėvių pėdomis ar pagarbos atidavimo imigrantų šeimoms, susiduriančioms su stereotipais ir kultūriniais iššūkiais.

„Richard Cardinal šauksmas iš metiso vaiko dienoraščio“. Organizatorių nuotr.

Animacija suaugusiems programoje „Oh là là!“

„Įdaras“. Organizatorių nuotr.

Ženklu „N18“ pažymėtoje programoje „Oh là là!“ laukia septynios žavios ir keistos animacinės istorijos suaugusiems. Žiūrovai mokysis iškreiptos abėcėlės, susipažins su (ne)talentingu kačių akių chirurgu, leisis į kelionę su paršažmogiu Hurikanu ir stebės, kaip jaunuoliui seksis pagelbėti kalbančiam mėsos gabalui. Beje, po šio seanso žiūrovų požiūris į greitai paruošiamą makaronų sriubą kardinaliai pasikeis (skanaus!)…

„Oh là là!“ – klasikinis prancūziškas ištiktukas, reiškiantis gan stiprią, tiek gerą, tiek blogą reakciją: džiugesį, nuostabą, nusivylimą ir t. t., tad puikiai tinka šiam eklektiškam ir anktakius kilnoti priversiančiam filmų rinkiniui, kurį sudėliojo programų sudarytojas ir animacijos ekspertas iš Prancūzijos Sébastien Sperer.

Festivalio programų sudarytojai – ir vaikai, jaunimas bei senjorai

Programa „Žaismingos istorijos vaikams“ tikrai patiks mažiesiems, nes ją sudarė patys vaikai – kinu besidomintys 7–10 metų amžiaus pradinių klasių mokiniai. Lydimi profesionalių kino kuratorių ir edukatorių, jie atrinko trylika sau aktualių animacinių filmų, kurie žiūrovus nukels į žaismingą ir nuotykių kupiną spalvingą pasaulį. Čia jie susitiks su linksmuoju aštuonkoju ir akvariumo prižiūrėtoju, meno kūrinių vagišiumi, kuriam niekaip nesiseka, ir daugybe kitų linksmų veikėjų. Programa sudaryta bendradarbiaujant su Animacinių filmų festivaliu Kaboom (Olandija), o seansus lydės ir animacijos dirbtuvės visai šeimai.

„Tėtušis“. Organizatorių nuotr.

Programą „Ko neišgirsi mokykloje“ paruošė „jaunieji programeriai“ – aštuntus metus skaičiuojanti „Meno avilio“ iniciatyva, kurios metu kinu besidomintys vyresniųjų klasių mokiniai atrenka jiems aktualius filmus. Programos sudarytojai sako: „Ko neišgirsi mokykloje – tą parodys šios programos filmai, praplečiantys mūsų aktualijų lauką“. Kino ekranuose skleisis pamirštas religinis, politinis teroras, negebėjimas susitaikyti su istoriniais pokyčiais, dabartinis visuomenės susiskaldymas ir iš to kylančios įtampos. Šia programa siekiama atkreipti žiūrovų dėmesį į problemas, keliančias „jauniesiems programeriams“ nerimą dėl ateities, apie kurias nekalba mokykla, žiniasklaida ir socialiniai tinklai.

Programos sudarytojais tapo ir senjorės iš Šiaulių, dalyvavusios trumpametražių filmų programų kuravimo dirbtuvėse senjorams „Kino kelionės“. Jų paruošta programa „Gyvenimo užkulisiai“ kvies pažinti daug skirtingų gyvenimų, kuriuos matome iš paradinės pusės, o kas už uždangos – mato tik patys artimiausi. Šiais filmais lietuvių kino kūrėjai atveria tai, ko mes nematome kasdienybėje: sudėtingą vaikystės pasaulį, prievartą prieš silpnesnį, praėjusio laiko žiaurumus ir atgarsius.

Trys dešimtmečiai kūrybos nepriklausomo JAV kino kūrėjo Billo Morrisono retrospektyvoje

Profesorės, vizualumo ir kino tyrinėtojos Natalijos Arlauskaitės sudarytoje programoje „Vaizdų pėdsakai: Billo Morrisono filmai“ rodomi šio menininko filmai iš trijų jo kūrybos dešimtmečių, kreipiant dėmesį į tai, kaip kito judančių vaizdų kultūra nuo kino iki dabartinių astronominių ar policininkų kūno kamerų įrašų.

„Pėdsakai“. Organizatorių nuotr.

Šioje programoje – trumpoji kino elegija, kurioje žymiausias kino liūtas iš „Metro-Goldwyn-Mayer“ užsklandos išnyksta iš juostelės lygiai taip pat, kaip ir niekam nežinomi veidai ar garsai, skleidžiasi kiek ironiška meditacija apie tai, kaip kino akis matė dangų, kai žmonės troško pamatyti užtemimą, teleskopai filmavo astronominius kūnus ar nebylusis kinas regėjo ėmimą į dangų, atliekamas vieno JAV rasizmo istorijos epizodo tyrimas, ir vyksta daug kitų įdomybių.

Billas Morrisonas – amerikiečių režisierius, pavadintas „prarastų filmų poetiniu laureatu“ (The New York Times, 2021) už kuriamus filmus, kurie naujai interpretuoja seniai užmirštus judančius vaizdus. Menininkas yra plačiai žinomas dėl savo novatoriško požiūrio į kino kūrimą bei dėl suirusios ir archyvinės filmų medžiagos naudojimo. 

Pirmąsyk repertuare – lietuvių aktorės kurtų vaidmenų retrospektyva

Kino festivalių repertuaruose matyti ne režisierių, o aktorių kurtų vaidmenų retrospektyvas – dar vis retas reiškinys. Šiemet Vilniaus trumpųjų filmų festivalis pristato Andrės Balžekienės sudarytą programą „Gabija Jaraminaitė: motinystės veidai“.

„Jau puiku tik dar šiek tiek“. Organizatorių nuotr.

Gabija Jaraminaitė – neabejotinai viena aktyviausiai vaidmenis kine kuriančių šiuolaikinių lietuvių aktorių, vertinama tiek Lietuvos, tiek užsienio režisierių. Šioje programoje – keturi trumpametražiai filmai, kuriuose ji vaidina, o jos vaidmenis vienija Gabijos įkūnijami skirtingi motinystės veidai. Apie visas filmuose matomas motinas visuomenė turėtų savo kritišką nuomonę, tačiau aktorė kuria šiuos vaidmenis be išorinio vertinimo. Tokiu būdu žiūrovai turi galimybę geriau jas suprasti ir dar kartą įsitikinti įvairiapusiu G. Jaraminaitės talentu.

Naujojo Europos kino pulsas

Programa „Europos istorijos“ pristato naujus Europos kino talentus. Nors jie pasitelkia skirtingas kino rūšis – vaidybinį kiną, animaciją, ar šių rūšių sintezę, filmuose galima rasti ir panašumų: juos vienija kasdienybės – komiškos, beprasmiškos, sudėtingos ar besikeičiančios – tema.

Programos filmai buvo pristatyti Kanų, Lokarno, San Sebastiano bei kituose tarptautiniuose festivaliuose ir toliau tęsia savo kelionę Lietuvoje. Filmų kūrimą parėmė ES programa „Kūrybiška Europa“ MEDIA. Programa bus rodoma Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje Vilniuje ir visoje Lietuvoje – namų kino platformoje LRT EPIKA.

Galimybė įžengti į filmų „vidų“ virtualioje realybėje

Pirmą kartą festivalio repertuare – išskirtinė virtualios realybės (VR) filmų programa. Tai reta galimybė virtualios realybės fanams pamatyti tarptautinį pripažinimą pelniusius darbus.

Filmas „Tėkmė“. Organizatorių nuotr.

Virtualios realybės (VR) filmų programa pakvies į trijų skirtingų istorijų pasaulį, kur kiekviena patirtis atskleis unikalią perspektyvą į žmogaus būtį ir ryšį su aplinka. Programos filmas „Tėkmė“ praėjusiais metais pelnė specialųjį žiuri prizą Venecijos kino festivalyje, iš viso buvo pristatytas daugiau kaip 50-yje festivalių, o filmas „Imperatorius“ Venecijos kino festivalyje pelnė „Venice Immersive Achievement Prize“ apdovanojimą. Programoje – ir lietuviškas animacinis filmas – Aleksandr Špilevoj virtualios realybės kelionė „Lietuva – patirtis, kuria norisi dalytis“.

„VR filmų programą“ pristato BLON animacijos ir video žaidimų festivalis. Programos partneriai: „Vilnius Tech“, Prancūzų institutas Lietuvoje ir „Keliauk Lietuvoje“.

Laukiamiausias žiemos kino įvykis – kaskart pilnas sales renkanti „Kino naktis“

Nesulaužoma festivalio tradicija tapusi ir lankomumo rekordus laužanti KINO NAKTIS ir vėl palepins žiūrovus 5-iomis valandomis gero trumpo kino. Dosnioje programoje – net devyniolika įkvepiančių, juoko ašaras braukti ir antakius kilnoti priverčiančių ar nervus pakutenančių filmų, todėl čia apsilankius galima išvysti didelę dalį festivalio filmų vienu kartu.  Kino naktis vyks tik sausio 17 d. visuose festivalio miestuose.

Festivalio nugalėtojų programa

Tradiciškai festivalio repertuarą vainikuos Festivalio nugalėtojų programos seansai, kuriuose – tarpautinės žiuri įvertinti geriausi nacionalinių ir tarptautinių konkursinių programų filmai bei „Grand Prix“ nugalėtojas, kuris galės siekti „Oskaro“ nominacijos. Programos filmai bus atskleisti po Apdovanojimų ceremonijos, kuri vyks sausio 19 d.

„Rožių gatvė Nr. 36“. Organizatorių nuotr.

18-asis Vilniaus trumpųjų filmų festivalis 2025 m. sausio 15–21 d. vyks:

VILNIUJE: kino teatre „Pasaka“, kino centre „Skalvija“, MO muziejuje, Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje;

KAUNE: Kauno kino centre „Romuva“;

KLAIPĖDOJE: kino teatre „Arlekinas“;

ŠIAULIUOSE: Fotografijos muziejuje;

Visoje Lietuvoje: namų kino platformoje „ŽMONĖS Cinema“ ir LRT Epika.

Informacija, bilietai ir pilna festivalio programa: www.filmshorts.lt.

Festivalį organizuoja lietuviškų trumpametražių filmų agentūra „Lithuanian Shorts“. Festivalį iš dalies finansuoja: Lietuvos kino centras, ES programa „Kūrybiška Europa MEDIA“, Vilniaus miesto savivaldybė. Instituciniai partneriai: audiovizualinių kūrinių autorių teisių asociacija AVAKA, „Kūrybiška Europa MEDIA“ biuras Lietuvoje, asociacija LATGA,  Baltijos-Amerikos Laisvės fondas („Baltic-American Freedom Foundation“), Prancūzų institutas Lietuvoje. Pagrindinis informacinis partneris – LRT Epika.