- Šarūnė Kutinskaitė-Būdavienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Pagarba: kaip sakė V.Skučaitė, knygą ji rinko po mažą kruopelytę 30...
-
V. Skučaitės pažadas tėčiui virto knyga
-
V. Skučaitės pažadas tėčiui virto knyga
-
V. Skučaitės pažadas tėčiui virto knyga
-
V. Skučaitės pažadas tėčiui virto knyga
-
V. Skučaitės pažadas tėčiui virto knyga
-
V. Skučaitės pažadas tėčiui virto knyga
-
V. Skučaitės pažadas tėčiui virto knyga
-
V. Skučaitės pažadas tėčiui virto knyga
-
V. Skučaitės pažadas tėčiui virto knyga
-
V. Skučaitės pažadas tėčiui virto knyga
-
V. Skučaitės pažadas tėčiui virto knyga
-
V. Skučaitės pažadas tėčiui virto knyga
-
V. Skučaitės pažadas tėčiui virto knyga
-
V. Skučaitės pažadas tėčiui virto knyga
-
V. Skučaitės pažadas tėčiui virto knyga
-
V. Skučaitės pažadas tėčiui virto knyga
-
V. Skučaitės pažadas tėčiui virto knyga
-
V. Skučaitės pažadas tėčiui virto knyga
-
V. Skučaitės pažadas tėčiui virto knyga
-
V. Skučaitės pažadas tėčiui virto knyga
-
V. Skučaitės pažadas tėčiui virto knyga
-
V. Skučaitės pažadas tėčiui virto knyga
-
V. Skučaitės pažadas tėčiui virto knyga
-
V. Skučaitės pažadas tėčiui virto knyga
-
V. Skučaitės pažadas tėčiui virto knyga
-
V. Skučaitės pažadas tėčiui virto knyga
-
V. Skučaitės pažadas tėčiui virto knyga
-
V. Skučaitės pažadas tėčiui virto knyga
Nuoseklus 30-ies metų Virginijos Skučaitės darbas sugulė į knygos, pasakojančios dėdės, prieškario Lietuvos ministro Kazimiero Skučo gyvenimo ir mirties istoriją, puslapius.
Sužinojo tiesą
"Ar tokią karštą vasaros dieną kaip ši rengti knygos pristatymą? Žmonių visai nedaug susirinko", – žvelgdama į Lietuvos karininkų ramovės didžiąją salę žurnalistė, tarpukario Lietuvos vidaus reikalų ministro, brigados generolo Kazimiero Skučo dukterėčia Virginija Skučaitė nė neįtarė, kad jau už poros minučių visos sėdimos vietos bus užimtos, o kiekvienas jos žodis palies net toliausiai sėdinčių klausytojų ausis ir širdis.
Kone pustrečio šimto puslapių knygoje "Traukinio į mirtį pėdsakais. Kazimieras Skučas istorijos akivaruose" V.Skučaitė nuosekliai pasakoja, kada, kodėl ir kaip buvo suimti K.Skučas ir saugumo departamento direktorius Augustinas Povilaitis. Aprašo, kaip jie buvo gabenami į Maskvą, ten tardomi, kalinami ir galiausiai, patenkinus 1940 m. SSRS ultimatumo Lietuvai reikalavimą suimti šį valstybės pareigūną, kartu suimant tuometės žvalgybos vadovą A.Povilaitį, nužudyti. Tiksliau, sušaudyti. Šį faktą, anot V. Skučaitės, ji sužinojo tik 1989-aisiais.
"Vieną rugsėjo dieną parėjau į namus iš darbo. Matau, tėtis palinkęs prie stalo, ant jo dega žvakė, perrišta juodu kaspinėliu. Šalia guli šviesus popierėlis. Kas jį tąsyk prislėgė, supratau perskaičiusi tekstą. Tai buvo tėvo brolio, paskutinio tarpukario Lietuvos vidaus reikalų ministro, brigados generolo K.Skučo mirties liudijimas, kuriame rašoma, kad 1941 m. liepos 30 d. jis buvo sušaudytas. Tada tėtis paprašė padaryti viską, ką galiu, kad į Lietuvos istoriją būtų grąžintas 50 metų trintas jo vardas ir įamžintas atminimas", – tėčiui duotą pažadą V.Skučaitė tesėjo.
Simboliška: knyga "Traukinio į mirtį pėdsakais. Kazimieras Skučas istorijos akivaruose" publikai pristatyta Karininkų ramovėje. / Justinos Lasauskaitės nuotr.
Rinko po kruopelę
Bemaž 30 metų žurnalistė, tuo metu dirbusi "Kauno dienoje", rinko istorinius faktus, žmonių pasakojimus ir nuotraukas, kurios virto prisiminimo ženklais, dokumentiniais filmais ir knyga "Traukinio į mirtį pėdsakais. Kazimieras Skučas istorijos akivaruose". Leidinys, kurį išleido Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, gausiai iliustruotas istorinėmis nuotraukomis, čia išdėstyti K.Skučą pažinojusių žmonių ir artimųjų prisiminimai, glausta jo biografija, keliami iki šiol skaudūs klausimai, pavyzdžiui, kodėl iki šiol nežinoma bent apytikrė Lietuvos karininko, rezistento, Lietuvos partizanų vado Jono Žemaičio-Vytauto palaikų užkasimo Maskvoje vieta. Arba kodėl iki šiol nė viena atsikūrusios Lietuvos vyriausybė, kaip tarpukario Lietuvos teisių ir pareigų tęsėja, nepaskelbė dekreto, kuriame būtų įvardyti neteisėti Vyriausybės veiksmai 1940-ųjų birželį prieš K.Skučą ir A.Povilaitį.
Tėtis paprašė padaryti viską, ką galiu, kad į Lietuvos istoriją būtų grąžintas 50 metų trintas jo brolio vardas ir įamžintas atminimas.
"Taip, šioje knygoje labai daug vietos skirta Maskvai, į kurią vykau su Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro istoriku, specialiųjų tyrimų skyriaus vedėju Rytu Narvydu", – apie šią kelionę, anot knygos autorės, yra susuktas ir filmas "Traukinys į mirtį", kurio ištraukas pristatymo metu galėjo išvysti susirinkusieji. Tiesa, prieš tai režisierius Virgilijus Kubilius perskaitė eilutes iš V.Skučaitės knygos ir taip prikėlė kelių to meto liudininkų prisiminimus.
"Mane nuvedė į mažytį kambarį, išrengė nuogai, rūbus išnešė ir, užlaipinę ant taburetės, liepė daryti pritūpimus. Pasilenkę žiūrėjo į ten, kur niekados niekas nežiūri. Aš ne pirmą sykį buvau areštuotas, tardomas lenkų, bet čia man buvo naujiena. Palaikytas nuogas, gavau rūbus ir buvau nuvestas į kupė", – V.Kubiliaus lūpose suskambo vieno suimtojo, keliavusio tame pačiame kupė su K.Skuču, žodžiai.
Justinos Lasauskaitės nuotr.
Nematyti vaizdai
Netrukus vyko dokumentinės kino juostos peržiūra – klajonės po Maskvą, pokalbiai ir akimirka, žurnalistę, K.Skučo dukterėčią, parklupdžiusią ant kelių, – 2017 m. pamaskvėje, specialiajame NKVD objekte "Komunarka", ji aptiko apytikrę ne tik K.Skučo, vidaus reikalų ministro Juliaus Čapliko ir teisingumo ministro Antano Tamošaičio palaikų užkasimo vietą.
"O dabar dar daugiau nematytų vaizdų", – nors knyga, pasak autorės, gausiai iliustruota nuotraukomis, ne visos jos tilpo į puslapius.
V.Kubiliui lėtai spaudžiant pelės klavišus, ekrane pasirodė ne tik K.Skučo atvaizdas ir kalinio kortelė. Susirinkusieji išvydo vietą, kur jis buvo kalintas, salę, kurioje buvo paskelbtas mirties nuosprendis, ir myriop K.Skučą pasiuntusį aistringą drugelių kolekcininką Vasilijų Ulrichą.
"Pasakojama, kad visos jo kabineto sienos buvo nukabinėtos itin retais drugeliais…" – V.Skučaitei kalbant, ekrane pasirodė kitas – putlių žandų Vasilijaus Blochino – veidas. Žmones jis žudė savo malonumui, o prieš kiekvieną egzekuciją apsirengdavo specialiais drabužiais: odine kepuraite, prijuoste, ilgomis pirštinėmis ir auliniais batais. Per dieną jis nušaudavo apie 200 žmonių, o tada eidavo skaityti knygas apie žirgus, nes juos labai mylėjo.
"Štai čia dar vienas būrys..." – V.Skučaitės balsas virpėjo iš jaudulio.
Nespalvotoje nuotraukoje, kurią išvydo pristatymo dalyviai, – penki iš dvylikos budelių, šaltakraujiškai šaudžiusių žmonėms į galvas. Skaičiuojama, kad kiekvienas jų per savo gyvenimą nužudė apie 10 tūkst. ar net daugiau žmonių.
Palinkėjimas: A.Bubnys vylėsi, kad K.Skučo dukterėčios rengta knyga – ne paskutinė. / Justinos Lasauskaitės nuotr.
Lauks tęsinio
Knyga "Traukinio į mirtį pėdsakais. Kazimieras Skučas istorijos akivaruose" nuosekliai pratęsė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įamžinimo darbus, vykdomus okupacinių režimų nusikaltimų istorinius tyrimus. Praėjusiais metais visuomenei buvo pristatytas jau minėtas dokumentinis ciklas "Traukinys į mirtį". Dar anksčiau, 2017 m., istorikas R.Narbutas drauge su V.Skučaite leidosi į Maskvą bandyti "Komunarkoje" surasti nužudytųjų palaikus ir įamžinti jų atminimą. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro ekspertas padėjo susipažinti su FSB Centriniame archyve saugoma archyvine K.Skučo baudžiamąja byla.
"Man, kaip vadovui, labai smagu, kad mūsų centras išleido tokią vertingą knygą, kurioje atspindimas ne tik tragiškas vieno žmogaus likimas, bet kartu parodomas ir platesniame šalies istorijos kontekste, – Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius Arūnas Bubnys sveikino V.Skučaitės atkaklumą, darbą ir galutinį rezultatą. – Labai tikiuosi, kad ši knyga – ne pabaiga, mūsų laukia ir antroji dalis. Jei tai įvyks, mūsų centras su mielu noru tokią knygą ir vėl išleis."
Justinos Lasauskaitės nuotr.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Ant mirties slenksčio balansavęs Valentinas Masalskis: atsitiktinumų gyvenime nėra4
Panevėžyje žinomas Lietuvos aktorius ir režisierius Valentinas Masalskis, statydamas spektaklį Juozo Miltinio dramos teatre, netikėtai atsidūrė realaus ligonio vaidmenyje. Menininkas sutiko viešai pasidalinti istorija apie užslėptą sveikatos ...
-
Valstybės kontrolierius: sudėtinga užtikrinti UNESCO vertybių priežiūrą
Atlikus auditą paaiškėjo, kad Lietuvoje nesilaikoma kai kurių tarptautinių reikalavimų, siekiant apsaugoti UNESCO vertybes. Valstybės kontrolieriaus teigimu, komunikacijos trūkumas, neatliekamas poveikio paveldui vertinimas bei tikslių duomen...
-
2025-ieji – Čiurlionio, Baroko literatūros ir Lietuvos aviacijos kūrėjų metai
Siekiant pažymėti Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-ąsias gimimo metines, Seimas 2025-uosius metus yra paskelbęs šio kompozitoriaus, dailininko metais. Šios sukakties proga taip pat priimtas sprendimas nuo ateinančių metų pradžios Vi...
-
Sausį planuojama skelbti naują konkursą į Kalbos inspekcijos vadovo pareigas
Sausį planuojama skelbti naują konkursą Valstybinės kalbos inspekcijos vadovo pareigoms eiti. ...
-
Obelynės sodyboje Kūčių vakarą vyks eglutės įžiebimo šventė ir Kalėdų sutiktuvės9
Tado Ivanausko Obelynės sodyboje antradienio vakarą vyks penktus metus iš eilės rengiama eglutės įžiebimo šventė ir Kalėdų sutiktuvės. ...
-
Mirė rašytojas ir vertėjas Četrauskas1
Eidamas 81-uosius pirmadienį mirė Lietuvos rašytojas ir vertėjas Teodoras Četrauskas. ...
-
Ukrainoje apdovanojimas „Už intelektinę drąsą“ įteiktas istorikui, muziejininkui Dolinskui1
Ukrainoje, Lvivo Potockių rūmuose, istorikui, Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės generaliniam direktoriui dr. Vydui Dolinskui įteiktas prestižinis nepriklausomo kultūrologinio žurnalo „Ï“ apdovanojimas &n...
-
Romoje netrukus prasidės šventieji Jubiliejaus metai
Popiežius Pranciškus antradienį oficialiai pradės 2025-uosius Šventuosius metus, atgaivindamas seną bažnytinę tradiciją, skatinančią tikinčiųjų piligrimines keliones į Romą. ...
-
Kalėdinių giesmių festivalis Klaipėdoje: giedokime Lietuvą iš širdies į širdį
Gruodžio 28 d. Klaipėdos miesto chorinė bendrija „Aukuras“ kartu su Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčia organizuoja tradicinį Vakarų Lietuvos krašto bažnytinių chorų Kalėdinių giesmių festivalį. ...
-
Žagarėje vėl kvepia meduoliais: iškeptos net penkios pilys
Žagarės regioninio parko lankytojų centro meduolių pasaka nukelia atgal į praeitį, XIII amžių. Ant piliakalnių ten stūkso net penkios iš sausainių sulipdytos to amžiaus pilys. ...