- Gintarė Vasiliauskaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Antano Smetonos valdymo laikais vieša švente tapdavo ne tik prezidento inauguracija, bet ir jo gimtadienis ar vardadienis. Nors šiandien sunku įsivaizduoti, kad prezidentas viešai pompastiškai minėtų savo gimtadienį, A. Smetonai tokios šventės padėjo formuoti tautos vado įvaizdį ir įtvirtinti savo valdymą.
Tautos vado įvaizdis
„Vadas turi turėti autoritetą visuomenėje, o šį autoritetą geriausia sukurti pasinaudojant įvairiais simboliais – šventėmis, svarbiais minėjimais. Viena iš tokių progų tapo 1930 m. suėjusi 500 metų sukaktis nuo taip ir neįvykusios Vytauto Didžiojo karūnacijos. Tie metai buvo paskelbti Vytauto Didžiojo metais, vyko labai daug renginių. Pamažu viešojoje erdvėje A. Smetona neoficialiai imtas lyginti su Vytautu Didžiuoju – kitu didžiu lietuvių tautos vadu“, – paaiškino istorikas dr. Artūras Svarauskas.
Svarbiu įvykiu tapo ir A. Smetonos 60-mečio sukaktis 1934-aisiais. Tuo metu šalis gyveno įtemptoje politinėje situacijoje, kadangi santykiai su Vokietija buvo paaštrėję. Vyko garsioji Neumanno-Sasso byla, kai už antivalstybinę veiklą ir rengiamą sukilimą buvo teisiami Klaipėdos krašto nacių partijos veikėjai.
Kaip tik rugpjūtį Kaune turėjo vykti maištininkų tardymas, tad A. Smetonos gimtadienio šventė dėl viso pikto nukelta į rugsėjį, ją susiejant su Vytauto Didžiojo neįvykusios karūnacijos data.
A. Smetonos 60-mečio šventė buvo išties iškilminga, ji truko kelias dienas ir buvo lydima įvairių renginių.
Vienas režisierius net buvo sukūręs misteriją „Geležinis vilkas“ – buvo planuojama sugauti tikrą vilką, kuris kauktų ant Gedimino kalno, aplink šaudant salvėms.
Pasirodymas su gyvu vilku
Vis dėlto, istoriko manymu, pats didžiausias, A. Smetoną kaip tautos vadą įtvirtinantis, simbolinis renginys turėjo įvykti 1940 m. birželio 22–23 d.
„1939 m. rudenį Lietuva atgavo Vilnių. Tačiau dėl diplomatinių priežasčių A. Smetona istorinėje sostinėje nesilankė ne tik visą Lenkijos okupacijos laikotarpį, bet ir atgavus Vilnių. Jis net nebuvo atvykęs čia minėti 1940 m. Vasario 16-osios. Galiausiai buvo nuspręsta, kad 1940 m. birželį prezidentas oficialiai atvyks į Vilnių, kas formaliai reikštų, kad šis miestas tampa Lietuvos sostine. Tų metų birželį buvo numatytas grandiozinis, neregėto masto renginys su dainomis, šokiais, įstabiais teatro pasirodymais ir misterijomis“, – pasakoja dr. A. Svarauskas.
Yra išlikę planuoto renginio aprašymų, kuriuose buvo numatyta, kad į Vilnių turėjo atvykti profesionalų ir mėgėjų chorai ir muzikos ansambliai iš visos Lietuvos. „Vienas režisierius net buvo sukūręs misteriją „Geležinis vilkas“ – buvo planuojama sugauti tikrą vilką, kuris kauktų ant Gedimino kalno, aplink šaudant salvėms. Tai turėjo būti A. Smetonos, kaip tautos vado, žvaigždžių valanda. Deja, birželio 14 d. Lietuvai buvo įteiktas sovietų ultimatumas, o po dienos įvyko šalies okupacija“, – apie tragedijos sustabdytą pasirengimą pasakojo istorikas.
Naujos kultūros atspindys
Pašnekovas atkreipia dėmesį, kad šiais laikais mūsų visuomenė Prezidento instituciją supranta jau visai kitaip nei tarpukariu. Prezidento „tautos vadu“ niekas jau nebevadina, atvirkščiai – demokratiškai piliečių išrinktas šalies prezidentas yra atskaitingas savo tautai. Tad ir pompastiškų gimtadienio švenčių niekas jau nerengia, nes jomis visuomenė pasipiktintų.
„Tiek Pirmosios, tiek Antrosios Lietuvos Respublikų pradžioje mūsų šalis turėjo gana įdomų santykį su Prezidento institucija. Tarpukariu, 1920–1922 m. buvo keliamas klausimas, ar Lietuvai apskritai reikia prezidento. Daliai politinio elito atrodė, kad prezidentas yra iš carinės Rusijos laikotarpio atlikusi liekana, ir šaliai kaip valstybės vadovo visiškai užteks Seimo pirmininko. Netylant ginčams, kurį laiką nebuvo nusistovėjusi aiški prezidento rinkimų tvarka“, – atskleidė dr. A. Svarauskas.
1990-aisiais atsikūrus Lietuvai, Prezidento institucijos neturėjome iki pat 1993-ųjų. Aukščiausioje Taryboje netilo ginčai, tad buvo parengti du būsimos Konstitucijos projektai. Viename jų buvo aiškiai sakoma, kad Lietuva turi būti prezidentinio tipo valstybė, o kitame nurodoma, kad ji turi būti parlamentinio tipo.
Galiausiai buvo rastas kompromisas ir 1992 m. parengtas trečiasis, mūsų dabartinės Konstitucijos projektas, kuris yra pusiau parlamentinis, pusiau prezidentinis. „Šiandien prezidentą mes laikome svarbiu valstybės simboliu, tačiau, kaip matome, taip buvo ne visada“, – reziumavo pašnekovas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuvos radijo 100-mečiui – speciali programa
Seimui dar 2021-ųjų pavasarį paskelbus 2026-uosius Lietuvos radijo metais, Kultūros ministerija parengė minėjimo programą ir siūlo ją tvirtinti Vyriausybei. Taip būtų paminėtas Lietuvos radijo šimtmetis. ...
-
Minint M. K. Sarbievijaus ir Baroko literatūros metus, siūloma rengti ekskursijas, parodas
Kitąmet minint poeto, pamokslininko Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus ir Baroko literatūros metus, vyks ekskursijos, koncertai ir parodos. ...
-
Mokslininkai įminė 80 metų senumo mįslę: nustatė senojo Nidos švyturio vietą
Baigiantis Švyturių metams Neringoje ir Klaipėdoje bei minint senojo Nidos švyturio įžiebimo 150 metų sukaktį, Vilniaus Gedimino technikos universiteto („Vilnius tech“) mokslininkai nustatė tikslią senojo švyturio viet...
-
Eglučių kiemelio konkurse – 45 dalyviai
Į gruodį vyksiantį Kalėdų eglučių kiemelio konkursą užsiregistravo net 45 klaipėdiečių organizacijos. Lapkričio 20-oji buvo paskutinė registracijos diena, tačiau dar devynių dalyvių sulaukta kitą dieną, terminui jau oficialiai pasibaigus. ...
-
Jaunieji muzikos lyderiai išpildys svajonę groti su orkestru
„Užlipusi ant scenos pasimėgausiu akimirka, kurios taip ilgai laukiau“, – sako keturiolikmetė pianistė Kotryna Janavičiūtė. Su kitais aštuoniais jaunaisiais muzikantais ji pasirodys Kauno valstybinės filharmonijos scenoje. Kart...
-
Į amžinojo poilsio vietą išlydimas A. Kulikauskas1
Penktadienį amžinojo poilsio išlydėtas muzikantas ir kompozitorius Andrius Kulikauskas. ...
-
V. Kernagio sūnus apie A. Kulikauską: jam visada galėjai paskambinti, jis turėdavo atsakymus2
Lapkričio 17-ąją maestro Andriui Kulikauskui scenos uždanga nusileido paskutinį kartą. Kompozitorius užgeso po sunkios ligos. ...
-
Susirinkti tapatybę iš gyvenimo skeveldrų
„Nuo rytojaus pasikeisiu, būtinai pasikeisiu“, – sako Herojus (akt. Dainius Svobonas). Panašiai suformuluota frazė girdėta daugybę kartų, manau, daugelio ir pačių pasakyta, įvairiausiomis gyvenimo aplinkybėmis, siekiant nustat...
-
Mitologinėse ganyklose: V. K. Slavinsko atminimui
Gaivinu atmintyje ne taip seniai įvykusį apsilankymą menininko Viliaus Ksavero Slavinsko (1943–2023) namuose. Senojo Kauno dvasią tebesaugančioje vietoje – Žaliakalnyje, prie pat Ąžuolyno. Namuose, kuriuos galima vadinti galerija dėl juose...
-
Prof. K. Sabolius: man rūpi vaizduotė, kuri ieško buvimo kartu galimybių
Vilniaus universiteto (VU) Filosofijos fakulteto profesorius Kristupas Sabolis, visuomenėje žinomas ir kaip rašytojas, vertėjas bei kino scenaristas, yra išleidęs ne vieną knyga jį dominančia vaizduotės ir kūrybingumo tema. Kitą savait...