Joje turi matytis, kaip palengva nutūpia snaigės, kaip vėjas blaško rudeninį lapą, kaip taškosi vasarinis lietus. Taip savo išgarsėjusio kūrinio funkciją piešia architektas Darius Čiuta.

Nereikėjo daug įrodymų

Ne pats interjeras, o tai, kas iš jo atsiveria, šiemet Kaune pripažinta metų interjeru. Šį titulą kauniečio D.Čiutos darbui pelnė ne vidaus erdvės, o eksterjere esanti lauko terasa.

Vertinimo komisijai autorius pateikė savo fotoaparatu nufotografuotą įstrižai sudygsniuotą terasos lentų sujungimo siūlę, išgręžtą lentą lietaus vandeniui nutekėti ir iš vidaus atsiveriantį terasos vaizdą. To pakako, kad terasos fragmentas užkariautų interjero nominacijos vietą. Neslėptas faktas, kad prie to prisidėjo šiemet į komisiją pakviestas žinomas Japonijos architektas Rykenas Yamamoto.

Įžengus į 150 kv. m ploto butą keturaukščio namo viršuje, nepamatysi garsių dizainerių baldų ir interjero detalių kolekcijos. Kambaryje karaliaujantis vienas krėslas – kaip tik tai, ko reikia. "Čia nieko nėra per daug", – klausimams už akių užbėga architektas.

Žvilgsnis slysta pro vitrininius langus, kuriuos pusiau skrodžia lentelėmis suraižytų gulinčių ir stovinčių lentelių ritmas, o virš jų – kopas primenantis debesų piešinys ir ilgaamžių ąžuolų riebios lapijos kauburiai.

Ir lietus laukiamas

Tik pačiupinėjus ranka paaiškėja, kad terasa dekoruota lentomis, imituojančiomis dažytas ir kiek suskeldėjusias medžio lentas. Tai nėra natūrali mediena, lentos išlietos iš medžio ir plastiko masės mišinio. Ši medžiaga bėgant laikui nekeičia spalvos, nesidėvi, išlieka vienspalvė. D.Čiuta nesirinko natūralios medienos, nes ji turi savo piešinį – šakas, rievių dryžius.

"Terasa iš natūralaus medžio atrodytų marga tarsi Gustavo Klimto tapyba. Mes margumo nenorėjome, norėjome išgauti maksimalią ramybę, vientisumą", – paaiškino autorius. Jis siekė, kad ant vientisos medžiagos išryškėtų šešėliai, vyrautų geometrija.

Autoriaus įsitikinimu, terasa tarsi susilieja su buto vidumi, ji – interjero dalis. Buto perimetrą iš trijų pusių juosiantis erdvus, atviras balkonas taip pat atskleidžia spalvų, šešėlių žaismą, kuris negali nedaryti įtakos nuotaikai buto viduje.

"Terasos paskirtis – ne tik kepsninei pasistatyti. Viena pagrindinių jos funkcijų – matyti gamtą. Ji tarsi lietuviško oro veidrodis. Kiekvienas metų laikas joje turi išryškėti", – savo mintį tęsė autorius D.Čiuta.

Vakare atsilošus minkštasuolyje galima išjungti visas kambario šviesas, įjungti lašelio formos toršerus lauke ir sukurti namuose ypatingą nuotaiką. Terasa, suskaičiavo D.Čiuta, gali padėti sukurti kone pusšimtį buto interjero nuotaikų – tai priklauso tiek nuo lauko oro sąlygų, tiek nuo apšvietimo. Antai, kai palyja, pati terasa keičia spalvą. Baltos kavos spalva patamsėja. Kai lietus lyja pučiant stipriam vėjui, lieka sulytų ir sausų plotų piešinys.

"Terasos nebuvo planuojama padaryti tokios, kad jai reikėtų melstis. Joje daug kas dar galės vykti, stovėti. Tačiau tiek aš, tiek savininkai žinome ir kitą šios terasos vertę, jos įtaką vidui. Ja galime džiaugtis čiupinėdami akimis", – pridūrė autorius.

Pirma pajuto, po to – statė

D.Čiutos nuomone, bet kokie namai turi turėti ramybės, nes į juos grįžtama ilsėtis. Dėl tos pačios priežasties stengtasi neapkrauti naujo būsto nereikalingais daiktais. Šį interjerą architektas vadina išgrynintu, tačiau nieko bendra neturinčiu su minimalizmu. "Jis švarus, gaivus, ypatingai ramus, reaguojantis į aplinką", – dar patikslino pašnekovas.

Pasak D.Čiutos, taškas interjere niekada neturėtų būti dedamas, o jį kuriant – sprendimus diktuoja nebūtinai vien profesionalios žinios. Antai pertvaros bute savo vietos ieškojo ne vieną savaitę. Šeimininkai įsigijo tuščią erdvę, kurią galėjo, kaip norėjo, sukomponuoti. D.Čiuta pasiūlė išmėginti gyvą maketavimą. Iš drožlių plokščių buvo pagaminti sienų muliažai, kurie padėjo modeliuoti erdves.

Koks sprendimas geriausias, net patyręs architektas negalėjo išsyk pasakyti. Sustatytos pertvaros stovėjo apie porą savaičių, kas kažkiek laiko architektas ir buto šeimininkas atvažiuodavo ir pabūdavo taip suskaidytoje erdvėje. Galutinis variantas gimė po trijų keturių variacijų.

"Nebuvo statoma tiesiai iš brėžinio, leista gyvai pajausti erdves", – tokio darbo prasmę paaiškino architektas. Tokiu būdu atsirado trys kambariai, bendra erdvė, virtuvė, atskirai vonios ir dušo kambariai.

Kita vertus, D.Čiuta džiaugėsi, kad nesusikoncentravo į smulkmenas: "Interjeras dėl to ir gaivus, kad nebuvo užkankintas dar tebesant projektavimo stadijai, nebuvo perdėtai analizuojama viena ar kita detalė." Pasak autoriaus, bene daugiausia buvo galvojama apie buto grindų medžiagą ir terasos apdailą. Pagrindinę ir natūralią sodrią spalvą butui teikia merbau medienos grindys. Pavyzdžiui, sienos niekuo neišsiskiria. Apie jų spalvą ir medžiagą ilgai nė nebuvo mąstoma.