Lietuvai skirtoje programoje „Kerintis garsų gobelenas“ skambėjo per 200 metų sukurtų Renesanso meistrų kūriniai. Kontratenoras Guy Jamesas, tenorai Josephas Wicksas ir Joshas Cooteris, baritonas Michaelas Craddockas bei bosai Owainas Parkas ir Samas Mitchellas atliko viduramžiškuosius Johno Foresto ir Sherynghamo kūrinius, sudėtingai supintus polifoninius Thomaso Talliso ir Williamo Byrdo opusus bei kerinčiai paprastus Orlando Gibbonso ir Thomaso Tomkinso motetus. Ypatingas dėmesys buvo skirtas W. Byrdo, vieno žymiausių renesanso epochos kompozitorių Europoje, muzikai, nes šiemet minimos 400-osios šio kūrėjo mirties metinės. Atlikdami anglų kompozitorių kūrinius, dainininkai siekė perteikti nepaprastą savo šalies kelionę reformacijos link.

Pasibaigus koncertui Kaune, kolektyvo nariai neskubėjo išeiti  ir mielai liko pabendrauti su publika. Ansamblio įkūrėjas ir vadovas Owainas Parkas sutiko atsakyti į keletą festivalio organizatorių klausimų apie anglų Renesanso laikų kompozitorių kūrybą, kokių reikia žinių ir gebėjimų, norint įvaldyti senosios muzikos kūrinių atlikimą bei meilę muzikai.  

J. Danielevčiaus nuotr.

– Jūsų repertuare daugiausia dėmesio skiriama Renesanso epochos muzikai, ypač mažiau žinomiems anglų Renesanso kompozitoriams. Kuo jų darbai išskirtiniai?

– Programoje mes sutelkiame dėmesį į vieną audringiausių Anglijos istorijos laikotarpių, kai kompozitoriai rašė tokiu stiliumi, kokį diktavo laikmetis.  Pavyzdžiui, Thomasas Tallisas ypač sumaniai adaptavo savo kūrinius, reaguodamas į besikeičiančią religinę situaciją, ir nors stilius keitėsi, kūrinių muzikinė kokybė dėl to nenukentėjo. Ištaigingoms katalikų pamaldoms reikėjo įmantrios muzikos, tuo tarpu protestantai atsisakė perteklinių įmantrybių, reikalaudami, kad kūriniai būtų kuo paprastesni su aiškiai išdėstytu ir suprantamu tekstu. Nuostabusis kompozitorius Williamas Byrdas, vienas pirmųjų anglų madrigalų ir virginalo muzikos kūrėjų, savo kūriniuose perteikė sudėtingą Anglijos katalikų padėtį. Dėka W. Byrdui suteiktos karališkosios malonės jis išvengė bausmės už savo įsitikinimus, ir tai jam atvėrė galimybes kurti toliau, o jo kūriniai tapo vienais to laikmečio ryškiausių ir paveikiausių. Tradicijas Anglijoje formavo religinio ir politinio klimato permainos, kurios neabejotinai darė įtaką ir anglų kompozitorių savito stiliaus atsiradimui.

– Ar Renesanso vokalinės muzikos atlikimui reikia specialių įgūdžių, specifinių muzikos notacijos žinių ir specifinio vokalo formavimo? Kaip tai pasireiškia jūsų ansamblio muzikoje?

– Ansamblio narių patirtys labai įvairios. Keleto narių kelias buvo gan tradicinis – nuo bažnyčios choristo iki dainininko įvairiuose kolektyvuose, tokiuose kaip Nacionalinis Didžiosios Britanijos jaunimo choras, mes visi taip pat dainavome savo universitetų choruose. Tačiau vienas mūsų grupės narys nepradėjo dainuoti iki jam sukako 16 metų, taigi, niekada nevėlu! Konkrečių senosios muzikos atlikimo mokymų neturime, dirbame su kiekvienu repertuaru kaip ansamblis kartu analizuodami techninius atlikimo niuansus. Džiugu, kad Jungtinėje Karalystėje yra daug profesionalių ansamblių, į kuriuos galima lygiuotis ir semtis iš jų vertingos patirties.

– Pažaislio muzikos festivalio šūkis „Kuriame meilę muzikai“. Kas jums yra meilė muzikai? Kaip jaučiate jos egzistavimą ir apraiškas?

– Įdomu tai pasvarstyti, nes dabar savo aistrą ir meilę muzikai derinu su karjera ir siekiais ir ne viskas gali vykti taip sklandžiai kaip norėčiau. Malonu atrasti naują muziką ir apsilankyti naujose vietose, tačiau dažnai patys ypatingiausi jausmai užplūsta sugrįžus prie seniai girdėtos melodijos ar vaikštant po mėgstamą vietą. Muzika yra mano gyvenimo dalis kiekvieną dieną, o atradimo džiaugsmas kiekvienoje frazėje – nesvarbu, ar ji pažįstama, ar nauja, yra labai jaudinantis.

Gausybę apdovanojimų bei daugelio šalių klausytojų pripažinimą pelnęs ansamblis gimė prieš dešimt metų, dabartiniam kolektyvo vadovui O. Parkui subūrus geriausius jaunuosius dainininkus pasirodymui Kembridžo Trejybės koledžo koplyčioje. Nors kolektyvo repertuare vyrauja Anglijos Renesanso meistrų muzika, tačiau ansamblis savo kūrybą praturtina tyrinėdami ir šiuolaikinių kompozitorių darbus. Taip jų repertuare atsirado vengrų XX a. antros pusės kompozitoriaus György Ligeti, šiuoliakinių lenkų kompozitorių Paweło Łukazsweskio ir Joannos Marsh kūriniai.