Norėčiau sužinoti, koks augalas yra topinambas? Baigiu amželį, bet tokio pavadinimo nežinau. Mane dar domina augalai: rėžiukas, burnotis, dumplainis, mumijus. Ar auga mumijo Lietuvoje? Irena

Aleksandro Stulginskio universiteto Sodininkystės ir daržininkystės katedros docentė Laimutė Štuopytė:

Topinambas, arba bulvinė saulėgrąža (Helianthus tuberosus), – daugiametis, 1,5 metro aukščio stiebagumbinis augalas. Stiebagumbiai būna įvairios formos, panašūs į imbiero šaknį. Augalo antžeminė dalis šiek tiek panaši į saulėgrąžos, žiedynai geltoni. Stiebagumbiai kasami rudenį, kai pasibaigia vegetacija, ir galima kasti, kol užšąla. Likusius neiškastus lauke galima kasti pavasarį, kol nepradėjo želti. Maistui naudojami topinambų stiebagumbiai, jie gali būti naudojami žali ir termiškai apdoroti. Jų skonis panašus į artišokų ir riešutų. Jie nekaupia nitratų, sunkiųjų metalų ir radioaktyviųjų elementų, vartojami įvairių ligų profilaktikai. Juose yra daug inulino, todėl gali naudoti diabetikai. Gausu juose kalio, taip pat geležies, silicio, cinko, magnio, kalio, fosforo, kalcio, įvairių C ir B grupės vitaminų, vitamino A, baltymų, riebalų, pektinų, organinių ir amino rūgščių.

Paprastasis rėžiukas (Nasturtium officinale) Lietuvoje yra retas daugiametis 30–40 cm aukščio augalas. Jis auga vėsiose vietose, daliniame ar visiškame pavėsyje. Jis mėgsta kalkingą, daug maistingųjų medžiagų turintį dirvožemį, kuris turi būti šlapias. Lapai būna ir po vandeniu, ir virš vandens. Ant stiebo dažnai išsivysto pridėtinės šaknys. Sudarius tinkamas sąlygas galima auginti ir darže. Paprastasis rėžiukas yra dekoratyvus, jo žiedai balti. Tinka tvenkinio pakrantei ar upelio vagai apsodinti. Lapuose yra kartaus eterinio aliejaus, vitaminų, mineralinių, rauginių ir karčiųjų medžiagų. Naudojamas kaip prieskoninis augalas. Skinami jauni lapai su viršūnėlėmis prieš žydėjimą.

Paprastoji dumplūnė (Physalis alkekengi), peruvinė dumplūnė (Physalis peruviana) yra vienmečiai, šilumamėgiai augalai. Vaisius panašus į pomidorų, tačiau jis užauga plonos plėvelės maišeliuose. Dumplūnės gerai auga saulėtose, vidutinio sunkumo derlingose dirvose. Auginamos kaip ir pomidorai, tačiau šių augalų nereikia genėti ir jiems nereikia atramų. Dumplūnių vaisiuose yra daug citrinos rūgšties, fosforo, geležies, vitaminų B, ir C, rauginių ir pektininių medžiagų. Dumplūnių vaisiuose esančios karčiosios medžiagos panašios į alkoloidus, suteikia vaisiams specifinį skonį, todėl kai kuriems žmonėms valgomosios dumplūnės vaisiai atrodo nelabai skanūs. Valgomosios dumplūnės vaisių dedama į sriubas, salotas, iš jų gaminamos tyrės, konservai su morkomis, vaisiai marinuojami ir rauginami, džiovinami.

Burnotis (Amaranthus) yra vienmetis žolinis augalas. Burnočiai gali augti įvairiomis klimatinėmis sąlygomis ir įvairiuose dirvožemiuose, tačiau geriausia auga derlingose priemolio dirvose. Burnočiai gali būti panaudojami žaliajai trąšai ir kaip dekoratyviniai augalai. Naudojami jie maistui ir kaip pašaras gyvuliams. Burnočių sėklose vidutiniškai yra 15–17 proc. baltymų, 5–8 proc. riebalų, 3,7–5,7 proc. ląstelienos, tai yra daugiau nei kituose varpiniuose javuose. Burnočiuose daug kalcio, geležies, magnio, fosforo, kalio. Vertingiausia burnočių sėklų dalis yra aliejus, kurio yra 6–10 proc. 76 proc. šio aliejaus sudaro nesočiosios rūgštys, kurios būtinos žmogaus mitybai. Burnočių sėklos primena riešutų skonį ir naudojamos gaminant duoną, pyragą, makaronus ir kitus produktus. Lapus ir jaunus burnočių stiebus galima troškinti, virti, šaldyti, konservuoti ir džiovinti. Juos galima naudoti kaip špinatus. Moksliniais tyrimais nustatyta galimybė burnočius naudoti gydymui ir ligų profilaktikai.

Mumijo – tai organinės ir neorganinės kilmės nuosėdos, nusėdusios ant kalnų uolų su smėlio ir žvyro priemaišomis. Jos kruopščiai išvalomos ir sudozuojamos kapsulėmis ar tabletėmis. Šiuo darbu užsiima farmacijos įmonės, kurios parduoda nuosėdas kaip maisto papildą. Lietuvoje jų nerandama. Kadangi tai ne augalas, plačiau apie jį kalbėti – ne mano kompetencija.