Žmonių ir gamtos kaimynystė: želdynai ant stogų ir sienų

Tvarūs pastatai vadinami žaliaisiais ne tik dėl to, kad yra energetiškai efektyvūs, naudoja atsinaujinančius išteklius, perdirbtas, aplinkos neteršiančias medžiagas ir technologijas, bet ir tiesiogine prasme – dėl į juos integruotų želdinių. Kelis pastaruosius dešimtmečius ši urbanistinė tendencija įgijo pagreitį ir dėl būtinybės mažinti klimato kaitą ir prie jos prisitaikyti.

Nauji gyvenamieji rajonai ar senųjų konversijos keičia pasaulio miestų veidus: pasitelkus inovatyvius sprendimus jie iš negyvų betoninių džiunglių virsta gyvybingomis erdvėmis, kuriose dominuoja gamta. Tai ir apželdinti stogai, ir vertikalūs želdynai ant išorinių sienų, ir augalais apsodinti balkonai, terasos, ir mišką primenantys kiemai. Juose apsigyvena ir miesto gyvūnai, ypač įrengus jiems inkilus, lizdus.

Miesto archipelago koncepcija

Vienas žinomiausių šios krypties pradininkų yra daugybę tarptautinių apdovanojimų pelnęs italų architektas, urbanistas Stefano Boeri. Jo svajonė – sukurti miestą archipelagą, kurį sudaro salas primenantys nedideli rajonai, paskendę žaliosiose viešosiose erdvėse.

Pirmasis S. Boeri kūrinys, atspindintis šią filosofiją, buvo daugiabučių namų komplekso Milane projektas „Vertikalus miškas“, įgyvendintas 2014 m. Šios unikalios koncepcijos šerdis – harmoningas žmogaus ir kitų gyvybės rūšių, augalų ir gyvūnų, santykis, padedantis išsaugoti planetos bioįvairovę, kuriai yra iškilusi grėsmė.

„Vertikalus miškas“ susideda iš dviejų daugiaaukščių gyvenamųjų korpusų. Projektuodamas juos architektas teikė pirmenybę augalams, siekė, kad pastatai pirmiausia taptų tinkamais namais medžiams, krūmams, vijokliams, daugiametėms gėlėms ir kitiems želdiniams, kuriuose galėtų apsigyventi ir žmonės, paukščiai, vabzdžiai. Šių namų fasadai ir balkonai apsodinti 800 medžių, 15 tūkst. daugiamečių augalų ir gėlių, 5 tūkst. krūmų. Toks kiekis želdinių vidutiniškai gali augti 30 tūkst. kv. m ploto miške, o šiame projekte išsitenka 3 tūkst. kv. m urbanizuotoje erdvėje.

Visi šie augalai susodinti statinius iš visų pusių supančiuose trijų metrų pločio balkonuose-terasose, išdėstytose laiptų forma. Balkonai suprojektuoti taip, kad juose būtų galima įrengti erdvius išorinius konteinerius želdiniams. Pastatus gaubianti augalų skraistė tarnauja kaip saulės spindulių filtras ir padeda sukurti žmogui palankų mikroklimatą viduje iki minimumo sumažinant žalingą poveikį aplinkai. Ši žalioji užuolaida padeda sureguliuoti drėgmę, išskiria deguonį ir sugeria CO2, taip pat kietąsias daleles, vieną pavojingiausių miesto teršalų, mažina triukšmą. Vasarą saugo nuo karščio.

Įdomu, kad, nors šių daugiabučių apželdinimui parinkti nereiklūs augalai, vietinės rūšys, kad galėtų augti natūraliai, be didelės priežiūros, buvo specialiai suburta „skraidančių sodininkų“, aukštalipių arboristų komanda, kuri kartą per metus nusileidusi nuo stogo apžiūri želdinius, juos geni, papildo dirvožemiu konteinerius, nuskurdusius pakeičia naujais. Augalų laistymas taip pat nėra gyventojų galvos skausmas – šis procesas valdomas per centralizuotą drėkinimo sistemą.

Įgyvendinus projektą buvo suskaičiuota, kad „Vertikaliame miške“ apsigyveno net 1,6 tūkst. rūšių miesto paukščių ir drugelių.

Žaluma: daugiabučių namų kompleksas Milane „Vertikalus miškas“ – Architektas S. Boeri siekė, kad pastatai pirmiausia taptų tinkamais namais medžiams, krūmams, vijokliams, daugiametėms gėlėms ir kitiems želdiniams. / stefanoboeriarchitetti.net nuotr.

Projektai pasklido po pasaulį

Per dešimtmetį pagal unikalią S. Boeri koncepciją jo paties ar bendradarbiaujant su kitomis architektūros studijomis buvo suprojektuota daugiau nei 10 vertikaliai apželdintų daugiaaukščių pastatų ir jų kompleksų, daugiausia gyvenamosios paskirties. Ir ne tik Europos miestams, bet ir Pietryčių Azijos megapoliams, kuriuose oro taršos problemos yra didžiulės, dieną naktį tvyro smogas.

Tokie daugiabučiai jau pastatyti Albanijos sostinėje Tiranoje, Egipto sostinėje Kaire, Nyderlandų mieste Utrechte, Šveicarijos mieste Lozanoje, Kinijos Jiangsu provincijos centre Nanjing.

Tarp jų yra ir socialinio būsto projektas Eindhovene, Nyderlanduose. Ant šio 70 m aukščio daugiabučio, kuriame įrengti 125 nebrangūs butai socialiai remtiniems gyventojams, balkonų įkurdinta net 10 tūkst. medžių, krūmų, kitų daugiamečių augalų. Paskaičiuota, kad per metus jie sugers daugiau nei 50 t CO2 ir išskirs 13 t deguonies. Be to, ant stogo sumontuoti saulės paneliai, įrengta lietaus vandens surinkimo sistema augalams drėkinti. Šis projektas išskirtinis tuo, kad taip sprendžiama ne tik nepasiturinčių asmenų aprūpinimo būstu problema, bet ir prisidedama prie klimato kaitos mažinimo.

Pasitelkus inovatyvius sprendimus gyvenamieji rajonai iš negyvų betoninių džiunglių virsta gyvybingomis erdvėmis, kuriose dominuoja gamta.

Pasak architekto, projektai nėra identiškos kopijos. Prieš pradėdamas plėtoti kūrybinę idėją jis gilinasi į konkrečios vietos klimatą, konsultuojasi su arboristais, kokius augalus parinkti, kokių sąlygų augti jiems reikia, ir tik po to gimsta architektūriniai, techniniai sprendimai. Todėl visi namai labai skirtingi.

S. Boeri atkreipia dėmesį, kad miestai užima apie 3 proc. planetos paviršiaus, tačiau generuoja beveik 70 proc. CO2 ir sunaudoja daugiau nei 45 proc. išteklių, todėl šiandien turime galvoti ne tik apie tvarius pastatus ar gyvenamuosius kvartalus, bet apie naują požiūrį į miestus.

Taip gimė dar viena originali S. Boeri idėja – žali, tvarūs miško miestai, kuriuose pastatai ir augalai darniai sugyvena. Vienas toks miško miestas netrukus bus pradėtas statyti Kinijoje, kitas Meksikoje, netoli Kankuno, o trečiasis iškils Egipte. Tai atveria naujas perspektyvas plėtoti tvarią architektūrą ir urbanistiką tose pasaulio vietose, kur yra būtinybė naujiems miestams atsirasti dėl didelės vidinės migracijos, pavyzdžiui, Kinijoje, Šiaurės Afrikoje.

Europoje, architekto nuomone, turime regeneruoti, transformuoti egzistuojančius miestus kuo geriau pritaikant juos šiandienos poreikiams ir atsižvelgiant į klimato kaitos iššūkius.

Įspūdinga: neapsigaukite – tai ne aikštė. Portugalijoje, Porto mieste, žalioji erdvė įrengta ant prekybos komplekso pastatų stogų. 4 500 kv. m plote pasodinta 50 alyvmedžių. / livingarchitecturemonitor.com nuotr.

17 tvaraus vystymosi tikslų

Nemažai aplinkai draugiškų namų ir kvartalų, kuriuose daug dėmesio skiriama žaliosioms erdvėms, įvairiausiais pavidalais statoma Skandinavijos šalyse, laikomose tvarios gyvensenos lyderėmis Europoje. Vienas iš tokių projektų yra Kopenhagoje, šiuo metu jis baigiamas statyti.

Šis iš 5 daugiabučių susidedantis kvartalas ypatingas tuo, kad yra pirmasis pasaulyje, kuris siekia įgyvendinti visus 17 Jungtinių Tautų (JT)  tvaraus vystymosi tikslus, susijusius su globaliais iššūkiais, su kuriais susiduria pasaulis. Nemaža jų dalis susijusi su aplinkosauga: klimato kaita, švaria energija ir vandeniu, atsakingu vartojimu ir gamyba, gyvybės sausumoje ir vandenyje išsaugojimu.

Vienas iš komplekso daugiabučių yra pirmasis aukščiausias medinių konstrukcijų pastatas šalyje, be to, jam panaudota chemiškai neapdorota mediena. Namų statybai naudojamos ir kitos tvarios medžiagos. Pavyzdžiui, cementas, kurio CO2 emisijos yra mažesnės trečdaliu, palyginus su įprastu. Vieno iš namų fasadas padengtas perdirbtu aliuminiu, visų namų laiptai išlieti iš perdirbto betono, sumaišyto su statybinėmis stiklo ir keramikos atliekomis. Visose virtuvėse ir vonios kambariuose sumontuoti vandenį taupantys praustuvai, renkamas ir lietaus vanduo, kuris vėliau naudojamas augalams lieti.

JT ekspertai prognozuoja, kad iki 2060 m. pasaulyje pastatų plotas išaugs du kartus. Urbanizuotos teritorijos didžiuliais tempais plėsis natūralios gamtos sąskaita.

Ant stogų sumontuoti saulės moduliai, generuojantys elektrą šiai bendruomenei. Integruoti įvairūs pažangūs skaitmeniniai sprendimai, tokie kaip automatinis sveikatai palankaus mikroklimato palaikymas patalpose, leidžiantis sutaupyti nemažai energijos.

Kvartalo gyventojams čia įrengti ne tik butai, bet ir bendros erdvės, pavyzdžiui, pietų zona, kurioje konsultuoja mitybos specialistas ir virėjas, padedantys pasigaminti sveiką maistą ir patariantys, kaip išvengti jo švaistymo. Ant kelių namų stogų įrengti šiltnamiai, kur šios bendruomenės nariai gali užsiimti miesto daržininkyste – užsiauginti daržovių ir vaisių.

Kiti namų stogai paversti žaliosiomis poilsio oazėmis. Fasadai suprojektuoti taip, kad ant jų konstrukcijų būtų galima sodinti augalus, pritaikius laiptų principą jie vieni kitiems neužstoja saulės. Medeliais ir krūmais gausiai apželdinti ir balkonai, terasos. Jau nekalbant apie pastatų aplinką, kuri primena parką ar mišką, nes pasirinktas laukinis apželdinimo stilius.

Atsižvelgus į bioįvairovės palaikymo poreikį, kiemuose pasodinti vietinių rūšių želdiniai, visi daugiamečiai, kad nereikėtų kasmet persodinti. Tai taip pat yra vienas iš tvaraus kraštovaizdžio principų. Lauko apšvietimas sąmoningai parinktas ne toks ryškus, kad netrikdytų čia atklystančių ar apsigyvenusių gyvūnų ir vabzdžių.

Dėžutės svirpliams ir stalčiai ežiams

JT ekspertai prognozuoja, kad iki 2060 m. pasaulyje pastatų plotas išaugs du kartus. Urbanizuotos teritorijos didžiuliais tempais plėsis natūraliosios gamtos sąskaita. Tačiau kiekvienas statinys miestuose gali tapti laukinių gyvūnų namais ir taip prisidėti prie harmonijos atkūrimo. Gyvūnai gali įsikurti ant stogų, sienų, kiemuose, jei jie bus tinkamai apželdinti. Sudarius tam tikras sąlygas, ten gali apsigyventi retos, saugomos rūšys. Europoje populiarėja šią idėją propaguojantis judėjimas, kuriame dalyvauja gamtinikai ir architektai. Vienas jo iniciatorių – Europos žaliųjų stogų ir gyvųjų sienų asociacija.

Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje jau yra ne vienas tiek gyvenamosios paskirties, tiek biurų pastatas, ant kurio stogo specialiai sodinamos laukinės gėlės, žolės, suformuojamas nelygus reljefas su dirbtiniais vandens telkinukais, į dirvožemį įterpiama pūvančio medžio, kuris patinka vabzdžiams. Ten mielai apsigyvena ir įvairūs drugeliai, bitės. Minėta asociacija propaguoja, kad ant apželdintų stogų, sienų ar aplink esančiuose želdynuose atsirastų dėžutės svirplių lizdams, skylėtos plytos laukinėms bitėms privilioti, kad būtų įrengti inkilai ne tik paukščiams, bet ir šikšnosparniams.

Šios žaliosios idėjos vis dažniau sulaukia gyventojų, biurų savininkų pritarimo. Jiems į pagalbą ateina specialistai. Miuncheno technikos universitete veikia konsultacinė studija „Gyvūnams palankus dizainas“, kuri siūlo pastatų sprendimus, skirtus bioįvairovei puoselėti. Jos atstovai, įvertinę konkretaus pastato architektūrines ir technines galimybes, jo vietą mieste, greta esančius natūralios gamtos objektus, pasiūlo, kokias vietines gyvūnų rūšis būtų galima saugoti ir kaip tai tinkamai padaryti. Tarkime, kur ir kokius želdynus formuoti, iš kokių augalų, kokios papildomos priemonės reikalingos.

Šia iniciatyva susidomėjo vienas nekilnojamojo turto vystytojas, statantis naują daugiabučių kompleksą Miunchene, Brantstrasse. Šiame projekte ypač daug dėmesio skiriama draugiškai žmonių ir gyvūnų kaimynystei. Prie namų fasadų pritvirtintos specialios medšarkėms ir šikšnosparniams skirtos dėžutės. Ant stogų prisodinta laukinių pievų augalų, viliojančių drugelius, bites. Į šių daugiabučių sienas žemės lygyje netgi integruoti pagal biologų rekomendacijas sukonstuoti stalčiai ežiams, kuriuose jie gali saugiai pailsėti. Tai duoda ir naudos gyventojams: ten, kur apsigyvena šikšnosparniai, stipriai sumažėja uodų, kuriais jie minta, ežiai ėda peles, kirminus.


Namas, kuris sukasi kartu su saule

Organizatorių nuotr.

Unikalios konstrukcijos individualus gyvenamasis namas Vokietijoje, Veclaro priemiestyje, pastatytas pritaikius saulėgrąžos principą – jis sukasi kartu su saule. Į saulę nukreipta fasado dalis yra iš stiklo, pro kurį į pastato vidų, jam besisukant, visą dieną plūsta saulės šviesa ir šiluma. Todėl žiemą jį reikia mažiau šildyti, taip sutaupoma energijos. Tuo tarpu vasarą šeimininkai dienos metu gali daugiau laiko leisti namo dalyje, kuri yra šešėlyje, ir net tada, kai labai karšta, apsieiti be kondicionieriaus. Projekto autoriai architektai Peteris Gronychas ir Yvonne Dollega ieškojo originalių tvarių sprendimų ir netikėtai jiems kilo ši idėja. Ant stogo sumontuoti saulės kolektoriai leidžia apsirūpinti atsinaujinančia energija, namą šildo geoterminis šilumos siurblys. Antro aukšto patalpas apšviečia stoglangiai, greta namo esantis baseinas skirtas tam, kad atspindėtų saulės šviesą į interjerą, tai taip pat padeda sutaupyti elektros energijos. Šis projektas 2024 m. laimėjo tarptautinį Ateities namo apdovanojimą už inovatyvią koncepciją ir tvarius sprendimus. Šiuo metu Vokietijoje statoma dar keletas tokių namų.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių