Norėčiau sužinoti, kokia yra medžio pelenų vertė? Ar yra galimybė juos panaudoti daržams tręšti? Eglė K.

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Miškų instituto mokslo darbuotoja Jūratė Aleinikovienė:

Kūrenant medieną, priklausomai nuo medžių rūšies, susidaro apie 1-3 proc. medienos pelenų. Juos gyventojai dažniausiai išbarsto pakrūmėse, žiemą ant slidžių kelių ar tiesiog iškrato į buitinių atliekų konteinerius. Labai retai kada jie pagalvoja apie medžio pelenų panaudojimą ūkyje, konkrečiu atveju - daržams tręšti. Lietuva pagal iškrintančių kritulių kiekį yra perteklinio drėkinimo zonoje, todėl ne visas kritulių kiekis, patekęs į dirvožemį, spėja greit iš jo išgaruoti. Tokia perteklinė drėgmė dirvožemiuose suintensyvina augalų maisto medžiagų išplovimą , todėl tręšimas medienos pelenais galėtų iš dalies kompensuoti išplautas medžiagas. Dėl perteklinės drėgmės dirvožemiuose išplaunama daugiau kalcio bei magnio, dėl to dirvožemiai rūgštėja. Rūgščiuose dirvožemiuose kai kurie augalai visai negali augti, todėl medžio pelenai dėl savo ypatingos cheminės sudėties gali būti panaudoti ir kaip dirvožemio kalkinimo priemonė. Be to, tausojant gamtą, būtų per daug neatsakinga medžio pelenus tiesiog išmesti. Kas yra iš gamtos – tas turi būti sugrąžinta gamtai. Pelenų vertė priklauso nuo medienos sudegimo kokybės. Kokybiškiausios yra pilkšvos spalvos, vėjo lengvai išpustomos pelenų dulkės. Nevisiškai sudegę pelenai, su anglių gabalėliais, laikytini nekokybiškais, juose yra angliavandenilių ar kitų dalelių, kurių augalai įsisavinti ilgą laiką dar negalės. Medžio pelenus sudaro neorganinės medžiagos, tokios kaip silicis, kalcis, kalis, fosforas, manganas, geležis, cinkas, natris ir boras. Tačiau gausiausia sausuose medžio pelenuose yra kalcio (11-30 proc.) ir kalio (7-15 proc.), kurie ir šarmina pelenus. Medienos pelenų naudojimą reglamentuoja Aplinkos ministro patvirtintos „Medienos kuro pelenų tvarkymo ir naudojimo taisyklės“. Šios taisyklės nurodo, kad medžio pelenus tiek ir mineralinių medžiagų pagausinti, tiek ir (ar) dirvoms kalkinti daržuose reikėtų išbarstyti prieš pagrindinį žemės dirbimą (rudenį), nuėmus augalų derlių arba laikant pūdymą. Draudžiama medžio pelenus skleisti ant įšalusios ir įmirkusios dirvos bei kitais atvejais, kai yra pavojus, kad pelenai gali patekti į gruntinius vandenis. Minėtos taisyklės reglamentuoja ir medžio pelenų dozes. Atsižvelgiant į dirvožemio granuliometrinę sudėtį bei dirvožemio pH, vidutiniškai viename hektare gali būti paskleidžiama nuo 1 iki 4 tonų medžio pelenų. Tai gali būti daroma kas 3 - 4 metai, išskyrus tuos atvejus, kai tiriant dirvožemį įrodoma, kad kalkinimas pelenais gali būti atliekamas dažniau. Taip pat svarbu, kokie pelenai naudojami tręšimui. Leistinas tręšimas tiek dulkiškais (neapdorotais), tiek ir stabilizuotais (apdorotais) medžio pelenais. Tačiau yra tikimybė, kad dulkiški medžio pelenai juos paskleidus dirvos paviršiuje išsiplaus net nesuveikę kaip trąšos. Todėl rekomenduotina tręšimui naudoti stabilizuotus medžio pelenus. Stabilizuoti medžio pelenai - tai sukietinti arba savaime sukietėję ir susmulkinti ar granuliuoti pelenai, kurie dirvožemyje laipsniškai susiskaido per 5 -25 metus. Sukietinti medžio pelenus nesudėtinga ir namų sąlygomis. Reikėtų turėti specialią talpą (statines ar dėžes), kuriose subertus pelenus sulaistytus vandeniu galėtumėte išmaišyti ir kaupti. Tiesa, kiek sudėtingiau yra taip sukietintą medžio pelenų masę susmulkinti. Tai galima padaryti panaudojant buitinį kaltą ir plaktuką. Yra ir paprastesnė išeitis. Medžio pelenus galima paskleisti komposto dėžėse su organinėmis atliekomis. Taip laikomi pelenai stabilizuosis, kartu suintensyvės organinės medžiagos skaidymas. Kompostas su stabilizuotais pelenais papildys dirvožemį ir kitomis medžiagomis, ypač azotu. Medžio pelenuose azoto nėra, todėl pagausinta azotu stabilizuota medžio pelenų masė bus daug vertingesnė trąša augalams.